TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos uostų sėkmė - kaimynų rankose

2011 04 27 0:00
Talino Mugos uoste yra pakankamai erdvės pavojingiems objektams, tarp kurių yra minimas suskystintų naftos dujų terminalas.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Užsienio ekspertai prognozuoja, kad rytinės Baltijos uostų apyvarta po kelerių metų nebekils taip sparčiai kaip dabar ir prieaugis nusistovės ties 3 proc. padala. Transportininkai įsitikinę, kad tai - pesimistinis scenarijus.

Politikams diskutuojant apie bendrą Baltijos šalių ekonominę erdvę, politinį saugumą ir regioninius projektus, darosi akivaizdu, kad estai ir latviai, nesitardami su lietuviais, siekia kuo daugiau naudos iš Rusijos kaimynystės. Jie nelinkę lengvai pasiduoti Lietuvai ir dėl Baltarusijos užsienio prekybos kelio.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovams nuolat aptarinėjant bendrus transporto magistralių ir energetinės nepriklausomybės klausimus, ryškėja atotrūkis tarp kalbų ir darbų. Trims mažoms valstybėms ekonomiką siejant su jūros pramone, jas veikia ta pati varžybų atmosfera, kokia egzistuoja Šiaurės jūros pakrantėse - tarp Vokietijos, Olandijos ir Belgijos. Apie specializaciją, srautų pasidalijimą ar logistikos koridorius kalbama dažniau oficialiai, politinėse viršūnėse, ypač siekiant europinio finansavimo, o vėliau kiekvienas uostas atskirai ieško strateginių partnerių.

Nors senieji Europos vartai bando išlaikyti senąsias tradicijas, pavyzdžiui, Amsterdamas vis dar išlieka Europos kakavos importo centru, Roterdamas vadinamas naftos ir chemijos, o Antverpenas - konteinerių uostais, bet ir jie jau seniai nevienarūšiai. Kiekvienas siekia aprėpti kuo daugiau ir įvairesnių paslaugų, prekybos keliui pasiūlyti geresnį logistikos sprendimą ar navigacinę naujovę, geresnes komercines sąlygas.

Jungtinis Talino uostas, sudarytas iš atskirų krovinių apdorojimo teritorijų - Iru, Mardu ir Mugos (pastarasis turi 17 metrų akvatorijos gylį), turi pretenzijų tapti Baltijos Roterdamu. Perkėlusi uostą prie jūros Ryga puoselėja planą būti Maskvos ir Kinijos prekių uostu. Plėtros krypties dar nenustačiusi Klaipėda sieks patenkinti bent jau Baltarusijos poreikius ir būti regiono konteinerių paskirstymo centru.

Klaipėda vejasi Taliną

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) skelbia, kad pagal krovinių apyvartą Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose Klaipėda šių metų I ketvirtį aplenkė Rygą ir Ventspilį bei nedaug atsiliko nuo jungtinio Talino uosto. O bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo krova 2011 metų sausio-kovo mėnesiais siekė 11,08 mln. tonų ir viršijo jungtinio Talino uosto krovą 1,87 mln. tonų.

Didžiausias prieaugis, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, pasiektas dėl išaugusių tranzitinių birių natūralių ir cheminių trąšų, ro-ro krovinių, naftos produktų, krovinių konteineriuose, skystųjų natūralių ir cheminių trąšų kiekio.

Pagal krovinių grupes labiausiai - ketvirtadaliu - augo birių ir suverstinių krovinių mastas, jų perkrauta 3,5 mln. tonų (39,5 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių padaugėjo 23,2 proc., iki 2,78 mln. tonų (30,7 proc.), 13 proc. daugiau perkrauta skystųjų krovinių - 2,7 mln. tonų (29,8 proc. visų krovinių). Keleivių per tris mėnesius apsilankė 54 900, arba 26,3 proc. daugiau negu per atitinkamą laikotarpį pernai. Klaipėdos uostas ir toliau išlaiko konteinerių perkrovimo lyderio pozicijas Baltijos kraštuose. Per ketvirtį jų apdorota 90 970 TEU, 42,3 proc. daugiau nei pernai.

Beveik visą rezultatų prieaugį Klaipėdos uoste sudarė Baltarusijos, Rusijos ir tolesnių valstybių tranzitas.

Pagal dabartinį tempą Klaipėda, uosto galimybes nagrinėjančių ekspertų nuomone, 2015 metais gali pasiekti 50 mln. tonų apyvartą. Pernai Klaipėdoje perkrauta 31 mln. tonų. Tačiau kokių kitų krovinių (be konteinerių) kiekis sparčiausiai didės, nuomonės skiriasi. Vieni prognozuoja ratinės technikos (ro-ro) ir generalinių krovinių bumą, kiti įžvelgia trąšų dominavimą. Naftos krovos kreivės kilimas numatomas tolygus, bet nestaigus dėl besikeičiančių rinkos aplinkybių. Kad ir koks būtų uosto ekonomikos tempas, jis viršys šalies bendrojo vidaus produkto augimą.

Taline - dujų terminalas

Talinas pastarąjį dešimtmetį buvo labai glaudžiai susijęs su Rusijos naftos kroviniais ir labiausiai nuo to kentėjo - ir dėl vadinamosios Bronzinio kareivio krizės, ir dėl naftos srauto nukreipimo per Rusijos Suomijos įlankos uostus, ir dėl pastarųjų metų pramonės nuosmukio, sumažinusio energijos išteklių poreikį. Tačiau estų, o tiksliau, uoste dirbančių tarptautinių kompanijų noro bendradarbiauti su Rusija tai neatšaldė, tik padėjo labiau įžvelgti sritis, iš kur ir kokią naudą galima gauti.

Talino uosto direkcijos interneto svetainės naujienose skelbiama, kad šiemet kovą buvo patvirtinti du stambūs projektai, kuriais siekiama padidinti uosto krovos mastą. Trijų terminalų, skirtų skystiesiems kroviniams, operatorius "Vopak E.O.S" planuoja investuoti apie 50 mln. eurų (per 172 mln. litų) į naujo rezervuarų parko, kurio talpa siektų 400 tūkst. kubinių metrų, statybą. Įmonė priklauso koncernui "Royal Vopak", valdančiam 80 terminalų 31 šalyje, kuris yra skystųjų naftos - chemijos ir dujinių produktų krovos lyderis pasaulyje. Vamzdynais su uosto krantinėmis sujungtuose "Vopak E.O.S" terminaluose pernai Taline buvo perkrauta 19 mln. tonų krovinių, o tai - 52 proc. uosto apyvartos (72 proc. visų skystųjų krovinių). Būsimo terminalo plotas - 20 hektarų. Jam jau skirta teritorija Mugos uoste ir išduotas statybos leidimas.

Antrasis projektas - suskystintų naftos dujų (LPG) terminalas tranzitiniams Rusijos ir Kazachstano kroviniams, skirtiems visai Baltijos jūros valstybių rinkai (Lenkijai, Lietuvai, Latvijai, Suomijai, Švedijai, Danijai, Vokietijai), taip pat Belgijai, Olandijai ir Prancūzijai. Terminalo pradinis pajėgumas - 300 tūkst. tonų per metus, vėliau - 800 tūkst. tonų.

Talino uosto tarybos pirmininkas Heinaras Selis nurodo, kad šis terminalas gaus tokių pat parametrų dujas, kaip ir suskystintos gamtinės. "Tai reiškia, kad prie katilinių pastačius papildomą įrangą bus galima pereiti nuo orą teršiančio kūrenimo malkomis, anglimis ir skalūnais prie švarių dujų. Kalbame apie reikšmingą žingsnį Estijos energetinės nepriklausomybės link", - teigia Talino uosto pranešime H.Selis. Atliktas poveikio aplinkai vertinimas nustatė, kad teritorija vakarinėje Mugos uosto dalyje yra saugi ir tinkama, terminalas bus maksimaliu atstumu nuo gyvenamųjų ir administracinių pastatų, o terminalo veikla gamtos neužterš.

Plėtos konteinerių verslą

Klaipėdos uosto lyderystė kraunant konteinerius estus skatina neatsilikti. Pasinaudojęs daline Europos Sąjungos (ES) fondų parama praėjusių metų vasarą Talino uostas užbaigė antro konteinerių terminalo statybas Mugoje, kainavusias 130 mln. eurų (apie 449 mln. litų), nors ir pirmasis terminalas tuo metu buvo pustuštis.

Uosto direkcijos pranešime nurodoma, kad per pastaruosius metus vyko derybos su dešimčia potencialių operatorių, tačiau tik du iš jų pateikė konkrečius pasiūlymus. Balandžio 11 dieną Estijos geležinkelių bendrovė "Eesti Raudtee" pasirašė bendradarbiavimo sutartį su viena didžiausių Rusijos privačių transporto kompanijų - "Rail Garant". Ji ir tapo konteinerių terminalo operatore.

Trijų Rusijos verslininkų valdoma "Rail Garant" ketina panaudoti terminalą Estijoje pirmiausia cheminių medžiagų transportavimui. Estijos geležinkeliams šis projektas užtikrintų papildomus krovinių srautus ir sumažintų naftos produktų dalį uoste.

Rusai rengiasi terminalą panaudoti konteinerių transportavimui tiek iš ES į Rusiją, tiek ir priešinga kryptimi - iš Rusijos į ES valstybes. "Rail Garant" teks papildomai investuoti apie 60 mln. eurų (207 mln. litų). Terminalas, kurio projektinė galia - 360 tūkst. TEU, pradės veikti jau 2013 metų I ketvirtį, o projektinį lygį turėtų pasiekti per 5 metus.

"Estijoje geležinkelių galimybės, mūsų vertinimu, yra geresnės nei Latvijoje ir Lietuvoje", - taip apie sprendimą dirbti su estais užsienio žiniasklaidai yra sakęs "Rail Garant" valdybos pirmininkas Nikolajus Falinas.

Anksčiau buvo skelbta, kad antrojo operatoriaus Talino uoste atsiradimui ypač priešinosi pirmojo konteinerių terminalo naudotoja "Transiidekeskuse AS". Ji išsakė abejones, ar rusų ketinimų nesužlugdys Rusijos vyriausybės įsakymas gabenti konteinerius tik per savo uostus. Tačiau logistikos ekspertai nurodo, kad atsiradusi dviejų operatorių konkurencija padidins konteinerių srautą, nes dabar estai šioje srityje nusileidžia užsienio uostams, tarp jų - ir Klaipėdai.

Greitkelis Ryga - Maskva

Latvijos uostai, kurių krova pernai netgi smuktelėjo, o ir šiemet rezultatai nekyla taip sparčiai kaip Klaipėdos ir Talino (per I ketvirtį Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostų bendra apyvarta padidėjo tik 4,7 proc., iki 16,3 mln. tonų), taip pat siekia platesnio bendradarbiavimo su Rusijos pramone ir Maskvos megapolio poreikiais. Didžiausios šalies stividorinės bendrovės "Ventbunkers", praradusios naftos kompanijos "Lukoil" krovinius, apyvartos kritimas tempia žemyn visą uostų ekonomiką, todėl Latvija ieško, kuo pakeisti tradicines krovinių rūšis. Rygos savivaldybė dar 2009 metais yra nusprendusi uosto veiklą kelti į Dauguvos upės Krievu salą arčiau jūros, kur krantinių gylis sieks 17 metrų. Numatytas terminalų projektinis pajėgumas - 22 mln. tonų. Pusę kiekio sudarytų rusiškos anglys - tai dvigubai daugiau, nei kraunama dabar.

Šių metų balandžio 7 dieną susitikęs su Rygoje viešėjusiu Rusijos transporto ministru Igoriu Levitinu Latvijos transporto ministras Uldis Augulis aptarė keturių juostų greitkelio iki Maskvos tiesimo, kuris truktų iki 2018 metų pabaigos, eigą. Taip esą būtų padidintas Rusijos tranzito per Latvijos Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostus srautas.

Latvija neseniai paskelbė neturinti pinigų bendram Baltijos valstybių "Rail Baltica" projektui. Jos prioritetas - su ES pagalba tiesiamos automobilių magistralės šalies viduje, nuo Rygos iki Ventspilio, Liepojos ir iki Rusijos sienos bei greitkelis į Maskvą. I.Levitinas, kurį cituoja Latvijos žiniasklaida, teigia, kad šis kelias bus populiarus tarp keleivių, norinčių kuo greičiau nuvykti į ES teritoriją. Anot jo, svarbu, kad šiame projekte, be Latvijos ir Rusijos, dalyvaus ir ES. Numatoma, kad iš Sanglaudos fondo 2007-2013 metų programos bus gauta iki 85 proc. lėšų.

Nagrinėtas ir greitaeigio keleivinio traukinio Ryga-Maskva poreikis, galimybės gauti ES paramą projektui. Pernai šios linijos keleivių srautas išaugo 12 proc., iki 268 tūkstančių. Pranešta, kad išsamiau šie klausimai bus aptarti Latvijos ir Rusijos tarpžinybinės komisijos pasitarime gegužės pabaigoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"