TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai įsidrąsino skolinti smulkiesiems

2016 09 20 6:00
Gerėjanti įmonių finansinė padėtis plačiau atvėrė bankų pinigines smulkiajam ir vidutiniam verslui. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Du trečdaliai įmonių pirmąjį šių metų pusmetį dirbo pelningai. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, prekyboje, verslo pasitikėjimo rodiklis pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 metų krizės. Gerėjanti įmonių finansinė padėtis plačiau atvėrė bankų pinigines smulkiajam ir vidutiniam verslui. Antai šio segmento įmonių kreditavimas didžiausiame šalies banke per metus išaugo 40 procentų.

Šiuo metu bankai atsargiausiai vertina skolinimo galimybes toms gamybos įmonėms, kurių pagrindinėje Europos Sąjungos eksporto rinkoje permainingas nuotaikas kelia „Brexit“.

Stiprėja smulkusis verslas

„Stiprėjant įmonių finansinei sveikatai, natūralu, kad jų kredito rizika vertinama geriau. Be to, bankų paskolų portfelio kokybė gerėja, jų galimybės skolinti auga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Lietuvos banko duomenimis, nuo 2015 metų antrosios pusės tris ketvirčius iš eilės bankų suteiktų paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui vertės metinis pokytis buvo teigiamas – augimas per metus siekė nuo 1,4 iki beveik 3 procentų. Be to, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje bankų paskolų, suteiktų smulkiajam ir vidutiniam verslui, vertė sudarė apie 40 proc. viso bankų paskolų ne finansų įmonėms portfelio vertės.

Pagyvėjusią verslo kreditavimo rinką lėmė gerėjantys įmonių finansiniai rodikliai bei žemos palūkanos.

„Pirmąjį šių metų pusmetį du trečdaliai įmonių dirbo pelningai, gerėjo likvidumo būklė. Be to, nors įmonėms suteiktų paskolų portfelis šalyje ir auga, tuo pačiu metu įmonės gebėjo padidinti ir kapitalą – didėjo tiek įmonių įstatinio kapitalo vertė, tiek ir nepaskirstytasis pelnas“, – sakė A. Škarnulis.

Kaip rodo komercinių bankų apklausos, pastaruoju metu nebuvo kokių nors išskirtinių pokyčių bankų skolinimo standartų atžvilgiu. Vis dėlto stiprėjant įmonių finansinei sveikatai įmonių kredito rizika vertinama geriau.

Kita vertus, anot A. Škarnulio, gerėja komercinių bankų paskolų portfelio kokybė, jų galimybės skolinti auga. „Gyvename mažų ir mažėjančių palūkanų aplinkoje, kurios lengvina paskolų naštą, tai iš dalies gali prisidėti prie aktyvesnio skolinimosi. Tikėtina, kad, palūkanoms esant mažoms, skolinimas smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris tradiciškai vertinamas kaip rizikingesnis, bankams tampa patrauklesnis dėl palyginti didesnės paskolų kainos“, – dėstė jis.

Lietuvos banko duomenimis, nuo 2015-ųjų vidurio iki 2016 metų vidurio prie kredito ne finansų įmonėms augimo labiau prisidėjo prekybos, transporto bei informacijos ir ryšių veiklą vykdančios įmonės. Šiems sektoriams suteiktų paskolų portfelio padidėjimas sudarė du trečdalius bendro paskolų ne finansų įmonėms portfelio augimo.

„Prekybos įmonių skolinimąsi lėmė padidėjusi paklausa ir išaugęs apyvartinių lėšų poreikis. Transporto įmonės aktyviau skolinosi atnaujindamos arba plėsdamos transporto priemonių parką bei dėl padidėjusio užsakymų skaičiaus. Informacijos ir ryšių sektoriaus įmonėms suteiktų paskolų portfelio padidėjimas daugiausia buvo nulemtas vienkartinių veiksnių, pavyzdžiui, metų pradžioje suteiktos didelės paskolos telekomunikacijų sektoriui. Remiantis bankų apklausų duomenimis, padidėjęs poreikis atsargoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti buvo pagrindiniai veiksniai, pastaruoju metu darę poveikį įmonių paskolų paklausos augimui“, – teigė A. Škarnulis.

Padeda išaugęs vartojimas

Didžiausiame pagal sukauptą turtą ir paskolų portfelį SEB banke per šešis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smulkiajam ir vidutiniam verslui suteiktų paskolų suma išaugo daugiau kaip 40 procentų.

SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius Vaidas Žagūnis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog smulkių ir vidutinių įmonių plėtrą daugiausia lemia sparčiai augantis vidaus vartojimas. O tai savo ruožtu skatina mažmeninės prekybos augimą.

„Didėjant prekybos apimčiai, natūraliai auga smulkių ir vidutinių įmonių poreikis investicijoms ir apyvartinėms lėšoms. Be to, Lietuvoje vėl įsibėgėja užsienio turistų srautas. Antrąjį šių metų ketvirtį užsienio turistų nakvynių skaičius buvo dešimtadaliu didesnis nei prieš metus. Šios tendencijos skatina ne tik apgyvendinimo, bet ir maisto paslaugų smulkių ir vidutinių įmonių plėtrą“, – dėstė pašnekovas.

Apdirbamosios pramonės verslo nuotaikos, anot V. Žagūnio, yra atsargesnės, palyginti su vidaus rinkoje dirbančiu verslu. Tačiau tai, kad pajėgumų panaudojimo lygis pramonėje yra arti istorinių aukštumų, skatina galvoti apie verslo plėtrą tiek didinant pajėgumus, tiek ir keičiant seną įrangą našesne.

„Nekilnojamojo turto sektoriaus plėtra pritraukia nemažai smulkių ir vidutinių įmonių, kurios vysto mažesnius gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto projektus. Transporto sektoriaus smulkios ir vidutinės įmonės taip pat plečiasi joms atnaujinant mašinų parką, o kelių transporto ir sandėliavimo sektoriaus pajamos šių metų pirmąjį pusmetį augo – akivaizdu, kad sektorius susidorojo su kilusiais iššūkiais Rytų rinkose ir sėkmingai persiorientavo į Vakarų rinkas“, – teigė V. Žagūnis.

Trūksta apyvartinių lėšų

Antrame pagal dydį „Swedbank“ banke, palyginti su 2015 metų pirmuoju pusmečiu, smulkių ir vidutinių įmonių paskolų portfelis išaugo 12 procentų. Šio banko Verslo klientų departamento direktoriaus Mindaugo Steikūno nuomone, tai lėmė žemų palūkanų aplinka, Europos Sąjungos parama bei palankios skolinimosi sąlygos.

„Smulkusis verslas jau išmoko nustatyti optimalią savo veiklos apimtį, ir tai leidžia gana tiksliai apibrėžti finansavimo poreikius. Taip pat svarbu diversifikacija, o ne kaina paremtas pirkėjų ir tiekėjų pasirinkimas, kvalifikuočiausių darbuotojų išlaikymas, veikloje naudojamo turto ar įrenginių būtino serviso arba jo atnaujinimo atlikimas. Pastarieji 2–3 metai įmonėms buvo gana stabilūs, ir įmonės uždirbtus pinigus skyrė visų pirma taupymui ir rezervui, o ne išlaidoms. Tačiau norint ir toliau likti konkurencingiems rinkoje būtina investuoti į įmonės veiklos tobulinimą, turto ir įrenginių atnaujinimą“, – pažymėjo M. Steikūnas.

Anot jo, trumpalaikio finansavimo augimas buvo akivaizdžiausias gamybos, prekybos ir paslaugų sektoriuose. Ilgalaikio finansavimo augimą lėmė investicijos į biurų ir mažmeninės prekybos vietų statybą. Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad dažniausiai įmonės skolinosi apyvartiniam kapitalui. „Apyvartinio kapitalo poreikio augimas buvo glaudžiai susijęs su tuo, jog dalis įmonių nusprendė savo pardavimą perorientuoti iš Rytų rinkų į Vakarų rinkas. Dirbdamos Rytų rinkose Lietuvos įmonės neretai gaudavo ir išankstinius apmokėjimus, o norėdamos parduoti prekes ar paslaugas Vakarų rinkose neretai sutaria dėl kelių mėnesių mokėjimo atidėjimo“, – teigė jis.

Pastaruoju metu kreditavimo sąlygos „Swedbank“ iš esmės nesikeitė. Pašnekovas išskyrė tik išperkamosios nuomos paslaugą su Europos investicijų fondo garantijomis pagal COSME programą. „Ši programa palengvina skolinimąsi klientams, kurie turi nepakankamai užstatų arba kurių įsitraukimas nuosavomis lėšomis būtų nepakankamas“, – sakė M. Steikūnas.

Nuotaiką gadina „Brexit“

Birželį atliktos apklausos metu dalis bankų nurodė, kad po Didžiojoje Britanijoje įvykusio referendumo ir jo metu priimto sprendimo pasitraukti iš ES atidžiau vertins riziką tų įmonių, kurios verslo ryšiais yra susijusios su šia šalimi.

Iš dalies tai patvirtino ir SEB banko atstovas. V. Žagūnio vertinimu, smulkių ir vidutinių įmonių lūkesčiai šiais metais tebėra teigiami, tačiau atsargiausiai savo perspektyvas vis dar vertina gamybos įmonės, nes jų pagrindinėje eksporto rinkoje Europos Sąjungoje permainingas nuotaikas kelia „Brexit“.

„Eksporto rinkose dar vyrauja labai žemos infliacijos tendencijos, o tai nėra palanku eksportuojančiam verslui. Pagrindinės problemos lieka panašios – dėl emigracijos krintanti vidaus paklausa, brangstanti darbo jėga, patikimų ir kvalifikuotų žmonių trūkumas. Padėtį taiso žemos palūkanos, vis dar mažesnės negu prieš metus sąnaudos dėl pigesnių degalų, elektros, dujų, metalų, todėl smulkių ir vidutinių įmonių kreditavimo poreikis ir toliau bus juntamas“, – sakė jis.

Smulkių ir vidutinių įmonių aktyvų skolinimąsi, V. Žagūnio nuomone, lemia ne tik palanki makroekonominė šalies aplinka, bendrovių greitas persiorientavimas į Vakarų rinkas, bet ir žema palūkanų aplinka. „Sėkmingai įveikusios iššūkius Rytų rinkose ir įvertinusios „Brexit“ padarinius, įmonės pozityviai vertina ateitį: jos toliau planuoja investicijas į plėtrą ir atsigręžia į atsigaunančią vidaus rinką. Paskata investuoti į verslą, užuot pinigus laikius banko ar indėlių sąskaitose, tapo ir žema bazinių palūkanų norma. Šis veiksnys šiemet skatins bendroves ieškoti plėtros galimybių. Pastebime, jog šiemet didžioji dalis įmonių skolinasi ne apyvartinėms lėšoms, o investicijoms – įmonės vis daugiau lėšų skiria investicijoms, kurios padeda didinti verslo efektyvumą, gerinti produktų kokybę, įvesti į rinką naujus produktus“, – aiškino jis.

Vis dar rizikos zonoje

Šių metų birželio mėnesį atlikta bankų apklausa rodo, kad paskolų sąlygos ne finansų įmonėms per antrąjį metų ketvirtį iš esmės nepakito. Komerciniai bankai teigė, kad ne finansų įmonėms teikiamų kreditų paklausą skatina išaugęs smulkių ir vidutinių įmonių skolinimasis. Bankų teigimu, per trečiąjį ketvirtį paskolų įmonėms paklausa turėtų toliau nuosaikiai augti, labiausiai skatinama didėjančio smulkių ir vidutinių įmonių poreikio skolintis, tačiau tikimasi ir tolesnio namų ūkių skolinimosi augimo.

A. Škarnulis pažymėjo, kad didžiausia „blogų“ paskolų apimtimi pasižymi statybų ir apgyvendinimo bei maitinimo sektoriai. Be to, anot jo, smulkusis ir vidutinis verslas apskritai vertinamas kaip rizikingesnis ir išsiskiria didesniu vadinamųjų neveiksnių paskolų lygiu, palyginti su namų ūkių ir įmonių sektoriumi.

V. Žagūnio nuomone, didžiausias kreditavimo poreikis išliks apdirbamosios pramonės sektoriaus įmonėse. Taip pat tarp aktyviausiai planuojančių plėtrą bus transporto, nekilnojamojo turto, prekybos, paslaugų sektoriaus smulkios ir vidutinės įmonės. „Pieno sektoriaus įmonės, tikėtina, ribos investicijas į plėtrą dėl pasaulinėse rinkose susiklosčiusių itin žemų pieno supirkimo kainų. Kita vertus, tikėtina, kad tokios tendencijos šiame sektoriuje tęsis neilgai – pastebima, jog pieno supirkimo kainos pamažu kyla“, – kalbėjo bankininkas.

M. Steikūnas spėjo, kad palankias galimybes skolintis turi paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriai. „Pastaraisiais metais gamybos įmonės į gamybos priemones investavo palyginti nedaug, tad artėja metas, kai jos turės atnaujinti gamybos priemones, ir mes palankiai vertiname tokio finansavimo galimybes. Sudėtingiausia finansavimą pritraukti išlieka toms įmonėms, kurios siekia įsigyti komercinės paskirties sklypus. Taip pat dėl išaugusios gyvenamojo būsto statybos apimties bankai atidžiai vertina naujus būsto projektus ir jų finansavimo sąlygos yra gana konservatyvios“, – sakė jis. Bankininko nuomone, 2017–2018 metais kreditavimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms gali augti po 4–6 procentus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"