TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai nebegalės mulkinti klientų

2012 08 13 7:59
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/K.Kupšys įsitikinęs: vartotojų švietimas nėra panacėja - pasikeisti turi patys bankai.

Lietuvos centrinis bankas, regis, atsigręžia į žmones. Šios institucijos Priežiūros tarnyba rengia dokumentą, kuris turėtų užkirsti kelią komerciniams bankams sąmoningai ar netyčia apgaudinėti savo klientus.

Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje Lietuvos bankas (LB) planuoja patvirtinti Finansinių paslaugų reklamos gaires. Šis dokumentas bus skirtas LB prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir taikomas visai finansinių paslaugų reklamai. "Lietuvos bankas puikiai supranta, kad finansų įstaigos ir jų klientai dažnai yra nelygiaverčiai partneriai, ir stengiasi pasiekti bent šiokią tokią šių grupių pusiausvyrą. Tai džiugina", - mano vartotojų teises ginančios asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. Interviu "Lietuvos žinioms" ekonomistas K.Kupšys svarsto, ar laukinio kapitalizmo laikotarpį šalies bankininkystės sektoriuje gali pakeisti civilizuoti santykiai.

Piktnaudžiavimą pakeis socialinė atsakomybė?   

- Ar rengiamos gairės padės neprofesionaliems investuotojams apsisaugoti nuo rizikingų finansinių sprendimų, kuriuos priimdami jie ne visada suvokia jiems tenkančią riziką? Iki šiol "jėgos svertai" buvo bankų rankose, o jų klientai turėjo nedaug "instrumentų", padedančių apginti savo interesus.

- Pavyzdžiui, gairėse nurodoma, kad bankai, reklamoje pateikdami informaciją apie galimą finansinio produkto naudą, turėtų proporcingai informuoti ir apie potencialią riziką. Tai labai teisingas reikalavimas.

- Iki šiol šie dalykai nebuvo subalansuoti?

- Taip. Dažnai bankų nauda iškeliama, o potenciali rizika nuslepiama. Jeigu investuotojui, atėjusiam į banką, pasiūlomas "geras" finansinis produktas, tačiau neatskleidžiama galima rizika (arba neatskleidžiama tinkamu būdu), bankams nereikėtų stebėtis, kad po kurio laiko klientas pateikia ieškinį teismui. Žmogus lieka nesupratęs, kodėl jam siūlė investuoti į produktą, kuris turėjo duoti tik naudos, tačiau praeina investicijų laikotarpis, ir jis turi pusės milijono litų minusą.

Tikimės, kad Finansinių paslaugų reklamos gairės tokių situacijų padės išvengti. Vis dėlto tenka apgailestauti - tai jau seniai turėjo būti padaryta. Gal mažiau žmonių būtų praradę turtą ir dabar nemintų teismų slenksčių. Atsirandančius vartotojų gynimo mechanizmus, ko gero, reikėtų vertinti kaip brendimo ligų išsigydymą. Rinka augo, brendo ir pagaliau pasiekė ribą, kai laukinį kapitalizmą bankų sektoriuje, tikimės, pakeis civilizuoti santykiai.

- Kokias bankų taikomas klientų mulkinimo gudrybes pastebi ir rekomenduoja jų vengti centrinis bankas?

- Pavyzdžiui, pagal gaires negali būti nurodoma, kad finansinė paslauga yra nemokama, nieko nekainuoja ir panašiai, kai iš tikrųjų taikomi aptarnavimo, administravimo ir kiti atskaitymai. Logiška? Bet kiek kartų būdavo, kad žmogus priviliojamas į banką, jam suteikiama paslauga, o paskui sakoma: mes čia šiek tiek atskaitysime. Nors iš pradžių teigė, kad nieko nekainuos. Klientas nuryja piliulę, bet lieka kartėlio jausmas, supratimas, kad su juo elgiamasi nesąžiningai.

Nesupratingumas ar godumas?

- Daugelis bankų siūlomų investicinių ir kitų produktų buvo suprantami profesionalams, turintiems ekonominį, finansinį išsilavinimą, investavimo patirties, bet ne paprastiems, tokių žinių neturintiems klientams. Kaip ateityje banko darbuotojai supras, kad klientas iš tikrųjų suvokia, kur kiša savo pinigus? Iš akių ar kokiu patikimesniu būdu?

- Manau, bankai tuo niekada negalės iki galo įsitikinti, nes į kito žmogaus galvą neįlįsi. Turėtų galioti kitoks priešnuodis. Patys bankai turi suprasti, kad negali bet kokių produktų siūlyti bet kokiam klientui. Bankai turi pertvarkyti savo produktų pardavimo struktūras taip, kad nesiūlytų močiutei, turinčiai pradinį išsilavinimą, pirkti išvestinių vertybinių popierių. Ji tikrai nesupras prekės esmės, bet gali susivilioti siūlomu pelnu, jeigu jai nebus deramai paaiškinta apie galimą riziką.

Pasikeisti turi patys bankai, o ne reikalauti, kad keistųsi vartotojai. Turime aiškiai suvokti, kad vartotojų švietimas nėra panacėja. Neišmokysime močiutės, jos išsilavinimas vis tiek "netrauks", kad suvoktų sudėtingus šiuolaikinius finansinius produktus - kad ir kaip "supaprastintai" apie juos kalbėsime. Neįsivaizduoju, koks demonas galėtų įsitikinti, kad ji supranta, ką perka.

Ko pasimokėme iš DNB banko istorijos?

- Turbūt garsiausias naujausioje Lietuvos finansų rinkos istorijoje yra DNB banko ir jo klientų konfliktas, įtraukęs į savo orbitą 640 žmonių. 2005-2010 metais tuomečio DnB NORD banko klientai buvo skatinami pirkti su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas iš banko pasiskolintomis lėšomis. Paskolos grąžinimui ir palūkanų mokėjimams užtikrinti klientai įkeitė bankui jiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Paskui užklupo krizė ir vietoj didžiulio pelno žmonių galimi nuostoliai siekė beveik 100 mln. litų. Dalis jų prarado per gyvenimą sukauptą turtą. Šiuo metu dalis jų su banku aiškinasi santykius teisme. Ko galėtume pasimokyti iš šios istorijos?

- Manau, iš DNB istorijos pasimokė visa Lietuvos bankų sistema. Bankai daug kartų persidraudžia, nebesiūlo įsigyti rizikingų vertybinių popierių už skolintas lėšas. Ši krautuvėlė užsidarė.

O bylų nagrinėjimai teismuose rodo, kad bankas ir klientai nesugeba susitarti. Jų derybinės pozicijos gal per daug nutolusios: bankas reikalauja grąžinti visą sumą, klientai reikalauja nurašyti visus nuostolius. Abi šalys neranda kompromiso.

LB gairėse yra ir DNB banko atvejui pritaikytų teiginių. Pavyzdžiui, kad reklama turi atitikti produkto dokumente esančią informaciją. Juk bankas prie "gero" produkto - vadinamųjų SASO obligacijų - "pripakavo" paskolas. Klientams "gerasis" produktas būtų tikęs, bet nuodingasis "ryšulėlis" daugelį pavertė skurdžiais.

- Kiek buvusių DNB klientų šiuo metu bylinėjasi teismuose?

- Mūsų asociacijos duomenimis, nagrinėjama 14 bylų, tačiau jose dalyvauja apie 50 žmonių.

- O likusieji 590 nuleido rankas?

- Arba nuleido rankas. Arba suskaičiavo, jog nuostoliai per maži, kad ryžtųsi juos prisiteisti. Yra ir snaudžianti dauguma, kuri stebi ir elgsis atsižvelgdama į dabartinių bylų baigtį. Dar viena žmonių dalis pasirašė su banku vienokias ar kitokias taikos sutartis. Aš pažįstu šeimų, kurios įsipareigojo joms primestą banko skolą kartu su palūkanomis mokėti 10 metų ir dabar gyvena beveik pusbadžiu. Žmones ištiko tokia finansinė nelaimė, nes susidūrė su banku, kuris pardavė produktą ne pagal taisykles.

Lietuvos teismų sistemos egzaminas

- Ar Jūsų nestebina gana keisti mūsų teismų sprendimai? Vienas teismas nusprendžia, kad buvęs Seimo narys ir milijonierius verslininkas Antanas Bosas "nesuprato", kokį pavojingą produktą jam įbruko bankas. "Ieškovas atsakovo banko buvo suklaidintas", - verslininkui palankų sprendimą komentuoja teisėja. Teismo supratimu, verslininkas neturėjo tinkamo finansinio išprusimo sutarties pagrindinėms sąlygoms suprasti. Kitas teismas mano, jog aukštojo filologinio išsilavinimo banko klientei turėtų pakakti, kad suprastų, ką "perka" ir kuo rizikuoja.

- Tai pirmų instancijų bylos. Jos nagrinėjamos pasitelkiant konkrečių aplinkybių analizę. Šiuo metu ir bankas, ir jo klientai visų teismų sprendimus skundžia, bylos keliasi į antrą instanciją. Matyt, bendros praktikos neturėsime, kol byla nepasieks Aukščiausiojo Teismo (AT). Kai atvejį išnagrinės AT, manau, visų bylų sprendimai bus unifikuoti.

Dabartinius teismų sprendimus sunku komentuoti. Gal vienų klientų advokatai pateikė rimtesnių argumentų nei banko teisininkai, ir teisėjas nusprendė vienaip.

Nesistebėkime, kad yra skirtingi sprendimai, ir palaukime, kol darbo imsis AT.

Įdomi situacija yra Norvegijoje, kur, mūsų neoficialiais duomenimis, prieš banką - mūsiškio pagrindinę kontorą - yra 2 tūkst. skundų. Norvegijoje viskas vyksta precedento pagrindu. Šiuo metu su banku teisiasi vienas klientas - elektrikas Ivaras Peteris Rioegenas, o visi kiti stebi jo bylinėjimąsi. Byla greitai pasieks aukščiausią instanciją ir norvegai paprasčiausiai taupo pinigus. Jie sako: mūsų visų atvejai panašūs, todėl lauksime, ką I.P.Rioegeno byloje nuspręs Aukščiausiasis Teismas.

Manau, mums reikėtų įteisinti grupės ieškinį. Tada būtų logiška visus nukentėjusiuosius jungti į grupę ir taupyti teismų pinigus.

- Turbūt dalis žmonių nesikreipia į teismą, nes neturi pinigų?

- Neturi, neturi. Žmogus jau patyrė skriaudą, viršijančią jo penkerių metų pajamas. Iš kur jam dar sukrapštyti kelis tūkstančius advokatui. Tai didelė problema. Jis geriau kenčia banko primestas sąlygas ir nesikreipia į advokatą.

Kita vertus, būčiau neteisus teigdamas, kad bankas elgiasi tik kaip plėšrūnas. Vienu kitu atveju jis yra sustabdęs kliento turto išieškojimą, daro nedidelių kosmetinių nuolaidų. Gal kurią nors dieną sulauksime ir taikos susitarimų.

- Jūsų nuomone, kur slypi pagrindinis šios istorijos blogis?

- Tai banko tarnautojų atsakomybės stoka ir neprofesionalumas. Atrodo, jog kartais jie pardavinėjo tai, ko patys neišsiaiškino, nesuprato. Neturėjo tinkamo išsilavinimo, nebuvo pakankamai informuoti apie galimą riziką. Tikėjosi, kad parduoda klientui auksinę žuvelę, o pasirodė, kad tai lėčiau veikianti mina. Galima sutikti su kai kurių teismų argumentacija, kad nematyti tyčinio banko noro pakenkti klientui. Galbūt norėjo kaip geriau, o įsiūlė pavojingą ginklą, naikinantį žmonių turtą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"