TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai nori prisirišti indėlininkus

2012 09 05 8:10
Net iki 44,3 mlrd. litų - daugiausia per Lietuvos bankininkystės istoriją - išaugę gyventojų ir įmonių indėliai bankams tapo nepatraukliais pinigais./LŽ archyvo nuotrauka

Gyventojai ir įmonės bankuose laiko rekordinį kiekį indėlių, tačiau bankai pinigų "neįdarbina" - iš dalies ir dėl to, kad klientai gali indėlius bet kada atsiimti. Tad bankininkai norėtų, kad politikai įteisintų baudas indėlininkams, drįsusiems nutraukti su jais terminuotojo indėlio sutartį anksčiau laiko.

Bankai siekia įteisinti ilgalaikio termino indėlį. Už šį finansinį produktą jie klientams mokėtų kiek didesnes palūkanas, tačiau indėlininkams grėstų baudos, jeigu šie sumanytų savo indėlius atsiimti anksčiau sutarto termino.

Bankai skundžiasi, kad teisinė ir kreditavimo veiklos aplinka esą veikia juos tarsi apynasris, stabdantis laisvų rinkoje esančių pinigų įdarbinimą ekonomikoje. Net iki 44,3 mlrd. litų - daugiausia per Lietuvos bankininkystės istoriją - išaugę gyventojų ir įmonių indėliai bankams tapo nepatraukliais pinigais.

Mat didelė dalis indėlių padedama ne ilgesniam nei metų laikotarpiui, o ir ilgesniam terminui pagal sutartį bankui patikėtus indėlius galima bet kada atsiimti - klientas atgauna visą sumą, tik netenka palūkanų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas LŽ atskleidė bankininkų siekį, kad po šių Seimo rinkimų politikai ir Lietuvos centrinis bankas atsižvelgtų į komercinių bankų interesus bei sukurtų tokius teisinius mechanizmus, kad gyventojai ir įmonės būtų suinteresuoti laikyti indėlius bankuose ilgesnį laiką, o sutartį nutraukę anksčiau termino turėtų mokėti bankams nemažas baudas.

Sako siekiantys saugumo

Pasak S.Kropo, šiuo metu beveik pusė indėlių bankuose yra palikta iki pareikalavimo. Terminuotųjų indėlių struktūroje vyrauja indėliai iki metų termino, populiariausi - trijų ir šešių mėnesių termino. Tokia padėtis bankams esą nepalanki. "Nauji Bazelio reikalavimai bankams numato terminų atitikimo reguliavimą. Įvedamas vadinamasis grynasis stabilaus finansavimo rodiklis, kurio esmė ta, kad ilgalaikėms paskoloms reikės ir ilgalaikių finansavimo šaltinių. Numatytas to rodiklio vykdymo stebėjimas ir priežiūros institucijos turės galimybę jį padaryti privalomą, jei manys esant reikalinga. Tokiu būdų bankai jau dabar turi prisitaikyti prie tokių reikalavimų vykdymo", - taip LBA prezidentas grindžia būtinybę įteisinti ilgalaikių terminuotųjų indėlių kategoriją, pakeičiant teisės aktus.

Kad Lietuvoje atsirastų ilgalaikiai 2-5 metų terminuotieji indėliai, reikėtų keisti Civilinį kodeksą. Tuomet indėlį padėjęs ilgesniam laikui ir nutraukęs sutartį anksčiau termino klientas turėtų sumokėti nustatyto dydžio baudą - tai, bankininkų požiūriu, esą būtų papildoma paskata sulaukti termino pabaigos.

"Tai būtų labai svarbi priemonė kreditavimo aplinkai gerinti ir bankų stabilumui stiprinti, - įsitikinęs S.Kropas. - Manyčiau, nėra labai rimtų argumentų, kodėl to negalima būtų padaryti neatidėliojant, kad ir, tarkim, tuojau po Seimo rinkimų. Bankams būtų lengviau įdarbinti ilgesnio laikotarpio pinigus, nes jie tai galėtų padaryti nerizikuodami pažeisti grynojo stabilaus finansavimo rodiklio. Be to, jie būtų saugesni, nes sumažėtų galima staigaus indėlių atsiėmimo dėl įvairiausių priežasčių rizika."

Siūlytų pasiskolinti

S.Kropas nesutiko su LŽ prielaida, kad įvedus minėtus pakeitimus gali sumažėti indėlio kaip finansinio produkto patrauklumas. "Priešingai - padidėtų, nes bankai už ilgesnio laikotarpio indėlius galėtų mokėti gerokai patrauklesnes (200-300 bazinių punktų) palūkanas. Lietuvoje indėliai yra labai populiarus ir bene pagrindinis taupymo būdas, todėl svarbu sudaryti sąlygas indėlininkams gauti bent ne mažesnes nei infliacijos dydžio palūkanas", - LŽ tikino jis. Ir pridūrė, kad pritrūkęs pinigų banko klientas galėtų pasiskolinti jų iš banko nenutraukdamas indėlio sutarties.

LBA prezidento nuomone, naujoji valdžia ir centrinis bankas turėtų sutvarkyti skolų restruktūrizavimo teisinę aplinką - bankroto ir restruktūrizavimo procedūras. S.Kropas teigė, kad dabartinės procedūros sudaro galimybes skolininkams išsisukinėti nuo prievolių vykdymo ir labai vilkinti sprendimų priėmimą. Todėl esą skolinimas pabrangsta, resursai ilgam įšaldomi, kreditų pasiūla mažėja.

Be to, Bankų asociacija siūlo stiprinti sukčiavimo prevenciją ir sudaryti prielaidas keistis informacija tarp finansų įstaigų apie nesąžiningus klientus. Lietuvoje turėtų būti aiškiai apibrėžta institucija, atsakinga už finansų rinkos plėtrą ir kreditavimo sąlygas.

"Šiurkštūs būdai užsidirbti"

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas:

- Padėtis gan originali. Verslas sustingęs, ekonomikos augimas vangus, mūsų partneriai Europoje visai nebeauga, tad sunku didinti eksportą ir gamybą. Todėl ir kreditų paklausa mažėja. Antra vertus, kreditiniai šaltiniai didėja. Tai reiškia, kad net ir ekonomikai esant vangiai, darbo užmokesčiui neaugant, nedarbui nemažėjant, žmonės yra atsargūs ir labai taupo.

Bet ir bankai po 2008-2009 metų krizės tapo labai atsargūs ir kreditų teikti neskuba. Jie labai nusvilo su būsto paskolomis, dabar yra atsargūs visuose sektoriuose, taip pat ir skolindami verslui. Nemažą vaidmenį čia vaidina perdėtas bankų atsargumas.

Kalbos apie indėlių krizę, nes bankai esą neturi galimybių įdarbinti šių pinigų, yra vienpusės. Reikia pažiūrėti, iš kur atsiranda tas neva pinigų perteklius. Juk kreditai paklausūs. Vien valstybė kiek skolinasi. O tai absoliučiai patikimas skolininkas ir nors palūkanos nedidelės, bankai vis tiek uždirba. Palankių kreditų dar labiau reikia verslui, kuris skundžiasi, kad gauti kreditą tapo itin nelengva. Taigi tikrai ne gausūs indėliai yra problema.

Žinoma, centrinis bankas tapo aktyvesnis, griežčiau prižiūri kreditų išdavimo sąlygas. Reikalavimai bankams griežtėja visoje Europos Sąjungoje. Tačiau teiginiai, kad įdarbinti indėlius trukdo nepalanki teisinė aplinka ir gausėjantys suvaržymai, tėra formalus bankų pasiteisinimas, vienpusis teiginys. Suvaržymai gali kaip tik būti labai reikalingi visos Europos ir pasaulio mastu. Mūsų atveju, manau, tie reikalavimai formalūs - Lietuvoje veikiantys bankai santykinai maži ir vykdyti naujus normatyvus jiems nesunku.

Nelabai rimtas atrodo ir bankų siekis įteisinti ilgalaikio termino indėlius. Bankų prigimtis tokia, kad jie surenka trumpam (ir terminuotus 6 ar 12 mėnesių) pinigus, o išduoda ilgalaikes paskolas - bent 5 metams statyboms ar 10-iai - rimtoms investicijoms. Toks bankų likimas - tam jie ir sugalvoti žmonijos istorijoje. Jie šiuo atveju neturėtų skųstis, nes taip ir turi būti.

Kita vertus, kiekvienas bankas ieško, kaip sumažinti riziką. Ilgalaikio termino indėliai yra vienas iš tų pasiūlymų. Tai siekis įšaldyti kliento pinigus ir būti tikriems, jog nereikės staiga ieškoti lėšų, kad patenkintų indėlininko reikalavimą atsiimti savo pinigus.

Kiti bankai pasaulyje daugiau dalyvauja vertybinių popierių rinkoje, ten daugiau galingesnių ir turtingesnių bankų. Jeigu 5 metams indėlį padėjęs klientas ateina po metų jo atsiimti, labiau bankininkystę išvysčiusiose šalyse bankas gali palyginti nebrangiai pasiskolinti reikiamą pinigų sumą - įkeisdamas vertybinius popierius ar juos parduodamas. Ten bankai labiau įsigilinę į finansines operacijas, įvairius finansinius instrumentus.

Lietuvoje bankai sekliau išsiplėtoję, todėl jie ieško paprastesnių, šiurkštesnių būdų užsidirbti ir sumažinti riziką.

Taip, bankas gyvens saugiau, o klientas atsidurs sudėtingesnėje padėtyje. Tai paprasta - kaip tvoti kirviu per sąvaržėlę susegant du lapus. Toks itin šiurkštus būdas. Galėtų bankai bent įmantresniu būdu užsitikrinti sau ramesnį gyvenimą.

Tiesiog palūkanos už ilgalaikio termino indėlius turi būti gerokai palankesnės visų kitų indėlių atžvilgiu. Tada nemažai žmonių gali susigundyti.

Skaičiai

Liepą bendrasis indėlių portfelis pirmą kartą šalies bankininkystės istorijoje viršijo 44 mlrd. litų - per mėnesį pinigų įmonių ir gyventojų sąskaitose padaugėjo net 668,3 mln. litų ir bendra suma pasiekė įspūdingą skaičių - 44,3 mlrd. litų.

Tuo metu bendras bankų paskolų portfelis sumažėjo 166,2 mln. litų ir siekė 53,9 mlrd. litų.

Šaltinis: LBA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"