TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai įvedė „abonentinius“ mokesčius

2015 06 10 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jau kurį laiką beveik negaudami pajamų už indėlių ir paskolų palūkanas, jų normai kritus iki istorinių žemumų, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai daugiau kaip ketvirtadalį pajamų uždirba iš paslaugų ir komisinių.

Bankai apmokestina vis daugiau paslaugų, net skambučius konsultantui. Tad per mėnesį klientui, be komisinių už kiekvieną atliekamą mokėjimo pavedimą ar į sąskaitą gaunamas lėšas, papildomai tenka mokėti mėnesinį 5 eurų ar didesnį „abonentinį“ mokestį, kuris, klientams pergudrauti, vyniojamas į įmantrių pavadinimų paslaugų paketą.

Nespėdami sekti vis gausėjančių apmokestinamų paslaugų, bankų prižiūrėtojai siūlo finansų institucijų apetitą pažaboti teisiniais apribojimais. Pavyzdžiui, kad teikiamų pagrindinių paslaugų „abonentas“ klientui neviršytų 2 eurų arba net mažiau per mėnesį.

Pasikeitė pajamų struktūra

Lietuvos komercinių bankų pajamos iš paslaugų ir komisinių 2014 metais sudarė 27 proc. visų bankų pajamų ir siekė 254 mln. eurų. Atitinkamai 2010 metais šis santykis buvo 19 proc., o pačios pajamos iš paslaugų ir komisinių siekė 272 mln. eurų.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Bankų priežiūros skyriaus viršininkas Sigitas Skuodas LŽ pažymėjo, kad Lietuvos, kaip ir visos euro zonos, finansų sistema šiuo metu veikia žemų palūkanų normų aplinkoje.

„Dėl to bankai turi mažiau palūkanų išlaidų už priimamas lėšas, tačiau taip pat gauna mažiau pajamų iš palūkanų. Kiekvienas bankas individualiai sprendžia ir koreguoja savo verslo kryptis, priklausomai nuo jo galimybių prisiimti riziką, jo verslo modelio, strategijos, įdirbio tam tikruose verslo segmentuose ir turimų klientų rato“, - teigė jis.

Į LŽ klausimą, ar Lietuvos komerciniai bankai pakankamai išnaudoja kitus būdus užsidirbti pajamų, ir kokie tai galėtų būti būdai, LB atstovas atsakė: „Tai galėtų būti tiek pajamas didinantys bankininkystės sprendimai, susiję su naujų klientų paieška ar naujų produktų pasiūla, tiek ir sąnaudų mažinimo linkme nukreipti veiksmai, susiję su personalo ar materialių resursų optimizavimu.“

Mėnesio mokesčių puokštė

Nenorėjęs minėti savo pavardės LŽ skaitytojas sakė, kad anksčiau debetinių kortelių administravimo mokestį sumokėdavo kartą per metus, o dabar šis mokestis išskaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Be to, atsirado naujų komisinių mokesčių už paslaugas.

„Suskaičiavau, kad bankui per mėnesį sumoku 4,91 euro „abonentinį“ mokestį. Jis susideda iš trijų dalių: kas mėnesį bankas iš sąskaitos išskaičiuoja 0,56 euro už „Saugumo programą“, 1,45 euro - „Banko telefonu“ mokestį ir 2,91 euro - „Kortelės aptarnavimo“ mokestį. O kur dar komisiniai – 0,23 euro už kiekvieną pervedimą banko viduje ir 0,35 - iš kitų bankų?“ – skaičiavo banko klientas.

Komisinių už pervedimus jam dabar tenka mokėti gerokai daugiau, mat vilnietis iki praėjusių metų rudens naudojosi lojalumo programa "Auksinė paslauga". Bankas ją, beje, taiko tik tiems klientams, į kurių sąskaitą per mėnesį prikapsi ne mažiau kaip 1300 eurų (4488 litai), arba kurių finansinis turtas banke ankstesnį mėnesį sudarė ne mažiau negu 35 tūkst. eurų (120,8 tūkst. litų) - trumpai tariant, tai nuolaidos jeigu ne pasiturintiems, tai bent vidutiniokams.

„Auksiniai“ klientai, t. y. turtingiausieji, gali nemokamai pervesti lėšas iš Lietuvoje registruotų bankų, vykdyti pervedimus banko viduje interneto banku į kitų asmenų sąskaitas bei periodinius mokėjimus į kitų asmenų sąskaitas banko viduje. Be to, tokiam lojaliam klientui mažiau kainuoja kitos paslaugos arba mokestis už jas netaikomas.

„Banko telefonu“ paslauga – labai keista. Iš esmės ji teikiama visiems klientams, pasirašiusiems elektroninių paslaugų sutartį. Pavyzdžiui, klientas „įgyja teisę“ paskambinti konsultantui, apmokėti sąskaitas ir sumokėti komunalinius mokesčius, atlikti vietinius mokėjimo pavedimus, užsakyti naują debetinę kortelę, ją blokuoti ar atblokuoti, sudaryti terminuotus ir neterminuotus indėlius, konvertuoti valiutą, ir kita. Juk tai įprastos bankų paslaugos! Kodėl jas reikia apmokestinti papildomu „abonentiniu“ mokesčiu? Juk už kiekvieną mokėjimo pavedimą bankui ir taip mokame komisinius. Susidaro įspūdis, kad bankas dvigubai apmokestina savo paslaugas“, - svarstė LŽ skaitytojas.

Lietuvos bankui trūksta galių

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas LŽ teigė, kad sumažėjus palūkanų normoms bankai gauna mažesnę palūkanų maržą. Be to, nuo 2010 metų sumažėjo ir paskolų portfeliai, o tai savo ruožtu lėmė, kad sumažėjo ir grynosios palūkanų pajamos (skirtumas tarp banko gautų palūkanų ir sumokėtų palūkanų už indėlius).

„Bankai siekia pajamas pasididinti iš kitų šaltinių: įvairių paslaugų mokesčių, komisinių už mokėjimo pavedimus ir grynųjų pinigų išėmimą. Natūralu, kad jie siekia uždirbti kaip tik gali“, - komentavo S. Jakeliūnas. Tačiau finansų analitikui abejonių kelia Lietuvos įstatymais reglamentuojama bankų veikla ir jų priežiūra.

„Naivu kritikuoti bankus, moralizuoti, kad jie nėra geranoriškai ar socialiai atsakingi. Rinka veikia pagal savo dėsnius, ir verslo subjektai turi siekti pelno. Tačiau Lietuvos bankas gali siūlyti įstatymų pakeitimų, kurie labiau apsaugotų vartotojų interesus“, - teigė S. Jakeliūnas.

Lietuvos bankas, pasak jo, iš dalies tai jau padarė birželio 1 dieną Finansų ministerijai pateikdamas įstatymo projektą, numatantį reglamentuoti komercinių bankų bazinių paslaugų kainodarą.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pripažino, kad komerciniai bankai kelia įkainius ir esą galima svarstyti, ar tie įkainiai tinkami. 2014 metais priimta Europos Sąjungos direktyva numato galimybę šalims narėms reglamentuoti bazinių mokėjimo paslaugų kainodarą.

Gegužės mėnesį Lietuvos banko specialistų parengtas įstatymų paketas numato reglamentavimą, kad Lietuvos bankui būtų numatyta teisė tam tikrą paslaugų paketą įtraukti į bazinių paslaugų krepšelį, kurio kaina turėtų būti tinkama. Kas yra tinkama kaina, palikta nuspręsti politikams.

Bazinės paslaugos – tai kredito pervedimai, tiesioginis debetas, debetinė kortelė ir jos administravimo metiniai mokesčiai, įskaitymai į sąskaitą, grynųjų pinigų išėmimas iki tam tikros ribos ir kitos. Lietuvos bankas siūlo, kad toks paslaugų paketas banko klientui kainuotų ne daugiau kaip 2 eurus, o galbūt ir mažiau, per mėnesį.

S. Jakeliūnas priminė, kad lapkritį Lietuvos bankas dar labiau sugriežtins būsto paskolų teikimo sąlygas, tad bankai gaus dar mažiau pajamų. Todėl jie esą ir stengiasi didinti elektroninės bankininkystės paslaugų kainas - šių paslaugų naudotojų daugėja.

Analitiko nuomone, politikai turėtų Lietuvos bankui suteikti daugiau svertų pažaboti bankų apetitą. „Premjeras ir Seimas galėtų patys imtis iniciatyvos, kad Lietuvos bankas galėtų reguliuoti vartotojų bankams mokamų paslaugų ir komisinių įkainius, ar bent kai kuriuos iš jų. Kuo sparčiau tai bus padaryta, tuo greičiau žmonės bus apsaugoti nuo bankų, besinaudojančių klientų neraštingumu ar menka pasirinkimo galimybe, piktnaudžiavimo“, - svarstė finansų analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"