TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai ryšio zonoje, bet nepasiekiami

2010 03 18 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Tarpbankinės palūkanų normos litais ir eurais mažėja kone kasdien, regis, verslo kreditavimo padėtis gerėja - paskolos pinga. Tačiau norintiems prie bankų kreditų prieiti verslininkams tenka sunešioti geležines kurpes.

Kad grįžta palankesnės verslo kreditavimo sąlygos, šią savaitę pasidžiaugė ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. "VILIBOR tarpbankinė palūkanų norma nukrito iki žemiausio lygio per visus 20 nepriklausomybės metų. Tai reiškia, kad kreditavimas verslui, privačiam vartojimui vėl grįš prie geresnių laikų. Tarptautinių rinkų rizikos vertinimo parametras Lietuvoje jau pasiekė krizinius, tai yra 2008 metų rugsėjo-spalio mėnesio, duomenis. Daugelis dalykų rodo, kad situaciją mums pavyko suvaldyti", - kalbėjo A.Kubilius.

Šešių mėnesių tarpbankinė palūkanų norma VILIBOR pirmadienį sumažėjo iki 2,3 proc. - žemiausios ribos nuo 1999 metų, kai Lietuvos bankas pradėjo skaičiuoti šias palūkanas. Lietuvos penkerių metų trukmės kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina šiuo metu siekia 219,7 punkto - yra mažiausia nuo 2008 metų trečiojo ketvirčio pabaigos.

Tačiau, pasak LŽ pašnekovų, verslo kreditavimo sąlygos gerėja tik teoriškai - praktiškai verslininkai tai pajustų tik tuo atveju, jeigu paskolas gautų. Deja, jų negauna.

Nėra atvirumo ir normalaus dialogo

Transporto sektoriaus įmonėms ir net jų darbuotojams vis dar uždarytos visų bankų durys. Tai sakė LŽ kalbintas Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos vadovas Vytautas Levickas. "Be asmeninio laidavimo už paskolą retai kada susitarsi su banku. Kreditų prieinamumas transporto kompanijoms tikrai nepagerėjo. Jeigu kreipiesi į banką, užtrunki kelis mėnesius, kol gauni neigiamą atsakymą. Ir net ne raštu, o žodžiu, išsamiau nepaaiškinant nė vienos nekreditavimo priežasties. Žinome tik tiek, kad, pasak bankų, esame rizikingas sektorius. Mums dabartinė situacija vis dar labai nepalanki. Pasiskolinti pinigų, net gauti taip išreklamuotus mikrokreditus yra tiesiog nerealu. Tačiau esame spaudžiami, kad laiku vykdytume įsipareigojimus", - guodėsi pašnekovas.

Pasak V.Levicko, paskolas paėmusios įmonės gerėjančių kreditavimo sąlygų tai pat nejaučia - bankai nesutinka restruktūrizuoti jų kreditų. "Banke yra kažkoks mistinis komitetas, kuris sprendžia mūsų likimą. Niekas nežino, kokia jo sudėtis ir neigiamų sprendimų priežastys. Pastaruoju metu nemaža problema - vadybininkų kaita bankuose. Per pusmetį jų pasikeičia trys, tad kiekvienam vėl tenka įrodinėti mūsų galimybes. Nesama atvirumo, normalaus dialogo. Bankas turėtų būti partneris, tačiau to nėra", - neslėpė verslininkas.

Lazda turi du galus

Bankines ir finansines konsultacijas teikiančios bendrovės "Buivydas ir partneriai" vadovas Artūras Buivydas LŽ taip pat sakė, kad jokių esminių verslo kreditavimo pasikeitimų šiemet, palyginti su 2009-aisiais, nematyti. "Ryškiausias geras pokytis - palūkanų litais sumažėjimas, tačiau tai ne bankų nuopelnas. Jie dar nesiūlo, kaip anksčiau, imti kreditų. Bankai ir toliau išlieka labai konservatyvūs", - tvirtino A.Buivydas.

Ekspertas teigė atkreipęs dėmesį, jog Lietuvoje veikiantys didieji užsienio kapitalo bankai dirba tik su savo klientais, o į norinčiuosius refinansuoti paskolas žiūri įtariai, kelia jiems didesnius reikalavimus. "Bankai labai kritiškai vertina įmonių, ypač pradedančių, galimybes sėkmingai veikti. Vadinasi, jie nėra linkę kredituoti. Arba nori labai didelės - nuo 30 proc. ir dar didesnės - nuosavos dalies finansuojamuose verslo projektuose. Ir tai dažnai tampa kliūtis pradėti verslą ar jį plėtoti. Bankai taip pat išrankūs siūlomiems nekilnojamojo turto garantams ir INVEGOS garantijoms, o finansuoti apyvartos iš viso nelinkę. Toks produktas kaip kredito linija iš esmės dingo. Išimtys - "mažesnieji" bankai", kurie yra šiek tiek lankstesni, tačiau ir brangesni", - aiškino A.Buivydas.

Pasak eksperto, bendras paskolų palūkanų dydis (litais - nuo 6 proc., eurais - nuo 4 proc. per metus) šiuo metu išties palankus ir neribotų kreditavimo, bet kai jo nėra, verslui tenka kliautis savo jėgomis ir tikėtis, kad į Lietuvoje veikiančius bankus sugrįš konkurencija. "Lazda turi du galus - ateis ir klientų laikas atsigriebti", - įsitikinęs finansų konsultantas.

"Tik nereikia bankų gąsdinti"

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas LŽ sakė pastebėjęs, kad kreditų kaina pamažu krenta ir kai kurie verslininkai jau pasinaudoja nauja padėtimi. Tačiau jis ragina megzti taikų dialogą su bankais, todėl nepritaria Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos sumanymui viešai skelbti bandžiusių gauti paskolas, bet nekredituotų įmonių paraiškas, pagal kurias neva bankai turėjo suteikti paskolas. Toks elgesys, S.Besagirsko nuomone, užkoduoja banko ir verslo konfliktą.

"Įmonės, turinčios galimybę pasiskolinti užsienyje, kur vykdo veiklą, mato labai didelį Lietuvoje ir kitose šalyse dirbančių bankų kreditų kainos skirtumą. Pavyzdžiui, Vokietijoje paskolos eurais kaina siekia maždaug 1,7 proc., o Lietuvoje - per 4 procentui. Verslui, kurio pelno marža 4-5 proc., skolintis Lietuvoje, net mažėjant pinigų kainai, vis dar labai rizikinga. Lietuvos bankai taip pat kol kas atsargiai renkasi, kokią veiklą finansuoti, ir dažniausiai atmeta įmonių prašymus paskolinti apyvartinėms lėšoms. Daugiau dėmesio skiriama investicijoms remti", - kalbėjo S.Besagirskas.

Beje, pasiskolinti užsienyje siekiančios įmonės susiduria su kitus bankus gąsdinančia Skandinavijos bankų politika mūsų krašte: esą jei Lietuvoje veikiantys užsienio bankai neskolina, kodėl jie turėtų tai daryti.

Žino, ko reikia verslui

Vieno didžiausių bankininkystės tinklų Europoje "UniCredit Bank" Lietuvos skyriaus Verslo klientų departamento vadovas Žydrūnas Baltrušaitis LŽ pasakojo, kad verslo klientai, optimizavę darbą ir išgyvenę gana sudėtingus 2009-uosius, jau pradeda planuoti veiklos intensyvinimą, mąsto apie jos plėtrą. "Įmonėms aktualus apyvartinių lėšų finansavimas, ypač ilgėjant atsiskaitymo terminams už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes. Taip pat padidėjęs prekybos finansavimo instrumentų - garantijų, akredityvų - poreikis. Investicinių projektų nėra daug, nes įmonės dar neužtikrintos dėl ateities, atsargiau ir konservatyviau vertina savo galimybes", - dėstė Ž.Baltrušaitis.

Pasak jo, į bankus kreipiasi tos įmonės, kurioms finansavimas būtinas esamos veiklos apimčiai užtikrinti ir kurios turi aiškias veiklos plėtros perspektyvas. "Pasitaiko verslo klientų, norinčių keisti banką", - pridūrė jis.

Teikiamų paskolų sumos priklauso nuo įmonės dydžio, poreikio ir kitų faktorių. "Dažniausiai skolinamasi iki vienų metų apyvartinių lėšų finansavimui ir iki 5-7 metų - investiciniams projektams. Trumpalaikes paskolas bankai teikia tiek litais, tiek užsienio valiuta (dažniausiai eurais, JAV doleriais) - priklauso nuo to, kokia valiuta įmonės gauna pajamų iš veiklos. Ilgesnio termino paskolos dažniausiai teikiamos eurais. Palūkanoms skaičiuoti paprastai pasirenkama 1, 3 arba 6 mėnesių termino VILIBOR ar EURIBOR bazė", - aiškino bankininkas.

Ar bankas laikosi vienos skolinimo verslui politikos, ar vis dar kiekvieną atvejį narplioja atskirai? Ž.Baltrušaitis įsitikinęs, kad, siekiant įvertinti kliento poreikius, pritaikyti individualius sprendimus ir suvaldyti kreditavimo riziką, būtina nagrinėti kiekvieną atvejį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"