TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos valstybių ekonomistai apie embargą

2014 09 01 6:00
Šią vasarą visose Baltijos valstybėse vietinės daržovės bent trečdaliu pigesnės nei pernai. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vakarų žiniasklaida praėjusią savaitę domėjosi, kokį poveikį Baltijos valstybių ekonomikai padarys Rusijos paskelbtas embargas importuojamiems maisto produktams. Tokį klausimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomistams pateikė Vokietijos „Deutsche Welle“ (DW) žurnalistai.

Lietuva: kentės verslas

SEB banko Lietuvos skyriaus specialistų apskaičiavimu, „maisto produktų karas“ su Rusija Lietuvai kainuos 0,8–1 proc. BVP. „Tai maždaug 1 mlrd. litų, arba 290 mln. eurų“, – galimas pasekmes Lietuvai DW komentavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Keturios stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės dėl sankcijų kas mėnesį maždaug po 20 mln. litų (5,7 mln. eurų) pajamų. Vežėjų bendrovės jau praneša, jog daugėja anuliuotų maisto produktų gabenimo į Rusiją sutarčių. Apie tai teigė Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Vis dėlto SEB banko ekspertas G. Nausėda sakė esąs tikras, kad padėtis pagerės. „Mūsų verslininkai atras kelius į naujas rinkas, sugebės įsitvirtinti, pavyzdžiui, Azijoje. Tiesa, dėl to jie turės konkuruoti su kitų ES valstybių gamintojais - juk ir tie ieško maisto produktų eksporto maršrutų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kol verslininkai ieško galimų variantų, Vyriausybė sprendžia, kaip jiems padėti, teigia DW ir praneša, kad premjeras Algirdas Butkevičius po vieno susitikimo su verslininkais pasiūlė komerciniuose bankuose imti kreditus, o valstybė galėtų kompensuoti 95 proc. palūkanų. Seime, be kitų priemonių, skirtų sušvelninti Rusijos paskelbtų sankcijų poveikį, buvo aptariamas pasiūlymas iki 5 proc. sumažinti PVM mėsai ir žuviai. Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija ketina panaudoti intervencinių pirkimų valstybės biudžeto lėšomis galimybę, o vėliau tikisi ES paramos.

Latvija: sankcijų verpete

Ryga, kaip ir Vilnius, jaučia rusų paskelbto embargo poveikį. Portugalijos TVNET paskelbė, kad palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, daugelio daržovių kainos Latvijos rinkoje krito 30–50 procentų. Apie tai Latvijos radijui kalbėjo kooperatyvo „Mūsmajas darzeni“ valdybos pirmininkė Elita Strazdinia. Ypač smarkiai atpigo bulvės, morkos, svogūnai, kopūstai, burokėliai. Be to, sumažėjo agurkų ir pomidorų kainos. Tačiau nesitikima, kad bus problemų realizuoti neįprastai gausiai užderėjusius mėlynuosius kopūstus.

Padėtį, kai kainos krinta 30–50 proc., E. Strazdinia pavadino tragiška daržovių augintojams: „Tai reiškia, kad apie ekonomikos augimą, juolab apie pelną, dabar galvoti netenka. Mes kalbame apie išlikimą.“

Rusijos sankcijos ir Latvijoje smukdo ne tik maisto pramonę, bet ir šalies vežėjų bei logistikos bendroves. „Pagrindinis krovinių srautas per Latvijos uostus juda iš Rytų į Vakarus, 80 proc. geležinkelio krovinių – tranzitiniai“, – interviu DW sakė Baltijos tarptautinės akademijos ekspertė Olga Pavuk.

Latvijos žemdirbystės ministerija ketina skirti 15,45 mln. eurų perdirbimo įmonėms, savo produkciją eksportuojančioms į Rusiją ir pajutusioms embargo poveikį. Pasak Latvijos ministrės pirmininkės Laimduotos Straujumos, yra ir galimybė Latvijos gamintojus paremti valstybiniais pirkimais.

Estija: valgyk vietinį maistą

„Estija pernai į Rusiją eksportavo prekių už 1,5 mlrd. eurų. Iš jų 18 proc. sudarė žemės ūkio produkcija ir subproduktai. Nuostoliai, jei embargas užsitęs metus, bus ganėtinai rimti, tačiau netektys Estijos ekonomikos nepaklupdys“, – interviu DW teigė žinomas estų ekonomistas Vladimiras Vaingortas.

Jo nuomone, pačiais atsargiausiais vertinimais, Estijos BVP sumažės 0,07–0,15 procentinių punktų (2013 metais Estijos BVP augo 0,8 procento). Estijos banko ekonomistas Kasparas Oia prognozuoja, kad dėl sankcijų nedarbas gresia 1500–2000 žmonių, užimtų didmeninės prekybos ir transporto sektoriuose.

Estijos valdininkai žemės ūkio krizę tikisi įveikti kaimynėse Baltijos valstybėse išbandytomis priemonėmis: ieškos naujų rinkų ir aktyviai skatins vartoti vietinius maisto produktus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"