TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos šalyse labiausiai užsidirbti papildomai linkę lietuviai

2016 06 13 14:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla,  siekdami gauti daugiau pajamų.

Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Populiariausi būdai gauti papildomų pajamų Baltijos šalyse yra laisvai samdomų specialistų veikla, konsultavimas ir tokie su namų ūkiu susiję darbai, kaip namų tvarkymas, remonto ar taisymo paslaugos ir vaikų priežiūra.

Iš kitų Baltijos šalių Lietuva išsiskiria tuo, kad čia laisvai samdomų specialistų paslaugos, pavyzdžiui, tinklalapių dizainerių, vertėjų, fotografų, atlikėjų ir kitų yra dažnesnė papildomų pajamų gavimo priemonė, nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuvos gyventojai taip pat labiau linkę užsidirbti papildomai parduodami savo gamybos ar surinktus maisto produktus, pavyzdžiui, uogas ir grybus.

Remiantis atliktais tyrimais, mažiausia lėšų suma, atmetus mokesčius už būstą, maisto ir transporto išlaidas, keturių asmenų šeimai, gyvenančiai nuosavame senos statybos būste šalies sostinėje, lieka būtent Lietuvoje. Todėl natūralu, kad čia gyventojai yra labiau suinteresuoti ieškoti papildomų būdų užsidirbti.

Tuo tarpu Estijoje tai pačiai keturių asmenų šeimai, atmetus būtinąsias išlaidas, lieka daugiausia pinigų kitiems poreikiams, ir ten papildomai dirbančiųjų skaičius yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių (39 proc.). Be to, Estijoje daugiausia apklaustųjų (17 proc.) nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių ne tik neužsiėmė jokia papildoma veikla, tačiau neketina to daryti ir ateityje. Tuo tarpu Lietuvoje papildomo uždarbio neplanuoja 10,5 proc. gyventojų, Latvijoje to neketina daryti 14,5 procentų gyventojų.

Nurodydami pagrindines priežastis, kurios skatina uždarbiauti papildomai, Baltijos šalių gyventojai pirmiausia nurodo papildomas pajamas ir savirealizacijos galimybes. Lietuvos gyventojams šie motyvai yra svarbesni nei latviams ar estams. Tuo tarpu lankstus darbo laikas ir vieta, kurioje dirbama, lietuviams yra kone du kartus mažiau svarbūs nei latviams ar estams.

Per mėnesį uždirbama papildomų pinigų suma dažniausiai siekia iki 50 eurų. Tokią sumą nurodė apie 35 proc. dirbusiųjų papildomai Lietuvoje ir Latvijoje bei apie 25 proc. dirbusiųjų Estijoje. Dar maždaug penktadalis (apie 20 proc.) per mėnesį uždirbo nuo 50 iki 100 eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"