TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos žemdirbius suvienijo bepinigė

2012 04 17 7:06

Praėjusios savaitės pabaigoje Taline Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų atstovai pasirašė bendrą deklaraciją, kuria Europos Komisiją paragino peržiūrėti numatytos paramos Europos Sąjungos (ES) valstybių žemės ūkiui dydžius per 2014-2020 metų finansinį laikotarpį.

Pagal pradinį projektą, Lietuvos naudojamos žemės ūkio paskirties žemės naudotojams numatytos vidutinės paramos dydis sudarytų po 176 eurus (608 litus) už kiekvieną hektarą. Į dar mažesnę paramą pretenduoja Estijos ir Latvijos žemdirbiai - atitinkamai po 160 ir 145 eurus. Tai mažiausios tiesioginės išmokos ES.

Kaip LŽ teigė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis, ir tų numatytų 176 eurų išmoka turėtų būti pasiekta tik 2017 metais, nuo 2014-ųjų pamažu didinant išmokas.

Nuo viso regiono

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijos bendram siekiui vienijo jėgas dar pernai, kai balandžio 29 dieną buvo nustatyti ES paramos žemės ūkiui 2012-iesiems dydžiai. Pagal numatytas sąlygas, Lietuvos žemės ūkio gamintojai šiemet gali gauti maksimalią 143 eurų (be subsidijų cukraus sektoriui - 140 eurų) už hektarą paramą, kai 10 proc. bendro rėmimo sudaro valstybės biudžeto lėšos. Tada bendrą siekį reikalauti didesnės paramos iškėlė trijų Baltijos valstybių asocijuotos struktūros. Lietuvai atstovauja Žemės ūkio rūmai.

Praėjusią savaitę Baltijos valstybių parlamentarų pasirašytoje deklaracijoje pabrėžiama, kad Estija, Latvija ir Lietuva nesutinka su išmokų suvienodinimo greičiu, dėl kurio šių šalių ūkininkai keletą metų po 2013-ųjų atsidurtų nepalankesnėje padėtyje nei kitų ES narių žemės ūkio gamintojai, taip pat kviečiama vykdyti bendrą žemės ūkio reformą, kuri garantuotų vienodas visų ES valstybių žemės ūkio gamintojų konkurencijos sąlygas, sąžiningą solidarumo principo traktavimą ir taikymą.

"Tai, ką daro asocijuotos žemdirbių struktūros, o dabar jau ir politikai, labai sveikintina, nes į balsą, kai atstovaujama viso regiono, o ne vienos nedidelės valstybės interesams, labiau įsiklausoma. Juk ir Europos Parlamente neturime nė vieno savo atstovo, kuris atstovautų mūsų žemės ūkio sektoriaus interesams", - LŽ kalbėjo R.Krasuckis.

Smukdo nelygybė

Baltijos valstybių parlamentarų deklaracijoje, parengtoje kartu su asocijuotomis žemdirbių struktūromis, reikalaujama atsisakyti pereinamojo tiesioginių išmokų didinimo laikotarpio ir jas jau nuo 2014-ųjų bent priartinti prie ES vidurkio, kuris 2017 metais, kaip planuojama pirminiame projekte, sudarys 268 eurus už hektarą. Didžiausias vidutines išmokas per artėjantį laikotarpį numatyta skirti Maltos (apie 560 eurų), Nyderlandų (400 eurų), Belgijos (395 eurai) žemės ūkio paskirties žemių savininkams.

"Lietuvos žemdirbiai už hektarą šiemet gauna iki 140 eurų išmokas, o, pavyzdžiui, Lenkijoje mokama 240 eurų. Mūsų ūkininkai negali konkuruoti nei su lenkais, nors šie niekada nebuvo kolūkiuose, nei juolab su senųjų ES šalių ūkininkais", - LŽ teigė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas. Jis priminė, kad nustatant tiesioginės paramos žemės ūkio gamintojams dydžius 2004-2013 metų laikotarpiui atskaitos tašku buvo imama žemės ūkio sektoriaus, dar neatsigavusio nuo kolūkinės sistemos, padėtis. Pagal ją iki šiol matuojami Baltijos valstybių poreikiai.

"Kiek galima konkuruoti skirtingomis sąlygomis! Juk mūsų žmonės emigruoja ir todėl, kad kitų šalių ūkininkai, gaudami beveik dvigubai didesnes subsidijas, gali savo darbininkams ir didesnius atlyginimus mokėti", - piktinosi A.Stančikas.

Pasak R.Krasuckio, mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojai, gaudami mažiau pinigų, mažiau gali išleisti naujai technikai, atlyginimams, dėl to ir vargsta labiau, ir produkcijos kokybė krinta, o kartu mažėja konkurencingumas, juolab kad tokiomis sąlygomis nelieka jokių galimybių atsispirti svyravimams rinkose.

Bent arčiau vidurkio

"Norime būti tik vienodai konkurencingi, nes visose ES šalyse žemės ūkio produkcijos gamintojų išlaidos panašios - ir žemės ūkio technika, ir degalai, ir trąšos panašiai kainuoja ir Lietuvoje, ir Italijoje, ir Vokietijoje ar Prancūzijoje, todėl mums nesuprantama tokia atskirtis. Jeigu jau ES deklaruoja siekį atskirti paramą nuo gamybos, tai ir rėmimas turėtų būti visų panašus", - svarstė Žemės ūkio rūmų lyderis.

"Dabar Lietuvoje yra apie 170 tūkst. paramos gavėjų. Paramą jaučia ir vartotojai, nes jei jos nebūtų, turėtų būti ir žemės ūkio produkcijos kainos aukštesnės", - aiškino R.Krasuckis.

LŽ pašnekovai pripažįsta, jog neverta siekti aukščiausio finansavimo, nes visiškai suprantama, kad į jį gali pretenduoti pirmiausia valstybių donorių žemdirbiai. Tačiau svarbiausias siekis - kad jau nuo 2014-ųjų tiesioginės išmokos būtų bent priartintos prie ES vidurkio.

Nuo 2004-2013 metų Lietuvai, kaip ir kitoms ES naujokėms, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį reikėjo susiorientuoti sistemoje.

"Kiekvienam naujokui reikia elgtis pagal nustatytas žaidimo taisykles. Bet tas laikotarpis jau turėtų baigtis, todėl, manau, jeigu jau esame priimti į ES šeimą, tai norėtume joje savi ir jaustis", - kalbėjo A.Stančikas.

Kai trūksta ES paramos lėšų, žemdirbiams liktų didesnės paramos tikėtis iš valstybės biudžeto. Tačiau šių lėšų Lietuvos biudžete stokojama. Antai 2011 metais ES sprendimu buvo leidžiama, kad Vyriausybė žemdirbiams remti skirtų iki 244 mln. litų, arba 25 proc. numatytos sumos, bet taupant biudžeto išlaidas buvo skirta 194 milijonai. Šiemet leidžiama iš valstybės biudžeto skirti 10 proc. tiesioginėms išmokoms reikalingos sumos - 115 mln. litų. Apie galimą paramą žemės ūkiui iš valstybių biudžetų ES dokumentuose nekalbama, taigi visos išmokos bus mokamos iš ES lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"