TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai iš krizės nelobsta

2008 08 04 0:00
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Apie tai, kokiomis nuotaikomis pasaulio finansų nestabilumo akivaizdoje ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo periodu gyvena šalies bankai, LŽ kalbasi su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu.

Bankai svariai prisidėjo ir prisideda prie ekonomikos augimo palaikymo, tačiau nereikėtų tikėtis, kad jie galėtų atlikti gelbėtojo vaidmenį.

S.Kropas, bendraudamas su LŽ, pripažino, kad lėtėjant ekonomikai mokių klientų mažėjimą veikiausiai netruks pajusti ir šalyje veikiantys komerciniai bankai, tačiau pašnekovas nemato pagrindo kalbėti apie galimą bankininkystės krizę Lietuvoje.

Palūkanų normų pokyčiai, valiutų kursų pasikeitimai, infliacijos procesai šiuo metu neišvengiamai sukelia nestabilumą finansų rinkoje. Kaip smarkiai tai jaučiama šalies bankų sektoriuje?

Mano vertinimu, bankininkystės sektorių labiau veikia ekonomikos augimo lėtėjimas ir prastėjantys ekonomikos subjektų lūkesčiai dėl perspektyvų. Bankų sektoriuje jaučiamas mažėjantis klientų pajėgumas skolintis, didėja įtampa dėl ūkio subjektų tarpusavio skolų.

Finansų ministerija yra pareiškusi, kad jeigu bankai dar labiau sugriežtintų sąlygas gauti paskolas, Lietuvą ištiktų dar didesnė krizė. Tačiau ar bankai pajėgūs gelbėti šalies ekonomiką?

Bankai visuomet skolins mokiems klientams. Bėda yra ta, kad blogėjant ekonominei situacijai tokių klientų greičiausiai mažės. Bankai svariai prisidėjo ir prisideda prie ekonomikos augimo palaikymo, tačiau nereikėtų tikėtis, kad jie galėtų atlikti gelbėtojo vaidmenį.

Kokios priemonės šiuo metu užtikrina bankų kapitalo stabilumą? Ar šalyje veikiantys komerciniai bankai pajėgūs atsilaikyti prieš šiandienos iššūkius, apie kuriuos prabyla vis daugiau pasaulio finansų analitikų?

Kapitalo stabilumas bankuose palaikomas stiprinant kapitalo bazę, panaudojant tam tikslui didžiąją dalį gaunamo pelno, didinant atidėjimus galimai rizikai, konservatyviau ir griežčiau vertinant riziką. Tai vaistai, kuriuos komerciniams bankams rekomenduoja ir Lietuvos banko valdyba.

Kaip manote, ar lengva ranka daliję paskolas šalies bankai numatė realias jų grąžinimo galimybes? Ar didėjančios ir aštrėjančios bankų klientų finansinės problemos nebus bankų sektoriaus krizės pradžia?

Nė vienas bankas paskolų nedalijo neįvertinęs realių grąžinimo galimybių. Keičiantis ekonominei situacijai, kai kurių bankų klientų galimybės taip pat keičiasi ne į gera. Tačiau Lietuvos banko kartu su tarptautinių institucijų specialistais atlikti galimų didelių šokų poveikio testavimai parodė, kad bankai pajėgūs gan sėkmingai juos atlaikyti. Manau, nėra pagrindo kalbėti apie krizę Lietuvos bankininkystėje.

Užsienio ekspertai sako, kad baiminantis infliacijos didinti palūkanas nėra pats protingiausias sprendimas, nes savotiškai perimama JAV prasidėjusi recesija. Ką apie tai manote? Ar JAV būsto paskolų krizės "užkratas" pavojingas Lietuvai?

Būsto paskolų problemos JAV neturi poveikio Lietuvos bankams. Beveik nepaveikti šios problemos išliko ir Lietuvoje veikiančių užsienio bankų padalinių pagrindiniai bankai. Dėl bazinių palūkanų normų didinimo pasaulio pagrindinių valiutų centriniai bankai turi kiek skirtingą požiūrį. JAV federalinių rezervų bankas, vengdamas ekonomikos augimo nuosmukio, toleruoja aukštesnę infliaciją, o Europos centrinis bankas, remdamasis Mastrichto sutartyje numatytu tikslu, rodo labai mažai tolerancijos infliacijos didėjimui. Didesnė infliacija trumpalaikėje perspektyvoje padeda spręsti skolų problemas, yra naudinga fiskaliniu požiūriu, nes padidina mokesčių lygį ir palengvina biudžeto pajamų surinkimą. Tačiau ji yra labai žalinga socialiniu požiūriu, nes sukelia nepageidaujamą pajamų perskirstymą mažas pajamas gaunančių asmenų nenaudai. Be to, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, ji nepagerina ir ekonomikos augimo galimybių.

1994-1995 metai šalyje vadinami bankų krizės metais. Daug kas buvo daroma neracionaliai, kai kurių analitikų vertinimu, netgi perdėm optimistiškai. Kaip manote, gal patirtos pamokos jau užmirštos ir teks "kartoti kursą"? Ar tai, kad daugelio šalyje veikiančių komercinių bankų kapitalas yra skandinaviškas, užtikrina saugumo jausmą finansų sektoriuje?

Sutinku, kad nebuvo išvengta klaidų, o daug kas buvo daroma netgi avantiūristiškai. Tačiau situacija šiuo metu yra ženkliai pasikeitusi į gera. Pamokas yra gerai išmokę ne tik Lietuvos, bet ir Skandinavijos šalių bankai, kurie netgi reikšmingesnę krizę pergyveno dar anksčiau. Skandinaviški bankai šiuo metu turi labai gerą reputaciją pasaulyje, o jų kapitalo buvimas Lietuvoje yra labai svarbus finansinio stabilumo užtikrinimo veiksnys.

Praeitą savaitę pasirodė pranešimas, kad Norvegijos investicijų bankas "ABG Sundal Collier" prognozuoja nemažus Skandinavijos finansų grupių "Swedbank" ir SEB nuostolius Baltijos valstybėse. Teigiama, jog staigus Estijos ir Latvijos ekonomikos augimo sulėtėjimas gali lemti dideles bankų grupes Baltijos šalyse valdančių "Swedbank" ir SEB nuostolius. Rekomenduojama pirkti kitų bankų akcijas. Kaip tai atsilieps Lietuvai?

Tai nėra labai gera žinia Baltijos šalims, nes gali sumažinti bankų akcininkų apetitą toliau investuoti, o tai blogintų skolinimosi galimybes Lietuvoje ateityje. Tačiau vertinimus dėl individualių kredito institucijų perspektyvų reikėtų priimti gan atsargiai. Ne paslaptis, kad atskiri analitikai gali turėti tam tikrą prielankumą konkrečioms institucijoms. Pastaruoju metu Baltijos šalyse "Swedbank" ir SEB veiklos rezultatai buvo labai geri. Natūralu, kad šiuo ekonomikos ciklo augimo lėtėjimo laikotarpiu jie gali būti labiau paveikti. Pažymėtina, kad kiti bankai, kurių akcijas rekomenduojama pirkti, taip pat aktyviai plečia savo veiklą Lietuvoje.

Pasigirsta nuomonių, ypač taip linkę manyti komercinių bankų atstovai, kad komerciniai bankai iš esmės yra tarsi centrinis Lietuvos bankas. Kaip manote, kas lemia tai, jog ir šalies gyventojai, ir valdžia labiau vertina ne Lietuvos banko, o komercinių bankų patarimus ir įžvalgas? Ar šie bankai nesiima pernelyg didelės auklėjamosios funkcijos?

Lietuvos bankas ir komerciniai bankai yra labiau partneriai nei konkurentai. Sukūrus dviejų lygių bankininkystės sistemą, centrinio banko ir komercinių bankų funkcijos iš esmės skiriasi. Dėl patarimų ir įžvalgų reikėtų pažymėti, jog rizikos vertinimas yra prigimtinė ir pagrindinė komercinių bankų funkcija. Dėl veiklos specifikos jie turi vertinti riziką tiek patys priimdami sprendimus, tiek teikdami paslaugas ir patarimus savo klientams. Bankų analitikų įžvalgos sulaukia pernelyg didelio dėmesio dėl to, kad Lietuvoje labai trūksta profesionalių analitikų ir institucinių gebėjimų teikti šias rinkos dalyviams reikalingas paslaugas. Labai norėtųsi, kad aukštosios mokyklos ir valstybės finansuojami institutai kuo greičiau sustiprintų savo gebėjimus rengti rinkos dalyvių dėmesio vertus tyrimus ir įžvalgas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"