TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai gyventojams skolina mieliau nei verslui

2014 12 15 6:00
„Atlyginimai po truputį auga, nedarbas mažėja, gyventojų lūkesčiai teigiami. O verslas tuo pasigirti negali“, – aiškino ekonomistas R. Rudzkis. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Komerciniai bankai vis palankiau vertina namų ūkius ir privatiems asmenims skolina vis daugiau, o požiūris į verslo paskolas nesikeičia – jiems kreditus bankai dalina labai atsargiai. Verslui išduotų paskolų skaičius mažėja visoje Europos Sąjungoje (ES) – Lietuva čia ne išimtis.

Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje privatiems asmenims išduotų paskolų portfelis siekė daugiau nei 23 mlrd. litų ir paaugo 1,6 proc. Komercinių bankų atstovai prognozuoja, kad šių metų pabaigoje galime pamatyti neįprastą vaizdą – paskolos privatiems asmenims viršys paskolas verslui. Privatūs asmenys paskolas ima nekilnojamajam turtui įsigyti, vartojimo paskolos sudaro labai mažą dalį.

Prognozės neišsipildė

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažįsta, kad dabartiniai skaičiai rodo, jog verslo paskolos neauga taip, kaip prognozuota. „Paskolų portfelis pilnėja dėl skolinimo fiziniams asmenims ir valdžios institucijoms, – portalui lzinios.lt teigė S. Kropas. – Vertinant tendenciją, galime turėti tokią padėtį, kad privatūs asmenys daugiau skolinsis nei verslas. Akivaizdu – gyventojai ir pinigų, ir resursų turi daugiau“.

S. Kropas spėjo, kad tiek būsto, tiek vartojimo paskolų augimo tempas kitais metais bus greitesnis. Komercinių bankų asociacijos atstovas minėjo, kad galiojantys atsakingo skolinimo nuostatai reikalauja griežtai įvertinti asmenų pajamas ir tai nedaroma vien mechaniškai, kaip buvo prieš ekonominę krizę.

„Padėtis nepalyginamai tvaresnė nei iki 2008 metų. Skolinimas remiasi visai kitais principais. Jei anksčiau, iki krizės, buvo vertinamos ir, pavyzdžiui, vienkartinės besiskolinančiojo pajamos ar jo pajamos, gaunamos vos vienerius metus, tai dabar remiamasi ne optimistinėmis prognozėmis, o vertinama konservatyviai“, – portalui lzinios.lt sakė S. Kropas.

Skolinasi ir grąžina - tiek pat

Nepriklausomas ekonomistas Rimantas Rudzkis svarstė, kad vertinant ES mastu, paskolų portfeliai – tiek privatiems asmenimis, tiek verslui – Lietuvoje nėra dideli. Ekonomistas aiškino, kad verslui lig šiol paskolas iš komercinių bankų gauti sunkiau visoje ES. „Taip yra dėl sugriežtėjusių reikalavimų, dėl visų naujų likvidumo reikalavimų bankams. Tai, be abejo, susiję ir su verslo atsargumu“, – priežastis minėjo ekonomistas.

R. Rudzkio teigimu, tai, kad komerciniai bankai palankiau žiūri į privačius asmenis, visiškai suprantama. „Atlyginimai po truputį auga, nedarbas mažėja, gyventojų lūkesčiai teigiami. O verslas tuo pasigirti negali“, – portalui lzinios.lt sakė ekonomistas.

R. Rudzkio pastebėjimu, jokio pagrindo kokiam nors nerimui nėra, mat išduotų ir grąžintų kreditų skaičius Lietuvoje svyruoja apie nulį. „Taigi, neįvyko čia joks lūžis – paskolų išduodama tiek pat, kiek ir grąžinama“, – paaiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"