TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai kratosi rizikingų skolininkų

2008 07 17 0:00
Bankai atidžiau vertina nekilnojamojo turto ir medienos sektoriuose veikiančias įmones.
LŽ archyvo nuotrauka

Suprasdami, kad neišgalės pelningai įgyvendinti naujų investicinių projektų, šalies verslininkai vis rečiau kreipiasi į bankus dėl kreditavimo. Tuo metu optimistiškai nusiteikusiuosius į realybę grąžina kritiškas bankininkų žvilgsnis.

Dar visai nesenai šalies ekspertai teigė, kad verslininkus yra įtraukęs skolinimosi verpetas, keliantis didelę grėsmę jiems ekonomikos lėtėjimo periodu. Akivaizdu, kad šis laikas atėjo anksčiau nei tikėtasi. Jau pastebimos verslininkų skolinimosi mažėjimo tendencijos, prie to prisidėjo ir sugriežtėjusios bankų teikiamų paskolų sąlygos. Paskolas itin sunkiai gauna nekilnojamojo turto, medienos sektoriuje dirbančios įmonės.

Bankai tampa kritiškesni

DnB NORD banko Verslo bankininkystės departamento direktorius Dalius Darulis LŽ sakė, kad verslo klientams skolinimosi sąlygos yra sugriežtintos, tačiau didžiausio griežtumo sulaukė nekilnojamojo turto sektorius. "Kiti sektoriai yra finansuojami pagal įmonės būklę, rinkos situaciją, bet ypač griežtų veiksmų nebuvo imtasi", - sakė jis.

Pasak D.Darulio, jau ir patys nekilnojamojo turto plėtotojai nepuola domėtis paskolomis, tuo metu kitų sektorių aktyvumas vis dar išlieka nepakitęs. "Nepastebime, kad verslas imtų paskolas apyvartinėms lėšoms, skolinasi pagal savo poreikius. Iš esmės verslo skolinimasis teka ta pačia vaga. Žinoma, palūkanų didėjimas ir dabartinė ekonomikos situacija daugelį klientų verčia atidėlioti numatytus projektus vėlesniam laikui, todėl konservatyviau elgiasi ir bankai", - teigė bankininkas.

Pasak "Hansabanko" Verslo bankininkystės tarnybos vadovo Lino Paltanavičiaus, bankas atidžiau vertina nekilnojamojo turto ir medienos sektoriuose dirbančias įmones. "Pačios įmonės priklausymas minėtiems sektoriams dar nereiškia, kad bankas joms neskolina. Tiesiog pateikdami atsakymą dėl finansavimo kritiškai vertiname konkretaus projekto situaciją", - pabrėžė pašnekovas. Toks kritinis požiūris atsirado pastebėjus vėluojančių atsiskaitymų didėjimą šiuose dviejuose sektoriuose.

Atidžiau skirsto riziką

SEB banko Verslo klientų departamento direktorius Aivaras Čičelis LŽ sakė, kad visi geri ir atsiperkantys projektai banke kredituojami tokiais pačiais tempais kaip ir anksčiau.

"Nemanome, kad verslo klientai itin justų sąlygų pablogėjimą. Kita vertus, pasaulio ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus, matomos tendencijos, kad daugelio įmonių pelnai gali mažėti, o Lietuva šiuo klausimu - ne išimtis. Todėl finansuodami kai kuriuos rizikingus projektus, ypač nekilnojamojo turto, ne pirmos būtinybės paslaugų ir kitų į vidaus vartojimą nukreiptų sektorių, bankai prašo, kad klientai didesnę nei iki šiol projekto dalį padengtų savo lėšomis", - pažymėjo A.Čičelis. Pasak jo, taip bankai stengiasi sumažinti projektų riziką ir teisingiau ją paskirstyti tarp banko ir kliento.

"Pastebime, kad pačios bendrovės bankams teikia mažiau investicinių projektų, ypač nekilnojamojo turto sektoriuje, ir pačios persvarsto jų perspektyvas, atsižvelgdamos į susidariusią padėtį rinkoje", - dėstė pašnekovas. Kita vertus, pasak A.Čičelio, nors įmonės finansuoti teikia mažiau gyvenamosios statybos projektų, komerciniai investiciniai projektai nepraranda populiarumo - jie aktyviai teikiami, o bankai daugelį jų finansuoja. Lygindamas dabartinę situaciją su praėjusiais metais bankininkas pažymėjo, kad sulėtėjus gyvenamųjų namų statybos projektų plėtrai, nauji sklypai tokioms statyboms beveik neperkami, o dabartiniai jų savininkai dar stebi situaciją, laukia arba ieško alternatyvių tokių sklypų panaudojimo būdų.

Prioritetas našiam verslui

Algirdas Vilys, Danske banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorius, LŽ pažymėjo, kad verslo skolinimosi tempai yra išties sulėtėję.

"Palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, paskolų portfelio augimas perpus sumažėjo. Nepaisant to, per pirmą pusmetį bendras verslo paskolų portfelis padidėjo apie 5 proc.", - teigė A.Vilys. Pasak jo, skolinimosi apimtis yra šiek tiek sumažėjusi ne vien dėl to, kad įmonės peržiūri savo investicinius ir plėtros planus bei atidžiau vertina riziką, prie to prisideda ir bankai. Dėl objektyvių priežasčių bankai vis atidžiau vertina naujus investicinius projektus, ypač didelį bankų atidumą investiciniams projektams junta statybos įmonės.

"Vertindamas projektą bankas siekia kuo objektyviau numatyti dabartinę situaciją būsto rinkoje, taip pat ir įmonės galimybes grąžinti suteiktą paskolą. Kiekvienu atveju, svarstant kredito suteikimo galimybes, vadovaujamasi objektyviais įmonės veiklos rodikliais ir ekspertų vertinimais. Pastaruoju metu banko "rizikos apetitas" yra sumažėjęs, tačiau įmonė, kuri gali įrodyti, kad sugebės grąžinti paskolą, ją gaus, nelygu kokiame sektoriuje veikia. Rizikos atžvilgiu bankas visada prioritetą teiks našesnėms, efektyviau valdomoms, galinčioms užtikrinti kredito grąžinimą įmonėms", - pažymėjo pašnekovas.

Jo teigimu, klientų atsiskaitymo terminai versle vis ilgėja, todėl kartais uždelsiama ir grąžinant skolas bankui. "Tokiu atveju bankas gali paprašyti papildomo įkeitimo, laidavimo ar kitokio kredito grąžinimo užtikrinimo. Radikalesnių skolos išieškojimo priemonių imamasi tik kraštutiniais atvejais", - sakė A.Vilys.

Kaip LŽ teigė "Hansabanko" Verslo bankininkystės tarnybos vadovas L.Paltanavičius, daugiausia paraiškų dėl naujų paskolų suteikimo bankas šiuo metu sulaukia iš žemės ūkio verslu užsiimančių įmonių bei ūkininkų. "Taip pat juntame susidomėjimą iš prekybos ir energetikos sektoriuose veikiančių įmonių, norinčių skolintis apyvartiniam kapitalui. Finansavimas suteikiamas įvertinus konkretaus projekto ekonominį pagrįstumą ir perspektyvas - jeigu manome, kad jie tinkami, paskolos suteikiamos. Dauguma besikreipiančiųjų gauna pasiūlymų dėl finansavimo", - teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"