TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai išleidžia skolininkus "atostogų"

2009 02 09 0:00
Kai banko klientas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, ieško naujo darbo, jam pakanka atidėti paskolą keliems mėnesiams.
LŽ archyvo nuotrauka

Verkšlenantys klientai minkština bankininkų širdis - finansinių sunkumų užkluptiems skolininkams suteikiamos kelių mėnesių įmokų mokėjimo "atostogos", o jų "nenusipelnusių", t. y. nemokių klientų nekilnojamajam turtui perimti bankai kuria specialias įmones.

Finansinių sunkumų labiau spaudžiami ir bankams prasiskolinę klientai šiuo metu vis dažniau ryžtasi derėtis su paskolą suteikusia įstaiga dėl naujų sutarties sąlygų, kad bent laikinai pasigerintų padėtį. Bankai tokiems klientams durų neužtrenkia.

Vėluojančius mokėti ir nemokius klientus aptarnaujantiems bankų padaliniams šiuo metu darbo netrūksta. Su tais, kurie atvirai išdėsto savo bėdas, lengviau leidžiamasi į kalbas, kaip spręsti problemas taikiai, neišvengiant nedidelių papildomų išlaidų. O tų, kurie nėra "nusipelnę" bankų malonės, arba matoma, kad net ir laikinas mokėjimų atidėjimas nepagerins jų padėties, laukia nemalonus atsisveikinimas su bankui užstatytu turtu.

Jau kuriamos specialios bendrovės, administruosiančios iš nemokių klientų perimtus nekilnojamojo turto (NT) objektus. Pirmasis tai ryžosi padaryti SEB bankas - įsteigė specializuotą NT įmonę "Litectus". Ji užtikrins banko perimto nekilnojamojo turto valdymą, plėtojimą ir pardavimą.

Atidėti arba sustabdyti

"DnB NORD" banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Ričardas Butkus LŽ sakė, kad klientai, pageidaujantys bendradarbiauti, savo įsipareigojimų svorį pasilengvina ilgai nedelsdami. "Bankas nėra ta institucija, kuri nori perimti savo klientų turtą, įsigytą už pasiskolintus pinigus. Mes uždirbame ne iš to - uždirbame iš paskolų ir kitų banko paslaugų", - kalbėjo jis. Pasak R.Butkaus, finansinius sunkumus pirmiausia pajunta pats klientas, todėl jis apie tai turėtų drąsiai ir nedelsdamas kalbėtis su banko atstovais.

"Būdų, kaip spręsti problemas, esama įvairių. Kiekvienu atveju turime pasižiūrėti, kokia yra situacija, koks kreditas, koks jo dydis, kiek narių sudaro šeimą, ar tai laikinas darbo netekimas ar tiesiog skolinantis buvo neapgalvoti lūkesčiai ir pan. Atsižvelgdamas į skirtingą situaciją bankas gali pasiūlyti pakeisti mokėjimo valiutą, pratęsti paskolos terminą, laikinai atidėti kredito mokėjimą, palikti tik palūkanas, o kai kuriais atvejais ir visiškai sustabdyti įmokų mokėjimą", - vardijo bankininkas.

Pasak jo, kraštutiniu atveju klientui gali būti rekomenduota parduoti turimą brangų būstą ir keltis į mažesnės vertės namus.

Pusmetis - problemoms išspręsti

"Pirmos būsto paskolos "atostogos" klientui gali būti suteiktos daugiausia 6 mėnesiams. Žinoma, per tą laiką sukauptos palūkanos jam nėra dovanojamos. Skolininkas privalės sumokėti jas tada, kai taps finansiškai pajėgus. Labai toli nutęsti paskolos mokėjimo negalime,

nerekomenduojame to ir klientui. Todėl piktnaudžiauti "atostogomis" nevalia, atsigavus finansiškai iš karto prašoma sugrįžti prie normalios paskolos grąžinimo tvarkos", - dėstė pašnekovas. Pasak jo, šiuo metu bankas jau yra išleidęs taip "paatostogauti" keletą klientų, tačiau daug tokių nėra.

R.Butkaus teigimu, daugiau problemų kyla dėl vartojamųjų paskolų, nes jos buvo lengviau išduodamos. "Pasiskolintos sumos yra mažesnės, bet tokių klientų - daugiau", - sakė jis. Paklaustas, dėl kokių paskolų lengviau susitarti su banku, pašnekovas išskyrė vartojamąsias, nes jas dalydamas kiekvienas bankas daugiau rizikos prisiėmė sau.

Poilsis nuo kredito kainuoja

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas pabrėžia, kad dauguma į bėdą patekusių žmonių pirmiausia nustoja tvarkingai mokėti vartojamųjų paskolų įmokas, o būsto kreditus moka iš paskutiniųjų. "Tikriausiai tai lemia psichologinės priežastys - savo namus turintis žmogus juos puoselėja ir bijo netekti. O gavęs mažesnės sumos vartojamąjį kreditą, už kurį paprastai neįkeičiamas turtas, mano, jog nustojęs mokėti šias įmokas nieko nepraras. Tačiau tokia nuostata klaidinga, nes neįstengdami atgauti pinigų kreditoriai gali siekti areštuoti skolininko nekilnojamąjį turtą, kreiptis į antstolius ir reikalauti jį parduoti, kad skola būtų grąžinta", - įspėjo bankininkas.

"Swedbank" Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė LŽ pasakojo, kad dažniausiai dėl įmokų mokėjimų atidėjimo kreipiasi būsto paskolas turintys klientai, mat jų pasiskolintos sumos, o atitinkamai ir mėnesio įmokos yra didesnės palyginti su vartojamųjų paskolų. "Natūralu, jog didėjant nedarbui, lėtėjant ekonomikos augimui daugėja ir klientų, susiduriančių su mokėjimo problemomis, tačiau laiku išsprendžiami mokėjimų sutrikimai leidžia išvengti delsimo grąžinant paskolas. Tie, kurie kreipiasi dėl iškilusių problemų anksčiau, turi daugiau galimybių jas išspręsti, negu tie, kurie uždelsė", - pažymėjo bankininkė.

Jos teigimu, atlikdamas paskolų pertvarkymą bankas netaiko specialių mokesčių - tik standartinį sutarties sąlygų keitimo mokestį. Pasak AB banko SNORAS Rizikų valdymo tarnybos direktoriaus Gitano Kancerevičiaus, paskolos sąlygų keitimo mokestis skaičiuojamas nuo 200 litų. Papildomai žmogui tenka padengti hipotekos lakšto keitimo išlaidas: mokesčius notarui, hipotekos registravimo mokesčius.

Visuotinio atidėjimo nereikia?

Neseniai kaimynės Latvijos valdžia užsiminė ketinanti įstatymais porai metų uždrausti bankams atimti iš skolininkų įkeistus būstus ar net sustabdyti visų gyventojų paimtų būsto paskolų mokėjimą keleriems metams. Taip neva būtų leista žmonėms atsigauti ir lengviau išgyventi pasaulinės krizės laikotarpiu. Kol kas šis sumanymas Latvijoje neįgyvendintas, bet jis ir Lietuvos gyventojams skamba viliojamai.

Tačiau mūsų šalies bankų atstovai mano, jog situacija Lietuvoje nėra tokia kritinė, kad reikėtų imtis panašių veiksmų. Pasak J.Gumuliauskienės šiuo metu bankams nekyla poreikis visiems sustabdyti paskolų mokėjimą keleriems metams. "Kai klientas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, ieško naujo darbo, jam pakanka atidėti paskolą keliems mėnesiams", - tikino bankininkė. Ji pripažino, kad ateityje, kylant nedarbo lygiui ir blogėjant

kitiems šalies ekonomikos faktoriams, klientai gali susidurti ir su didesnėmis mokumo problemomis, tad paskolų sustabdymų, tikėtina, padažnėtų.

G.Kancerevičiaus nuomone, būsto kredito sustabdymas žmogui dabartinės ekonominės situacijos sąlygomis būtų tam tikras stabilumo garantas, tačiau šis procesas neturėtų būti visuotinis ar masinis, o taikomas tik tais atvejais, kai yra neišvengiamas.

"Jei bankams būtų tiesiog uždrausta susigrąžinti jų suteiktas paskolas ir nebūtų kompensuojami nuostoliai, visi sunkumai tektų bankams - paskolos nebūtų negrąžinamos, jie turėtų daryti specialiuosius atidėjimus, didinti savo nuostolius, galbūt susidurtų ir su likvidumo sunkumais, kurie lemtų atsiskaitymo su indėlininkais sutrikimus. Tad vietoj vieno rinkos dalyvio nukentėtų kitas - problema nebūtų išspręsta", - aiškino J.Murauskas. Pasak jo, jei kuriamas mechanizmas, kaip stabdyti paskolų grąžinimą, turi būti ir mechanizmas, kaip kompensuoti bankams nuostolius.

R.Butkus pabrėžė, kad toks sprendimas - kaip lazda dviem galais: "Jis išgelbėtų tik laikinai, o kentėtų ne tie, kurie paėmę paskolas, bet tie, kurie norėtų jas gauti ateityje, nes bankai būtų priversti branginti savo paslaugas, taip pat ir paskolas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"