TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai skolins tiek pat, bet brangiau

2007 05 28 0:00
Premjeras Gediminas Kirkilas užsimojo kontroliuoti bankinį sektorių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Siekdama pristabdyti vartojimo didėjimą Vyriausybė norėtų pažaboti paskolas dalijančius komercinius bankus. Tačiau bankininkai tikina, jog valdžia negali daryti tam įtakos. Jeigu netrukus teks skolintis brangiau nei dabar, tai įvyks tik dėl pagrindinių bankų užsienyje sprendimų ir padidėjusios rizikos, kad didžioji dalis paskolų būtų pravalgoma.

"Didžiausią susirūpinimą kelia labai mažos bankų išduodamų vartojimo kreditų palūkanos. Todėl pagrindinį sprendimą turėtų priimti centrinis Lietuvos bankas. Per artimiausią Vyriausybės posėdį šias grėsmes aptarsime su Lietuvos banku", - pareiškė žiniasklaidai premjeras Gediminas Kirkilas, kai dėl didėjančio šalies vidaus vartojimo viena įtakingiausių reitingų agentūrų "Standard & Poor's" praėjusią savaitę pakeitė mūsų šaliai suteiktą kredito reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą.

Tai pavojingas perspėjimas, kad situacijai nepasikeitus šalis ir jos verslas ateityje skolinsis už didesnes palūkanas. Taigi paskolos brangs ir gyventojams. Tačiau negauti banke kredito turint pakankamai pajamų jiems pavojaus nėra - Lietuvos centrinis bankas negali pažaboti paskolų portfelio didėjimo.

Tiesa, komerciniai bankai teigia, jog ir patys jau griežtina kreditavimo sąlygas. "Bankai mato situaciją ir paskolos brangsta. Kur kas konservatyviau vertinama privačių asmenų ir verslo rizika. Bankinis sektorius daro nemažai žingsnių, kad apribotų pinigų srautą. Tačiau visai jo nutraukti negalima - tai tas pat, kas palikti smegenis be kraujo. Šitaip galima sunaikinti ekonomiką", - LŽ aiškino "Hansabanko" valdybos narys Tomas Andrejauskas.

Skatina optimizmas

Marius Vismantas, "Sampo" banko mažmeninės bankininkystės vadovas, sako, kad paskolų portfelis neabejotinai didės, nes rinka dar nepasisotinusi paskolų, o Lietuvos žmonės kreditų iš bankų yra paėmę kur kas mažiau nei gretimų šalių ir juo labiau ES valstybių gyventojai.

"Rinka plėsis, tik klausimas, kokias tempais. Dabar bankai šiek tiek griežtina paskolų išdavimo sąlygas. Įvertinama rizika, kad brangsta būtinos vartojimo prekės", - kalbėjo M.Vismantas. Jis, kaip ir kiti bankinio sektoriaus atstovai, tikina, jog skolinimąsi skatina ne tiek mažos kreditų palūkanos, kiek optimistiniai žmonių lūkesčiai.

"Manau, neteisinga kaltinti bankus dėl didėjančio vidaus vartojimo, nes jie reaguoja į situaciją ir į pinigų paklausą. Kiek reikia, tiek jų ir įveža. Kreditavimo plėtrą lemia didėjantis žmonių optimizmas ir perkamoji galia, o paskolos sudaro tik dalį jos, kita dalis - kylantys atlyginimai", - dėstė T.Andrejauskas.

Anot jo, reitingų agentūros perspėjimas gali turėti įtakos pagrindinių bankų sprendimams. "Skandinavijos valstybių bankų vaidmuo mūsų šalyje reikšmingas. Aišku, savo bankams Lietuvoje jie skolins brangiau, vadinasi, ir gyventojams paskolos brangs", - sakė T.Andrejauskas. Tačiau jis pabrėžė, kad reitingų perspektyvos pakeitimas - tai visų pirma signalas Vyriausybei. Ji turi imtis priemonių keisti padėtį.

Signalas Vyriausybei

Pasak "Standard & Poor's" analitikės Eileen Zhang, dėl Lietuvoje galiojančio valiutų valdybos modelio šalies monetarinės politikos galimybės labai ribotos, tad pagrindiniu makroekonominiu instrumentu, galinčiu pažaboti vidaus paklausos didėjimą, tampa fiskalinė politika. Jei Lietuvos Vyriausybė nepajėgs jos sugriežtinti ir imtis papildomų veiksmų vidaus paklausos didėjimui pažaboti, šaliai suteikti kredito reitingai gali būti sumažinti.

"Paskolų portfelis didėja, kaip ir visose naujose ES valstybėse. Lietuvos bankas negali uždrausti komerciniams bankams skolinti. Iš esmės galima tik pakelti privalomų atsargų normą, bet ji ir taip didesnė nei ES", - teigė Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento vadovas Kazimieras Ramonas. Jo nuomone, dabar labai madinga šnekėti apie galimą Baltijos šalių ekonomikos perkaitimą ir didėjantį paskolų portfelį, šią temą pastaruoju metu esą pamėgę Skandinavijos finansinių grupių analitikai.

"Tačiau pažiūrėkime, kas yra mūsų komercinių bankų savininkai. Tie patys skandinavai. Pinigų kranelis - kitoje Baltijos jūros pusėje. Tokiai mažai, atvirai ekonomikai kaip mūsų neįmanoma sustabdyti pinigų srautų, nors tarpbankinėje rinkoje skolinimasis brangsta", - kalbėjo K.Ramonas.

Pusė paskolų - investicijoms

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Rūta Rodzko tvirtina, kad svarbiausia - įvertinti, kam skiriamos paskolos. "Jei tie pinigai tiesiog suvartojami, tai pavojaus ženklas. Bet, manau, bankai stebi situaciją ir tikrai nerizikuoja ilgalaikiu pelnu", - sakė R.Rodzko.

T.Andrejauskas tikino, kad didelė paskolų dalis - maždaug pusė paskolų portfelio prieaugio - skiriama investicijoms į verslo plėtrą. "Mums reikia suvokti, jog Lietuva pritraukia mažai tiesioginių užsienio investicijų, o didėjančio importo sukurtą einamosios sąskaitos deficitą kaip nors reikia kompensuoti. Bankinis sektorius, per kurį į šalį importuojami pinigai, yra instrumentas tam minusui padengti. Paskolos, skirtos investicijoms į verslo plėtrą, kompensuoja tiesioginių užsienio investicijų trūkumą", - aiškino T.Andrejauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"