TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos valstybių biržose – mirtina ramybė

2015 12 29 6:00
Prieš kelias dienas NASDAQ grupei priklausančios vertybinių popierių biržos supaprastino savo oficialius pavadinimus. LŽ archyvo nuotrauka

Pastaruosius kelis mėnesius prekyba visų Baltijos valstybių vertybinių popierių biržose vangi. Sudaromi pavieniai nedideli sandoriai daugiausia kelių pagrindinių bendrovių akcijomis – estų „Tallink Grupp“, „Olympic Entertainment Group“, latvių „Latvijas Balzams“, „Ventspils nafta“ ir lietuvių Šiaulių banko, „Grigeo Grigiškės“, „Aprangos“ bei TEO LT akcijos pirkėjų laukia trumpiau.

Finansų rinkos analitikas Marius Dubnikovas, buvęs Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas, LŽ aiškino, kad nei vietinių, nei užsienio investuotojų nei į Talino, nei į Rygos, nei į Vilniaus vertybinių popierių biržas nepritraukia prastas Baltijos valstybių bendrovių akcijų likvidumas.

„Prekyba labai vangi. Antai prieš šventines Kalėdų dienas aną pirmadienį per pirmas keturias valandas Lietuvos biržoje „Nasdaq Vilnius“ buvo sudaryta sandorių už vos 36 tūkst. eurų. Tai rodo nepaprastą rinkos vangumą. Nupirkti ar parduoti akcijų už milijoną eurų Vilniaus biržoje užtruktų labai ilgai, – svarsto pašnekovas ir šypteli: – Dabar vieno pirkėjo sandoris gali sudaryti visą biržos apyvartą.“ Pasak jo, kai vietos investuotojai neaktyvūs, didžiulė retenybė yra ir užsienio investuotojai. Investuotojų nedomina mažas likvidumas ir maža apyvarta.

Vilniuje NASDAQ neseniai šventė įkurtuves - užėmė pusę naujausio sostinėje pastatyto verslo centro K29./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prasnaustas laikas

Pasak M. Dubnikovo, Vilniaus biržoje listinguojama nemažai patrauklių bendrovių – Šiaulių bankas, „Grigeo Grigiškės“, energetikos bendrovės, TEO LT, „Apranga“ ir kitos. „Moderni, atitinkanti vakarietiškus reikalavimus ir biržos infrastruktūra. Biržoje listinguojamos bendrovės galėtų kainuoti brangiau, jei būtų likvidžioje rinkoje“, – neabejoja investuotojas. Pasak jo, vienu metu praleidome progą sukurti aktyvią rinką, o dabar lieka tik susigyventi su pasekmėmis.

Analitikas pateikia laiko neprasnaudusios Lenkijos pavyzdį. Ši valstybė privertė pensijų fondus investuoti savo biržoje, ir Varšuvos birža jau tapo savotišku Rytų Europos finansų centru. „Lietuvoje toks klausimas neiškilo, ir dabar vienas didesnis investuotojas galėtų padaryti visą biržos apyvartą“, – teigia M. Dubnikovas.

Išjudinti galima

M. Dubnikovo manymu, išjudinti galima ir Baltijos valstybių sostinėse veikiančias biržas. Kol kas aktyviausiai prekiaujama Talino biržoje, vangiausiai – Rygos, nors daugiausia dėl įvykusių esminių pokyčių bendrovėje „Ventspils nafta“ Rygos biržos prekybos indeksai antrąjį šių metų pusmetį šoka keleriopai aukščiau negu Talino ir ypač Vilniaus indeksai.

„Išjudinti rinką galima dviem būdais: arba pasikvietus labai stiprų investuotoją, arba biržos bendrovių sąrašą papildžius naujomis likvidžiomis bendrovėmis“, – sako M. Dubnikovas. Jis primena ne pirmi metai „Nasdaq Vilnius“ biržos vadovų kartojamą pasiūlymą, kad Vyriausybė biržos prekybai perduotų bent trečdalį valstybės valdomų energetikos, transporto bendrovių akcinio kapitalo.

„Vos keli vienos ar kitos bendrovės kapitalo procentai likvidumo nesukurs. Bent 33 proc. valstybinių bendrovių kapitalo galėtų būti pasiūlyta biržai. Tai nebūtų blokuojantys paketai. Dėl to valstybė ne tik nenukentėtų, bet ir galėtų uždirbti“, – aiškina M. Dubnikovas.

Pasak jo, eidama į biržą valstybė galėtų pritraukti užsienio investuotojų. Bet prieš tai, anot analitiko, reikėtų nustatyti aiškią dividendų politiką.

Svarbiausia – dydis ir likvidumas

„Bet kuriuo atveju biržoms svarbiausia yra įmonių dydis ir likvidumas. Kol to nėra, biržų prekyba yra teorinė, todėl reikia Vyriausybės politinio sprendimo“, – sako investuotojas. Jis pripažįsta, kad to link iš lėto judama, bet gali užtrukti 4–5 metus.

Dabar Lietuvos ir užsienio investuotojams patraukliausi regionai yra JAV ir išsivysčiusios Vakarų Europos valstybės. Po vasaros kritimo mažiau domimasi Kinijos bendrovių akcijomis.

Lietuvoje išsiskiria buvusių investuotojams patrauklių pieno bendrovių keliai. Pernai rugpjūtį iš esmės netekus pelningos Rusijos rinkos, Lietuvos pieno bendrovių akcijos tapo investuotojų nemėgstamos ir laukia savo valandos.

Per metus pabrangusios Baltijos valstybių bendrovių akcijos

BendrovėValstybėKaina 2015–12–21, euraisPokytis nuo 2015–01–01, proc.
„Ventspils nafta“Latvija4,56303,54
„SAF Technika“Latvija3,1069,4
„Arco Vara“Estija1,1235,27
„Tallinna Kaubamaja Grupp“Estija6,8534,31
„Tallink Grupp“Estija0,83323,41
„Olainfarm“Latvija7,2922,93
„Ekspress Grupp“Estija1,3720,18
Šiaulių bankasLietuva0,29219,22
„Merko Ehitus“Estija8,519,05
„Latvijas kugnieciba“Latvija0,411,11
„Lietuvos dujos“Lietuva0,7129,54
„Silvano Fashion Group“Estija1,299,32
„Grigeo Grigiškės“Lietuva1,079,18
Panevėžio statybos trestasLietuva0,9055,48
„Olympic Entertainment Group“Estija1,795,29
TEO LTLietuva1,011,92
„Rokiškio sūris“Lietuva1,41,45

Per metus atpigusios akcijos

BendrovėValstybėKaina 2015–12–21, euraisPokytis nuo 2015–01–01, proc.
„PRFoods“Estija0,385–42,54
„Utenos trikotažas“Lietuva0,4–34,32
„Baltica“Estija0,311–32,68
„Grindeks“Latvija5,11–20,78
„Pieno žvaigždės“Lietuva1,29–16,77
„Lietuvos energijos gamyba“Lietuva0,656–15,90
Vilkyškių pieninėLietuva1,74–13
„Skano Group“Estija0,779–8,68
„Lesto“Lietuva0,93–6,81
„Nordecom“Estija1,01–4,72
„Harju Elekter“Estija2,66–4,66
„Linas Agro Group“Lietuva0,66–4,35
„Apranga“Lietuva2,61–0,38

Šaltinis: nasdaqbaltic.com

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"