TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai mokosi sukčių aritmetikos

2010 02 27 0:00
Kasmet "išplaunama" 2-5 proc. pasaulio BVP ir padėtis blogėja, nes kovoti su pinigų plovimu darosi vis sunkiau - nelegali finansinė informacija skrieja dideliu greičiu.
LŽ archyvo nuotrauka

Ekonomikos pakilimo metu bankai pridarė daug klaidų - apsukrūs nusikaltėliai ne vieną finansų įstaigą paliko "išdurtą". Dabar stengiantis perprasti sukčius ir jų aritmetiką, beveik norma tampa kiekvieno kliento įtarinėjimas.

Pinigų plovimo schemos, korumpuoti darbuotojai, apsukrūs ir patiklūs klientai. Bankų sektoriuje į paviršių lenda ankstesniais metais padaryti sukčių veiksmai, tad ir toliau auga kreditinio sukčiavimo mastas. Tačiau bankai, kalbėdami apie išorinio ir vidinio sukčiavimo būdus, nelinkę pripažinti, kad ir jų darbuotojai yra į tai įsivėlę.

Patiklumas - nusikaltimo įrankis.

SEB Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola pripažįsta: finansų nusikaltėliai veikia daug aktyviau nei prevencijos srityje dirbantys specialistai. "Nusikaltėliai informacija dalijasi daug aktyviau, jie turi savo internetines svetaines, kuriose dėsto nusikaltimų patirtį ir prekiauja pavogtais žmonių duomenimis. Užkirtus kelią tokios informacijos sklaidai, atsiranda nauji būdai. Finansiniai nusikaltimai šiandien neturi sienų. Pavyzdžiui, kaip visame pasaulyje klastojamos elektroninės bankininkystės svetainės, prie bankomatų tvirtinami įvairūs priedai", - dažniausius pinigų pasisavinimo atvejus Lietuvoje įvardija A.Šapola.

Nusikaltėlis, pasisavinęs kito asmens duomenis, skuba išgryninti svetimus pinigus iš sąskaitos. Tačiau jis negali naudotis savo sąskaita, tad dažnai randa patiklių žmonių, kuriuos įtraukia į nusikalstamą veiklą. "Sukčiai neretai ieško žmonių, kurie galėtų išgryninti pinigus ir darbą jiems siūlo internete. Darbo skelbimas skamba visai nekaltai: žmonėms siūloma tarpininkauti, t. y. leisti į jų sąskaitą pervesti pinigų sumas, o vėliau jas išgryninti ir persiųsti "užsakovui" kaip tarptautinę perlaidą. Už šį darbą siūloma sau pasilikti tam tikrą sumos dalį", - pasakoja A.Šapola.

Pasak jo, laiškai iš Afrikos ar kitų šalių apie neva gautus tolimų giminaičių palikimus ar laimėjimus loterijose, tai taip pat sukčių, kurie nori išgauti daugiau žmogaus duomenų, darbas. "Tokių laiškų srautas į Lietuvą nemažėja, tik ekonomikos pakilimo metu į juos žmonės nekreipė dėmesio. Dabar į banką pasikonsultuoti ateina net verslininkai, labai norintys tikėti stulbinamais laimėjimais. Tenka juos nuvilti", - sako jis.

A.Šapola teigia, kad egzistuoja daug įvairių schemų, kurias panaudodami klientai ne kartą apgavo ir patį banką. "Imant paskolą įkeičiamas koks nors nekilnojamasis turtas. Aktyvaus kreditavimo metais bankai ne visada atidžiai įvertindavo užstatomo turto vertę - dabar tenka konstatuoti, kad įkeistas bevertis turtas, o skolininkas dingęs. Toks perimtas turtas banko nuostolių nepadengia", - pasakoja A.Šapola.

Dar vienas apgavystės būdas - faktoringo paslauga. "Perkančioji prekes ar paslaugas šalis bankui pateikdavo apmokėti netikras sąskaitas, t. y. tokių pardavėjų, kurie būdavo specialiai fiktyviai sukurti", - toliau pasakoja A.Šapola.

Jis pripažino, kad būna atvejų, kai sukčiams tarpininkauja banko darbuotojai, neva pasiteisinantys: "Aš galėčiau uždirbti daugiau." Tačiau tokių atvejų Lietuvoje pasitaiko labai retai.

Pasak kreditų biuro "Creditinfo" generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus, šiuo metu įmonės savarankiškai užsiima finansinių ir kitokių nusikaltimų prevencija. "Daugėjant sukčiavimo atvejų, būtina glaudžiau bendradarbiauti verslo ir valstybinėms institucijoms, keistis informacija apie tokius atvejus. Taip pat reikalingas palankesnis teisinis reguliavimas. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme būtina nustatyti informacijos, kuria gali naudotis finansų įstaigos ir kiti subjektai asmenų tapatybės nustatymui, apimtį", - teigia A.Bogdanovičius.

Sustabdė skolinimą grynaisiais

Vasario pabaigoje Šiauliuose sulaikytas sukčius, kuris, naudodamasis padirbta naujausio pavyzdžio Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortele, bandė paimti 10 tūkst. litų dydžio "General Financing" vartojimo kreditą grynaisiais pinigais. Nustatyta, kad pateiktoje padirbtoje asmens tapatybės kortelėje buvo dalis asmeninės informacijos, kuria naudojantis iš "General Financing" šiais metais neteisėtai jau buvo paimti 8 vartojimo kreditai.

Pasak finansų įstaigos "General Financing" generalinio direktoriaus Konstantino Balakino, atidi darbuotoja pastebėjo, kad kliento suraitytas parašas atitinka parašą, esantį bendrovės įtariamų asmenų parašų duomenų bazėje.

"Ši darbuotoja tinkamai atliko savo darbą. Tačiau pastebime, kad kartais sukčiauja jie patys. Dažniausiai vartojimo kredito sutartis tokie sukčiai sudaro tų asmenų vardu, kurie prieš kelias dienas kur nors sudarė išperkamosios nuomos pirkimo sutartį. Tokius duomenis darbuotojai gauna iš savo pažįstamų, dirbančių lizingo bendrovėse", - sako K.Balakinas.

Pasak jo, su įvairiais sukčiavimo būdais bendrovė susiduria beveik kasdien, todėl stiprina prevencijos priemones, o po pastarojo atvejo Šiauliuose teko laikinai atsisakyti grynųjų pinigų skolinimo paslaugos. "Nežinome, kiek asmeninių duomenų galėjo būti nutekinta iš valstybinių duomenų bazių, todėl siekdami apsaugoti šalies gyventojus bei apsisaugoti patys, nusprendėme imtis visų atsargumo priemonių", - teigia K.Balakinas.

"General Financing" patirtis rodo, kad daugeliu užfiksuotų sukčiavimo atvejų, žmonės, kurių duomenimis buvo pasinaudota imant vartojimo kreditus, nebuvo pametę asmens dokumentų. Tai rodo, kad šiuo metu finansų įstaigoms įstatymo leidžiamų valdyti duomenų kiekis, naudojamų nustatyti atvykusio kliento asmens tapatybę, yra nepakankamas, nes suklastotą dokumentą atskirti nuo tikro tik pagal suklastojimo požymius neprofesionaliam dokumentų tikrintojui yra sudėtinga, ypač kai klastojami ne tik pagrindiniai, bet ir kiti tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Nusikaltimai dažniausiai atliekami su padirbtais asmens tapatybės dokumentais.

Pasaulyje vis daugiau korupcijos

Pasak šiomis dienomis Vilniuje viešinčio pinigų plovimo prevencijos eksperto, "Proximal Consulting" kompanijos savininko Peterio Lilley, kasdien pasaulyje neteisėtais būdais, skaičiuojant JAV doleriais, įgyjama trilijoninės sumos.

"Finansiniai nusikaltimai egzistuoja ten, kur yra dideli finansų srautai, neretai tai lemia įmonių plėtra ir tarpusavio konkurencija, tai daroma per vadinamuosius ofšorinius centrus. Kasmet "išplaunama" 2-5 proc. pasaulio BVP. Padėtis toliau blogėja, nes kovoti su pinigų plovimu darosi vis sunkiau - nelegali finansinė informacija skrieja dideliu greičiu. Deja, bet motyvacija nusikalsti vis didėja, o į šią veiklą įsitraukia vis daugiau žmonių", - pažymėjo P.Lilley, Vilniuje ketvirtadienį kalbėdamas tarptautinėje konferencijoje "Finansiniai nusikaltimai: prevencijos, tyrimo ir padarinių šalinimo praktika". Pasak jo, apie 30 proc. įvairiomis schemomis išplaunamų pinigų sumokoma profesionaliems finansų patarėjams ir korumpuotiems bankų darbuotojams.

"Darbuotojų tikrinimas tapo toks pats aktualus kaip ir klientų, nes pasitaiko atvejų, kai apsukrūs nusikaltėliai į įmones "dirbti" integruoja savo žmones. Beveik kas penktos finansų įmonės vadovas įsitikinęs, kad buvo ir yra sukčiaujama jo kompanijos viduje, kas ketvirtas įtaria, kad buvo vagiama konfidenciali informacija. Todėl sukčiavimas finansų įstaigos viduje tampa vis dažnesnis. Žinoma atvejų, kad darbuotojai informaciją parduodavo ne tik nusikaltėliams, bet ir valstybės mokesčių administratoriams" - pasakojo P.Lilley. Pasak jo, pasaulyje tampa vis svarbesnė finansinių sukčiavimų prevencija ir valstybės tam skiria vis daugiau dėmesio.

Faktai

Lietuvos kriminalinės policijos duomenimis, kreditinio sukčiavimo nusikaltimų skaičius ilgainiui vis didėja. Pernai iki lapkričio 9 dienos buvo užregistruotos 65 nusikalstamos veikos, kiekvieną ketvirtį jų daugėja. Teigiama, kad pernai nuo kreditinio sukčiavimo nukentėjo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, t. y. komerciniai bankai ir bendrovės, kurie teikia pinigų skolinimo paslaugas.

Lietuvos vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, per praėjusius metus nustatyti 152 sukčiavimo atvejai, kai vartojimo kreditai buvo paimti pasinaudojus svetimais asmens duomenimis. Pernai buvo užfiksuota 45 proc. mažiau sukčiavimo atvejų, nei 2008 metais, kai jų skaičius siekė 340.

Nusikalstamos veiklos būdai: pažymų apie užimamas pareigas ir darbo užmokestį klastojimas, laidavimas už asmenį, svetimo asmens dokumentų naudojimas ar pasinaudojimas kito asmens duomenimis. Apgaulės būdu asmenys dažniausia siekė gauti būsto kreditą, kreditą žemės sklypo įsigijimui ar vartojamąją paskolą. Fiziniai asmenys dažniausiai nukenčia dėl jų vardu paimto kredito iš greitas paskolas teikiančių įmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"