TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai Europos priežiūros nesibaimina

2013 10 19 6:00
Tik mažesniųjų komercinių bankų priežiūra bus palikta Lietuvos bankui. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Skandinaviški bankai, kuriuos nuo euro įvedimo Lietuvoje dienos prižiūrės ne tik Lietuvos bankas (LB), bet ir Europos centrinis bankas (ECB), ne itin baiminasi būsimo reguliavimo.

Komercinių bankų atstovai teigia, kad dabar Švedijos bankų priežiūros institucijos savo bankams Lietuvoje yra iškėlusios daug griežtesnius reikalavimus nei tarptautinės institucijos. Kita vertus, jei būsima ECB priežiūros našta pasirodytų per sunki, šie bankai galėtų pasikeisti teisinį statusą iš skyrių į filialus ir tokiu būdu patektų į euro zonai nepriklausančių Švedijos ir Norvegijos centrinių bankų tiesioginę priežiūrą.

Po ECB sparnu - 3 bankai

Europos Sąjungos Taryba šią savaitę patvirtino bendrą bankų priežiūros mechanizmą reglamentuojančius teisės aktus. Tad nuo 2014 metų lapkričio įsigaliojus šiam mechanizmui ECB taps visiškai atsakingas už naują Europos priežiūros sistemą ir tiesioginę apie 130 didžiausių Europos bankų priežiūrą. Lietuvai prisidėjus prie Bankų sąjungos (iš pradžių prie vieno jos komponentų - Bendros priežiūros mechanizmo) ECB perimtų trijų didžiausių ir sistemai svarbių Lietuvoje registruotų komercinių bankų - AB SEB bankas, AB „Swedbank“ ir AB DNB banko – priežiūrą.

„Mažesniųjų komercinių bankų priežiūra bus palikta Lietuvos bankui, tačiau ECB turėtų teisę bet kada perimti ir jų kontrolę bei gauti reikiamą informaciją apie svarbius LB priežiūros sprendimus“, - LŽ teigė Renata Bagdonienė, LB Priežiūros tarnybos Riziką ribojančio priežiūros departamento Priežiūros politikos skyriaus viršininkė.

Lietuvos stojimas į Bankų sąjungą siejamas su šalies įstojimu į euro zoną, tikėtina, nuo 2015 metų pradžios.

Būdas išvengti ECB priežiūros

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas atkreipė dėmesį, kad bendra bankų priežiūros sistema bus išlaikoma iš rinkos dalyvių įnašų. Taip pat bus formuojami fondai, kurių lėšomis probleminiai bankai bus restruktūrizuojami ar uždaromi. Trečia našta, pasak S.Kropo, būtų indėlių draudimo fondas, kurį taip pat kaups rinkos dalyviai. Koks bus šių fondų dydis ir įnašų dalis, turėtų paaiškėti dar šiemet. Tada esą ir paaiškės priežiūros poveikis bankų sistemai ir trims didiesiems Lietuvos komerciniams bankams. „Bet kurie mokesčiai mažina konkurencingumą. Natūralu, kad bankai įvertins ir reguliavimo, ir įnašų į fondus, ir mokesčių naštą Lietuvoje“, - svarstė pašnekovas.

S.Kropas įsitikinęs, kad Jungtinė Karalystė ir Švedija niekada nestos į Bankų sąjungą, nes šiose šalyse tie mechanizmai, kuriuos kuria ES, jau veikia. Pavyzdžiui, Danijos bankų asociacija perima visus probleminius bankus, juos restruktūrizuoja ir parduoda. Biudžeto pinigai tam nenaudojami. Tam fondus sukaupė Švedija ir Norvegija. Indėlių draudimo fondai šiose šalyse esą irgi pilni, nuolatinių mokėjimų į juos daryti nebereikia.

„Tad galimas dalykas, kad ECB priežiūros lauke atsidurs ne trys didieji, o mažesni bankai. Be to, jeigu būsima našta skandinaviškiems bankams taps per didelė, jie gali tapti nebe pagrindinių bankų skyriais, o filialais ir tokiu būdu pateks į Švedijos ar Norvegijos jurisdikciją (šios šalys nepriklauso euro zonai, - aut.). Tai prieš kelerius metus padarė bankas „Danske Bank“. Šie bankai būtų tiesiogiai prižiūrimi savo šalių centrinių bankų, jie nepriklausytų Bankų sąjungai ir jiems nebūtų taikomas bendras priežiūros mechanizmas, nepaisant to, kad Lietuva taptų euro zonos narė“, - teigė S.Kropas.

Kita vertus, jis mano, kad bankams būtų naudinga pigiai ar beveik už dyką pasiskolinti iš ECB.

Griežčiau prižiūri skandinavai

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė LŽ teigė, kad, įvedus naują priežiūros tvarką, trims didžiausiems bankams teks prisitaikyti prie naujų ECB priežiūros reikalavimų, teikti ataskaitas pagal naujus standartus, galbūt pasinaudoti papildomomis audito paslaugomis, o kiti bankai galės būti bet kada papildomai patikrinti ECB atstovų. “Kita vertus, bankai ir taip susiduria su netiesiogine Skandinavijos šalių tarnybų priežiūra (per pagrindinius bankus), kuri dažnai yra griežtesnė nei pasauliniai normatyvai“, - sakė pašnekovė.

Be to, anot V.Tauraitės, Lietuvos komerciniai bankai reikalavimus jau dabar tenkina su didele atsarga. „Veiklos galimybės gali tapti netgi didesnės. Pavyzdžiui, ECB taikomas privalomųjų atsargų reikalavimas šiuo metu yra 1 proc. banko įsipareigojimų, o Lietuvoje - 3 procentai. Vadinasi, įstojus į euro zoną atsipalaiduotų papildomas lėšų kiekis (spalio 16 dieną tai sudarė maždaug 1 mlrd. litų), kuris galėtų būti paskolintas įmonėms ir gyventojams“, - teigė V.Tauraitė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat mano, kad papildomų griežtų apribojimų Lietuvoje veikiantiems bankams greičiausiai nebus. „Tikėtina, kad ECB taikys ir kitas priemones siekdamas užtikrinti bankų sistemos stabilumą, pavyzdžiui, apriboti būsto paskolos dydžio ir užstatomo turto vertės santykį, kurio nemažai ES valstybių dar nereguliuoja. Tačiau LB jau dabar taiko tokias taisykles Lietuvoje veiklą vykdantiems bankams“, - kalbėjo N.Mačiulis.

Jo nuomone, griežtesni kapitalo pakankamumo reikalavimai visame pasaulyje turi panašų poveikį - bankai turi naudoti daugiau brangaus akcinio kapitalo ir mažiau pigesnio skolinto kapitalo. Tad galimas tokio griežtesnio reguliavimo poveikis gali būti brangesnės paskolos, tačiau ar taip iš tiesų bus, esą dar neaišku.

DNB grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka mano, kad tiesioginio poveikio bankų galimybėms skolinti, mokėti palūkanas už terminuotuosius ir neterminuotus indėlius dabartinė iniciatyva nenumato. Tačiau trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu sparčiai didėjanti bankų priežiūra darytų spaudimą ir didintų bankų sąnaudas. „Tai gali iš dalies turėti įtakos ir pagrindinių bankų produktų įkainiams, net ir itin didelės, kaip Baltijos šalyse, konkurencijos sąlygomis“, - teigė J.Rojaka.

Anot jos, šiuo metu Lietuvoje veikianti draudimo sistema visiškai neatsižvelgia į veikiančių bankų rizikingumą. „Todėl našta rizikingesnę veiklą toleruojantiems bankams turėtų augti (tačiau tai nebūtinai gali būti mažesni bankai). Kita vertus, tai turėtų užkirsti kelią ir netikėtiems bankrotams, tad nauda visuomenei būtų akivaizdi“, - svarstė pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"