TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai nė neketina pradėti skolinti

2013 06 14 6:00
V.Vasiliauskas teigė, kad šalies finansų sektoriui didesnė pavojų kelia ne išorės , o vidaus iššūkiai – ypač didėjančios savivaldybių skolos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos komerciniai bankai nežada, kad skolinimas namų ūkiams ir verslui artimiausiu metu galėtų reikšmingai išaugti, nors indėlių surinkta rekordas. Daugiau uždirbti bankininkai tikisi imdami iš klientų komisinius mokesčius už kitas paslaugas.

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų paskolų portfelis praėjusiais metais padidėjo vos daugiau kaip 1 proc., arba beveik 170 mln. litų, o šalies namų ūkiai net mažiau skolinosi, negu grąžino paskolų.

Tuo metu indėlių lėšos per metus bankuose padidėjo 10 proc., ir jie pasiekė visų laikų aukštumas – daugiau kaip 43,5 mlrd. litų. Tokie duomenys pateikiami naujausioje Lietuvos banko (LB) parengtoje Finansų stabilumo apžvalgoje. Joje pristatoma šalies finansų sistemos būklė, rizikos ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai.

Mažos įmonės neįdomios

LB balandžio mėnesio bankų apklausa parodė, kad bankų paskolų portfelis šiemet galėtų augti 1-5 proc., kitąmet 3-8 proc., o indėlių bankuose 2013 ir 2014 metais padaugės dar maždaug po 6 procentus.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas LŽ sakė, jog mažai tikėtina, kad bankų skolinimo apimtis galėtų smarkiai padidėti. „Tikrai nematyti galimybių, kad skolinimas galėtų grįžti į ikikrizinį lygį. To neleidžia prognozuoti krizės pamokos ir nauja reguliavimo aplinka, o skolinimosi paklausa turbūt irgi dar ilgai nebus tokia, kokia buvo. Tiek namų ūkiai, tiek įmonės yra gerokai atsargesnės“, - sakė S.Kropas.

Jis nemato galimybių, kad bankai daugiau atsuktų paskolų čiaupelį smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Pagrindinė žinia iš Europos, jog smulkiam ir vidutiniam verslui iš esmės reikalinga speciali pagalba, valstybės programos ar garantijų ir rizikos fondai, kad skolinimas šiam sektoriui būtų prieinamas. Pagal naujus teisinius aktus bankams dirbti su mažomis įmonėmis tampa didesnė našta. Pagal naujus reikalavimus bankai turi aiškiai matyti įmonių pajamų srautus – akivaizdžią ateities istoriją. Daugelis smulkių įmonių, nors ir neblogai ekonomiškai jaučiasi, negali pateikti tokių duomenų. Jeigu jų nėra, nekilnojamojo turto užstatas bankams yra daug mažiau patrauklus“, - dėstė LBA prezidentas.

Pasak S.Kropo, visam bankų sektoriui Europoje labai kelia nerimą didelis reguliavimas, kuris esą apsunkina skolinimą. „Lietuvoje reikalaujama turėti ilgalaikių išteklių. Džiugu, kad pensijų fondai turės tam tikrų resursų ir ieškos būdų, kaip juos paversti paskolomis. Tačiau 57 proc. visų indėlių yra trumpalaikiai (iki pareikalavimo) ir bankams nuostolingi. Dėl to bankų gebėjimai priimti indėlius yra gerokai sumažėję, ir jeigu nebus imtasi teisinių priemonių, trumpalaikių indėlių paklausa dar labiau sumažės, ir bankai neturės, kur jų investuoti “, - sakė S.Kropas.

Sukrėtimus atlaikytų

2012 metais indėliai sudarė 64,9 proc. visų bankų įsipareigojimų, tai didžiausia dalis per pastaruosius penkerius metus. Pernai daugiau kaip trečdaliu išaugę nerezidentų indėliai sudarė mažiau kaip 2,5 proc. Lietuvos bankų sektoriaus įsipareigojimų, jie buvo diversifikuoti pagal šalis. Indėlių struktūra Lietuvos bankuose gerokai skiriasi nuo Latvijos, kur nerezidentų indėliai siekia beveik 50 proc. visos bankuose laikomų indėlių sumos, daugiausia jų - iš Rusijos ir NVS šalių.

Lietuvos banko atlikti mūsų šalies finansų sistemos būklės, rizikos ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad šis sektorius yra gana atsparus stipriems ir netikėtiems sukrėtimams, tokiems kaip užsienio paklausos kritimas, padidėjusi rizika Skandinavijos šalyse bei ilgalaikė maža palūkanų norma.

„Streso testo rezultatai parodė, kad šalies bankų sektorius atlaikytų staigaus ekonomikos nuosmukio nulemtą skolininkų finansinės būklės pablogėjimą, staigų indėlių sumažėjimą, kitus sukrėtimus“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Tačiau jis perspėjo, kad finansų sistemai iššūkį gali mesti savivaldybių skolinimosi augimas, jų finansinės būklės pablogėjimas bei nesubalansuota kai kurių kredito unijų plėtra. Pasak V.Vasiliausko, kai kurių savivaldybių skolinimosi limitas vidutiniškai siekia 75 proc. ir artėja prie 100 proc., dėl to gali sumažėti jų galimybės teikti viešąsias paslaugas, nes dirbs tik tam, kad grąžintų skolas.

FAKTAI: Daugiausia uždirbo iš komisinių

2012 metais bankų sektoriaus pelnas siekė 721,7 mln. litų ir buvo daugiau kaip trečdaliu mažesnis nei prieš metus.

Didžiausią įtaką pelnui sumažėti turėjo paskolų vertės sumažėjimas bei mažėjusios grynųjų palūkanų pajamos. Vien dėl paskolų vertės sumažėjimo bankai pernai patyrė 51 mln. litų išlaidų.

Palūkanų pajamos už paskolas, skolos vertybinius popierius ir lėšas bankuose per metus mažėjo greičiau nei palūkanų išlaidos, kurias bankai moka indėlininkams – atitinkamai 292,9 ir 170,6 mln. litų.

Šį pajamų mažėjimą kompensavo paslaugų ir komisinių pajamos, jos pernai didėjo 10 proc. ir sudarė 608 mln. litų.

Pajamos iš prekybinės veiklos didėjo 1,5 karto ir sudarė 171,5 mln. litų. Didžiausią įtaką tam turėjo trečdaliu išaugęs pelnas iš operacijų užsienio valiuta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"