TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai neturi teisės apmokestinti indėlių

2016 06 10 6:00
Neatmetama to, kad neturint galimybių apmokestinti verslo įmonių indėlių ateityje gali būti apmokestintos jų banko sąskaitos. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Įmonės ir gyventojai, nuogąstaujantys, kad bankai gali apmokestinti jų indėlius, gali lengviau atsikvėpti. Lietuvos bankas išaiškino, kad komerciniai bankai negali taikyti neigiamų indėlių palūkanų savo klientams. Vis dėlto neatmetama tai, kad bankai neigiamas palūkanas taikys netiesiogiai – ras kitų būdų, kaip apmokestinti savo klientus.

Lietuvos bankas „Lietuvos žinioms“ išaiškino, kad neigiamos palūkanų normos nustatymas komercinių bankų ir indėlininkų sutartyse prieštarautų Civiliniame kodekse įtvirtintai indėlio sampratai.

Ši išvada taikoma tiek dabar galiojančioms, tiek naujai sudaromoms indėlio sutartims.

Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius, paaiškino, kad bankas ar kita kredito įstaiga privalo išmokėti visą ar dalį indėlio pagal pirmą indėlininko pareikalavimą, o neigiamos palūkanų normos taikymas galėtų sumažinti indėlį. Todėl, anot jo, manytina, kad neigiamos palūkanų normos nustatymas banko indėlio sutartyje, sudarytoje tiek su fiziniu, tiek su juridiniu asmeniu, prieštarautų Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintai indėlio sampratai.

CK įtvirtinta nuostata, kuri, nepriklausomai nuo indėlio rūšies, įpareigoja banką ar kitą kredito įstaigą išmokėti visą ar dalį indėlio pagal pirmą indėlininko – fizinio ar juridinio asmens – pareikalavimą.

Apmokestinimo ženklai

„Lietuvos žinios“ primena, kad kovo mėnesio pirmoje pusėje Europos Centrinis Bankas (ECB) dar labiau sumažino ir taip neigiamas indėlių palūkanas. Tuo metu bazinė palūkanų norma buvo sumažinta iki nulinės, o indėlių palūkanų norma nuo minus 0,3 proc. sumažinta iki minus 0,4 procento.

Kaistanti situacija rinkoje sukėlė nuogąstavimų, kad šalies komerciniai bankai iš verslo įmonių pareikalaus primokėti už jų laikomus indėlius. Dėl indėlių apmokestinimo sunerimo ir gyventojai. Nors Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai tuo metu „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad galimybės taikyti neigiamas indėlių palūkanas nesvarsto, kai kurie ekspertai teigė, kad tai – neišvengiama.

Ekspertai pažymi, kad bankai patekę į tam tikrus spąstus, todėl indėlių apmokestinimas atrodė gana tikėtinas. ECB sumažinus palūkanas iki neigiamų ir toliau jas tempiant žemyn, komerciniams bankams laikyti indėlius tampa nuostolinga. Klientai į bankus įneša savo laisvas lėšas ir nesiskolina, todėl bankuose susidaro „neįdarbintų“ pinigų perteklius. Laikydami šį perteklių centriniame banke komerciniai bankai priversti už tai mokėti.

Rimtesnių indėlininkų nuogąstavimų dėl neigiamų palūkanų pasėjo ir SEB Baltijos šalių vadovas Riho Untas, kuris Latvijos dienraščiui prabilo apie neigiamas palūkanas už stambių įmonių laikomus didelius indėlius. Jis sakė, kad tolesnis palūkanų mažinimas gali lemti ir mažesnių įmonių bankuose laikomų indėlių apmokestinimą.

Marius Dubnikovas./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ras kitų būdų

Kovo pabaigoje, indėlininkų nerimui dėl neigiamų palūkanų bemaž pasiekus piką, Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas, tvirtino, kad bankai neturės kito pasirinkimo, kaip tik apmokestinti indėlius. Esą bankai negali užsiimti labdaringa veikla ir mokėti už indėlius, kurių neįmanoma „įdarbinti“. Pašnekovas prognozavo, kad indėlių apmokestinimas palies ne tik stambiąsias, bet ir smulkias bei vidutines įmones, o galiausiai ir gyventojus.

Supažindintas su naujausiu Lietuvos banko išaiškinimu jis laikėsi savo pozicijos: teigė, kad bankai neigiamas palūkanas pasieks netiesiogiai – nustatydami įvairius sąskaitos mokesčius. Pavyzdžiui, nustatys sąskaitos palaikymo mokestį, kuris sudarys tam tikrą procentinę dalį sąskaitoje laikomų pinigų. Tiesa, tokios priemonės, M. Dubnikovo manymu, bus taikomos tik įmonėms. Į gyventojus nusitaikyti pavojinga, nes jie gali pradėti migruoti.

„Visuomet yra būdų bankų nuostolius padengti papildomu apmokestinimu, tik yra pavojus, kad tokį žingsnį žengus vienam bankui jis prarastų konkurencinį pranašumą, ir kiti bankai susižertų pinigus. Ko gero, poreikis prieiti prie neigiamų palūkanų yra – jis kyla iš ECB ir natūraliai didėja Lietuvoje“, – sakė pašnekovas.

Prognozuoti, kada bankai gali imtis papildomo įmonių sąskaitų apmokestinimo, esą sudėtinga. Tačiau dabartinei situacijai užsitęsus, ECB toliau taikant mokesčius komerciniams bankams už laikomus pinigus centriniame banke, poreikis žengti šį žingsnį, anot jo, didės.

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, ir anksčiau gyventojus ramino, kad šalies teisinė bazė nenumato galimybės nustatyti neigiamų palūkanų už gyventojų indėlius. Tačiau neatmetė to, kad verslo įmonių indėliams jos gali būti taikomos, taip esą skatinant verslą pirkti įrenginius, investuoti, mažinti turimas skolas ar išsimokėti dividendus ir tokiu būdu skatinti ekonomiką.

„Jeigu bus kokie nuostoliai, jie kaip nors turės būti dengiami“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, paklaustas apie bankų tolesnius žingsnius kompensuojant nuostolius dėl centriniame banke laikomų indėlių. Tačiau būdų nedetalizavo, esą tai priklausys nuo individualios kainodaros ir strategijos.

ECB pirmą kartą istorijoje ir pirmasis iš didžiųjų centrinių bankų žengti į neigiamų palūkanų zoną ryžosi 2014-aisiais. Tuo metu indėlių ECB palūkanų norma nustatyta minus 0,1 procento. Esą taip siekta stabdyti infliacijos kritimą į pavojingą lygį ir skatinti bankus ne laikyti pinigus centriniame banke, o suaktyvinti skolinimą. Tačiau jau tuomet abejota, ar griežtesnėje rizikos vertinimo aplinkoje tokia priemonė bus efektyvi, tuo labiau kad ir verslas bei namų ūkiai po krizės skolinosi atsargiau.

SKAIČIAI

2015 metų balandžio 1 dieną klientai bankuose laikė 15,9 mlrd. eurų indėlių. Tai tik 2,2 proc. (359 mln. eurų) mažiau nei 2014 metų pabaigoje, kai, artėjant valiutos keitimui, vien per ketvirtąjį ketvirtį indėlių suma pašoko 1,7 mlrd. eurų ir buvo pasiektas visų laikų aukščiausias indėlių bankuose lygis (16,3 mlrd. eurų).

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2015 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 56,8 mln. eurų pelno, tai yra 7 proc. daugiau nei prieš metus, nors pagrindiniai pajamų šaltiniai – grynosios pajamos iš palūkanų bei paslaugų ir komisinių – buvo prastesni. Per pirmąjį ketvirtį pajamos iš komisinių ir paslaugų sumažėjo beveik penktadaliu – iki 8,7 mln. eurų.

Grynosios bankų palūkanų pajamos, palyginti su 2014 metų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 5 mln. eurų (6 proc.). Tam įtakos turėjo rekordiškai mažų palūkanų aplinka.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"