TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai skolino dažniau

2016 03 08 12:22
akademiefuervermoegensschutz.de nuotrauka

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis padidėjo 3,9 proc. ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų. Tai didžiausias skolinimo prieaugis nuo 2008 metų.

„Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes. Bankai daugiau skolino tiek verslui, tiek gyventojams, ypač būstui įsigyti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, kredito rinkos plėtra šiuo metu yra tvari, tačiau Lietuvos bankas atidžiai stebi padėtį ir prireikus imtųsi papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių, užkardančių nuo galimo rinkos perkaitimo.

Pasak V. Vasiliausko, skolinimo atsigavimą lemia stabili ekonominė aplinka, verslo ir gyventojų pasitikėjimas bei rekordiškai mažos palūkanos.

Bendra bankų paskolų vertė 2015 metų pabaigoje siekė 16,3 mlrd. eurų ir buvo 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Paskolų įmonėms vertė padidėjo 4,5 proc. – iki 7,7 mlrd. eurų, gyventojams paskolinta 6,9 proc. daugiau. Namų ūkiams suteiktų paskolų vertė pasiekė 7,5 mlrd. eurų, vien paskolų būstui vertė padidėjo 5,2 proc. – iki 6 mlrd. eurų.

Bendras bankų sistemos turtas kito nereikšmingai: per metus sumažėjo 2,9 proc. ir 2016 sausio 1 d. sudarė 23,4 mlrd. eurų.

Nepaisant mažų palūkanų aplinkos, toliau daugėjo indėlių bankuose, ir šiemet vėl pasiektas rekordas. 2015 m. pabaigoje bankuose buvo laikoma 17,1 mlrd. eurų indėlių, t. y. 783 mln. eurų, arba 4,8 proc., daugiau nei ankstesniais metais. Iš esmės išnykus skirtumui tarp skirtingo termino indėlių palūkanų, didžioji indėlių dalis (75 proc.) laikoma jau ne kaip terminuotieji indėliai, kaip anksčiau, o einamosiose sąskaitose.

Lietuvos bankų sistema 2015 m. buvo pelninga: neaudituotais duomenimis, bankai ir užsienio bankų filialai pernai uždirbo 215,3 mln. eurų grynojo pelno, 1,9 mln. eurų (0,9 proc.) daugiau nei ankstesniu laikotarpiu. Vis dėlto pagrindiniai bankų pajamų šaltiniai – grynosios palūkanų pajamos (sumažėjo 9,9 mln. eurų, –2,6 proc.) ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos (sumažėjo 19,8 mln. eurų, –10,2 proc.) – toliau seko. Tik dar labiau nei pajamos sumažėjusios administracinės išlaidos (sumažėjo 40,9 mln. eurų, arba 12,2 proc.) padėjo bankams palaikyti panašų kaip ankstesniais metais pelno lygį.

Visi bankai vykdė ne tik minimalų 8 proc. kapitalo pakankamumo reikalavimą, bet ir 2015 m. pradėtą taikyti papildomą 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervą bei kiekvienam bankui individualiai nustatytus kapitalo reikalavimus. Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo 3,5 proc. p. – iki 24,8 proc.

Pasak V. Vasiliausko, bankams ir šie metai yra svarbūs dėl reguliavimo pokyčių, kurie bus naudingi vartotojams. Vienas iš reikšmingiausių – įgyvendinant Pagrindinės sąskaitos direktyvą, numatytas būtiniausių mokėjimo paslaugų kainos ribojimas. Lietuvos bankas jau sudarė būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį, o bendra visų krepšelyje esančių paslaugų kaina negalės viršyti ribos, kurią nustatys Lietuvos bankas. Numatoma, kad krepšelis apims 10 el. pervedimų, neribotus lėšų įskaitymus į sąskaitą, išgryninimą iki 550 eurų, neribotą grynųjų įnešimą, taip pat banko kortelės išdavimą, jos tvarkymą, el. bankininkystės prisijungimo priemonės išdavimą.

Šiemet taip pat ketinama sustiprinti būsto paskolų vartotojų apsaugą. Įgyvendinus Būsto paskolų direktyvos reikalavimus, siūloma įpareigoti bankus pateikti paskolų gavėjams lengvai palyginamą informaciją pagal vienodą bei aiškią formą, uždrausti iš vartotojų reikalauti įsigyti su būsto paskola nesusijusių finansinių paslaugų, sudaryti palankesnes sąlygas grąžinti paskolą pirma laiko. Bankai taip pat negalės perkelti nekilnojamojo turto kainų rizikos ant vartotojų pečių – jiems bus draudžiama iš vartotojų reikalauti papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė sumažėja ne dėl kredito gavėjo kaltės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"