TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai ir skolininkai išmoko krizės pamokas

2015 02 04 6:00
Vis daugiau bankų klientų būsto paskolas ar jų dalį grąžina pirma laiko. LŽ archyvo nuotrauka

Vis daugiau bankų klientų būsto paskolas ar jų dalį grąžina pirma laiko. Bankai tokią skolininkų elgseną aiškina išaugusiu jų klientų finansiniu raštingumu ir racionalesniu mąstymu bei gerėjančia namų ūkių finansine padėtimi.

Kad Lietuvos gyventojai neskursta, rodo ir kita kredito rinkos tendencija. Būstui įsigyti pernai dauguma lietuvių leido santaupas, nes tik trečdalis nekilnojamojo turto įsigyta skolintomis lėšomis, o paimtas kreditas vidutiniškai sudarė 70-75 proc. būsto vertės.

Skolinasi atsargiau

DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas tvirtina, kad paskolų rinkai pastaruoju metu itin didelę įtaką darė išaugusi NT rinka. „Po krizės augo tiek pasiūla, tiek paklausa. Tačiau 2014-aisiais, priešingai nei ankstesniais metais, tik trečdalis NT vienetų buvo įsigyta su banko paskola, o 67 proc. NT pirkinių įsigyta nuosavomis lėšomis“, - teigė A. Vilkancas.

Pasak jo, šios tendencijos bene daugiausia lėmė, kad pernai DNB banko išduota vidutinė būsto paskola buvo apie 40 tūkst. eurų, taigi maždaug 2 tūkst. eurų didesnė nei 2013 metais.

„Lemiamas veiksnys, kodėl vidutinė būsto paskola išaugo, yra padėtis Vilniuje, kur ypač išaugo būsto pasiūla ir paklausa prestižinėse vietose bei arčiau miesto centro. Sostinėje vidutinė būsto paskola siekė 47,6 tūkst. eurų, o Kaune ir Klaipėdoje būstui vidutiniškai skolintasi po 36 tūkst. eurų“, - teigė A. Vilkancas.

Bankai gana pozityviai vertina tai, kad jų klientai jau kelerius metus nesiskolina maksimaliai, kiek galėtų, tai yra 85 proc. būsto vertės, kaip to reikalauja Lietuvos banko nustatytos taisyklės. DNB banke skolintų ir nuosavų lėšų santykis perkant būstą sudaro 70 ir 30 procentų. Šis santykis nekinta kelerius metus.

DNB banko atstovas nelinkęs sieti noro pirkti būstą nuosavais pinigais su euro įvedimo „efektu“. A. Vilkanco manymu, pirkti būstą iš santaupų gyventojus veikiau skatino istoriškai žemai nukritusios ne tik paskolų, bet ir indėlių palūkanos. „Žmonės taupo, o prisimindami krizę skolinasi atsargiau ir atsakingiau: įdeda didesnę nuosavų lėšų dalį, kad vėliau nesusidurtų su problemomis. Visi puikiai supranta – kai vidutinis paskolos laikotarpis yra 26 metai, tų palūkanų bus ir žemų, ir aukštų“, - svarstė pašnekovas.

Stengiasi grąžinti anksčiau

A. Vilkancas pažymi, kad vis daugiau DNB banko klientų paskolas grąžina pirma laiko. Tokių klientų pernai buvo net 10 proc. daugiau negu 2013 metais. DNB banke leidžiama pirma laiko grąžinti ne tik visą paskolą, bet ir jos dalį, jeigu ji viršija 500 eurų sumą. Ir tai klientui papildomai nekainuoja. Be to, pirmą būsto paskolą paėmusiam klientui kartą per metus leidžiama paskolos grąžinimą atidėti.

Banko atstovo nuomone, klientai elgiasi labai racionaliai, kai sutaupytų pinigų ar gautos premijos neišleidžia, o sumažina savo finansinius įsipareigojimus.

„Krizės pamokas išmoko visi: ir bankai, ir jų klientai. Tai, kad vis daugiau žmonių paskolas ar jų dalį grąžina pirma laiko, rodo, jog jie elgiasi atsakingiau ir racionaliau. Ir tai tikrai nėra tušti žodžiai. Mes tai vertiname labai teigiamai, nes naudinga ir bankui, ir klientui. Toks požiūris pelno abipusį pasitikėjimą. Bankui naudinga, kai žmogus paima paskolą ir ją laiku grąžina“, - dėstė A. Vilkancas.

Sutrumpėja paskolos laikotarpis

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius teigia, kad visi šio banko būsto paskolos gavėjai turi galimybę paskolą grąžinti anksčiau negu numatyta, ir dauguma jų jau pasirašydami sutartį planuoja tai padaryti. „Nors mūsų patirtis liudija, kad paskolą anksčiau, nei numatytas terminas, grąžina tik dalis klientų. Vis dėlto šiandieninės sąlygos, kai tiek būsto paskolų, tiek indėlių palūkanos yra mažos, skatina būsto paskolų gavėjus finansinius įsipareigojimus įvykdyti anksčiau“, - teigė L. Januševičius.

Būsto paskolos grąžinimo anksčiau nei nustatytas terminas kaina šiame banke priklauso nuo individualių sutarties sąlygų, tačiau pasirinkusiems kintamas būsto paskolos palūkanas tai paprastai kainuoja mažiau. Vis dėlto SEB bankas pažymi, kad prieš euro įvedimą išankstinio grąžinimo atvejų padaugėjo.

„Grąžinant vidutinio termino vidutinės sumos paskolos 2000 eurų anksčiau nei planuota, terminas sutrumpėtų 11 mėnesių. Be to, dažnai klientai renkasi ir įmokų sumažėjimą. Pavyzdžiui, grąžinant vidutinio termino vidutinės sumos paskoos 2000 eurų, mėnesinės įmokos suma sumažėtų 6 procentais“, - aiškino L. Januševičius

Į SEB banką dėl būsto paskolos besikreipiantys klientai savo lėšomis dengia 15-20 proc. visos planuojamo įsigyti būsto vertės. Vidutiniškai skolinamasi 22 metams, apie 40 proc. visų paskolų sutarčių pasirašoma laikotarpiui iki 20 metų, dažniausiai pasirenkamas 20-30 metų laikotarpis.

Per pusmetį - 31 mln. eurų

Komerciniame banke „Swedbank“ vidutinė būsto paskola didėja jau kelerius metus: 2012 metais buvo 41 505 eurai, 2013 metais – 42 843 eurai, 2014 metais – 44 826 eurai. Daugiausia būstui skolinosi sostinės gyventojai. Pernai vidutinė būsto paskola didžiausia buvo Vilniuje - apie 60 000 eurų, Klaipėdoje - 48 000 eurų, Kaune - apie 45 000 eurų.

„Šiems pokyčiams didžiausią įtaką darė gerėjanti ekonominė šalies situacija ir atsigavusi darbo rinka. Augančiam skolinimuisi turi įtakos ir pozityvūs gyventojų lūkesčiai dėl ateities – jie tikresni dėl savo darbo vietos ir pajamų stabilumo. Be to, praėjusiais metais matėme ir nekilnojamojo turto kainų augimą“, - LŽ komentavo „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas.

Lietuvos gyventojai „Swedbank“ praėjusius dvejus metus vidutiniškai skolinosi 74 proc. perkamo būsto vertės, o likusią dalį sudarė nuosavos lėšos. 2012 metais skolintų lėšų suma sudarė 73 proc. perkamo būsto vertės. Vidutinis paskolos laikotarpis čia nesikeičia kelerius metus iš eilės ir yra 21 metai.

„Pastaruoju metu nuosekliai augo ir skaičius paskolos gavėjų, kurie apsisprendė pirma laiko grąžinti paskolą, augo ir jų grąžinamos sumos. 2014 metų pirmąjį pusmetį paskolos grąžinimai viršijo 31 mln. eurų, 2013 metų pirmąjį pusmetį - 28 mln. eurų, o 2012-ųjų pirmą pusmetį – 27 mln. eurų. Grąžinamų pirma laiko paskolų augimas turi tiesioginių sąsajų su gerėjančia gyventojų finansine padėtimi“, - svarstė T. Pulikas.

Visos „Swedbank“ naujai sudaromos būsto paskolos sutartys numato paskolos grąžinimą pirma laiko. Palūkanų keitimosi dieną šis išankstinis paskolos grąžinimas klientui nieko nekainuoja.

Reikia laiko susivokti

T. Puliko manymu, būsto paskolų rinkai nacionalinės valiutos pasikeitimas pastebimos įtakos nepadarė. Pasak jo, galima buvo pastebėti tik natūralų paklausos augimą. Tuo metu NT rinkos reakcija į eurą buvusi dvejopa. 2014 metų pradžioje gerokai išaugęs NT sandorių skaičius vėliau grįžo į įprastą apimtį. „Šį išaugimą sietume su santaupų realizavimu, nes didžioji dalis turto įsigijimo buvo vykdoma nuosavomis lėšomis“, - teigė banko atstovas.

Skolinimosi pokyčių įvedus eurą T. Pulikas vertinti nesiryžo - tam esą dar per mažai laiko. Vis dėlto jis pripažino, kad šiokio tokio sąmyšio esama. Mat naujai konsultuojamiems klientams dar sunkoka susivokti ir gerai suskaičiuoti naujas būsto kainas, atlyginimus bei galimus prisiimti finansinius įsipareigojimus.

„Swedbank“ neužfiksavo, kad būsto paskolų rinka būtų skirtingai reagavusi į euro įvedimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Esminių skirtumų tarp šalių neužfiksavome, nors euras buvo įvedamas skirtingais laikotarpiais. Pavyzdžiui, Estijoje tik keleriems metams praėjus po pasaulinės finansų krizės pradžios. Vertinti estų būsto paskolų rinką sudėtinga, nes nelengva atskirti, kokią įtaką jai darė nauja valiuta, kokią finansų krizės pasekmės. Žvelgiant į 2014 metais eurą įsivedusių kaimynų latvių patirtį galima sakyti, kad euro įvedimo poveikis nekilnojamojo turto rinkos sandorių augimui buvo gana menkas ir netiesioginis“, - teigė jis.

SKAIČIAI

2014 metų gruodžio mėnesį komercinių bankų, kredito unijų ir kitų kredito įstaigų paskolos namų ūkiams sumažėjo 18,8 mln. eurų.

Bendrą kredito lygį namų ūkiams mažino 13,4 mln. eurų sumažėjusios vartojimo paskolos ir 12,3 mln. eurų sumažėjusios kitos paskolos.

Paskolos būstui įsigyti gruodžio mėnesį padidėjo 6,9 mln. eurų.

2014 metų pabaigoje kredito įstaigų paskolos namų ūkiams eurais sudarė 67,7 proc., o paskolos litais – 31,4 procento.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"