TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai tebebijo turto vertintojų

2015 09 09 6:00
martijordan.com nuotrauka

Gyventojas, planuojantis imti būsto paskolą ir pasamdęs legaliai veikiantį turto vertintoją perkamo būsto vertei nustatyti, gali nemaloniai nustebti: bankas turi teisę nepriimti jo ataskaitos, kuri atsiėjo bent 100 eurų. Mat bankai pasitiki tik savo „išrinktaisiais“. Tebebijoma, kad pasitaiko nemažai nekvalifikuotų ir apsimetėlių ekspertų, kurių buvo gausu prieš krizę.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai savo interneto puslapiuose viešai skelbia turto vertinimo įmones, su kuriomis yra užmezgę partnerystę. Didieji komerciniai šalies bankai siūlo rinktis nuo 16 iki 23 jiems priimtinų turto vertintojų. Daugelį stambesnių ir plačiai žinomų nekilnojamojo turto (NT) įmonių, teikiančių vertinimo paslaugas, galima rasti visų didžiųjų bankų sąrašuose. Kitos įmonės bendradarbiauja tik su vienu ar keliais didžiaisiais bankais ir sulaukia gerokai mažiau užsakymų. Mat klientai renkasi tik daugeliui kreditorių priimtinus turto vertintojus, kitų - ne.

2015 metų rugpjūčio 31 dieną Lietuvoje iš viso 295 fiziniai asmenys turėjo galiojančius turto ir / arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus. Yra sudarytas teisę verstis išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių asmenų sąrašas. Į jį įtraukta 118 asmenų, iš jų 113 - juridinių, 5 – fiziniai asmenys. Tokius duomenis "Lietuvos žinioms" pateikė Turto vertinimo priežiūros tarnyba (TVPT).

Užkrauna atsakomybę turto vertintojui

Turto vertintojai nesiginčija: bankai yra privatūs ir turi teisę rinktis, kuo pasitikėti ir su kuo bendradarbiauti. Juolab kad rinkoje esama ir licencijuotų, tačiau neskaidriai veikiančių žaidėjų, kurių nepažaboja priežiūros institucijos.

Vis dėlto bankai kritikuojami, kad "už draugystę" siūlo vertintojams neadekvačias sutartis, kurios apriboja ir ilgametę patirtį turinčias įmones. „Formaliai bankai stengiasi atsirinkti patikimus vertintojus, o iš tikrųjų pasirenka tuos, kurie sutinka pasirašyti jų primestas sutartis – tokias, kurių teisininkai nerekomenduoja pasirašyti sveiko proto rinkos dalyviams“, - "Lietuvos žinioms" teigė bendrovės „Marleksa“, veikiančios nuo 1999 metų, direktorius turto vertintojas Marius Kondratas.

Ieškant turto vertintojo reikėtų pasitikrinti, kurių įmonių išvadomis bankai neabejoja. /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ši bendrovė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su keliais didžiaisiais šalies bankais ir kartkartėmis bando "susidraugauti" su kitais bankais. Tačiau bankų kriterijai atsirenkant turto vertintojus, pašnekovo požiūriu, „mistiški“, o kai kurios siūlomos "draugystės" sutartys - drastiškos.

Antai sutartyse bankai reikalauja nemokamai pervertinti turtą, jeigu klientas taptų nemokus ar probleminis, taip pat reikalauja, kad vertintojas prisiimtų nuostolius, jei klientas bankrutuotų ir taptų nemokus.

Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas, bendrovės „Inreal“ Turto vertinimo departamento vadovas Audrius Šešplaukis pažymėjo, kad kiekvienas bankas kelia partneriams individualių reikalavimų. Pavyzdžiui, bankas gali reikalauti, kad įmonė turėtų daug filialų keliuose šalies miestuose. Jis taip pat užsiminė apie sutartyse numatomus finansinius įsipareigojimus. „Jeigu vertintojas neteisingai atliko savo darbus, jis atsakingas bankui ir turi tą turtą, kurį neteisingai įvertino, arba nupirkti, arba parduoti jį už tą nustatytą kainą", - sakė jis.

M. Kondratas tokias sąlygas vertino kaip bankų bandymą atsakomybę užkrauti vertintojui. "Aišku, bankas sako, kad tokių sutartyje numatytų nuostatų netaiko ar netaikys. Tačiau skaitant tokias sutartis nekyla ranka jas pasirašyti, jei planuoji tęsti veiklą. Deja, yra labai daug vertintojų, kurie alkani, nauji, jauni ir gal net neskaito tų sutarčių - pasirašo. O kol tokių yra, kiti rinkos dalyviai lieka užribyje“, - kalbėjo M. Kondratas.

Jo manymu, bankams praplėtus partnerių sąrašus, konkurencija tarp turto vertintojų padidėtų ir paslaugos kainos, tikėtina, mažėtų. Šiuo metu turto įvertinimas kainuoja vidutiniškai 300 eurų, tačiau, priklausomai nuo turto specifikos, kainos gerokai svyruoja. Pavyzdžiui, paprasto buto vertinimas kainuoja 100-150 eurų, komercinių ir gamybinių objektų – 3-5 tūkst. eurų.

Klientai pabėga

Turto vertinimas įkeitimo tikslais sudaro tik apie 10 proc. visos bendrovės „Marleksa“ veiklos. Jos skaičiavimais, patekusi į visų bankų "draugų" sąrašus įmonė gautų 10-15 tūkst. eurų pajamų per metus. Tačiau šiuo metu, anot M. Kondrato, didžioji dauguma klientų, prašančių įvertinti turtą dėl planuojamos imti būsto paskolos, atsitraukia, kai sužino, kad ši bendrovė su kai kuriais bankais nebendradarbiauja.

„Kai imamės vertinimo, paprastai išsiaiškiname, kokiais tikslais žmogus naudos mūsų parengtą ataskaitą, – tai daryti įpareigoja ir teisės aktai. Taigi iš anksto informuojame, kad nesame kurio nors banko sąraše. 90-95 proc. klientų tuomet atkrinta. Nesistengiame žmogaus apgauti – parduoti paslaugą klaidindami ar nutylėdami. Nebent pats žmogus nesako, kad ataskaitą teiks keliems bankams“, - aiškino M. Kondratas. Jis patvirtino, kad pasitaikė atvejų, kai klientui jų pateiktos turto vertinimo ataskaitos bankas nepriėmė dėl to, kad su jais neužmegzta partnerystė.

Mano esantys patikimiausi

Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas A. Šešplaukis pažymėjo, kad bankai išimtiniais atvejais priima išvadas ir tų turto vertintojų, su kuriais nėra sudarę sutarčių. Tačiau kuriais turto vertintojais pasikliauti, o kuriais – ne, kiekvieno banko reikalas. „Bankai pasirašę sutartis tik su patikimais partneriais, kurie, kaip bankas žino, neprisidirbs“, - tvirtino jis.

A. Šešplaukio įsitikinimu, bankų diktuojamos sąlygos smulkiųjų rinkos dalyvių nenuskriaudžia, o jų partnerių sąrašuose galima rasti ne tik didžiųjų, bet ir mažų įmonių. Tad nei konkurencijos ribojimo, nei rizikos dėl galimų nesąžiningų susitarimų jis sakė nematąs.

Lietuvos bankas (LB) taip pat nemato reikalo kištis į bankų ir turto vertintojų santykius. Irmantas Žadeika, LB Priežiūros tarnybos Kredito rizikos skyriaus viršininkas, pažymėjo, kad turto vertinimas suprantamas kaip kredito rizikos vertinimo dalis, todėl yra labai svarbus bankų veikloje. Nuo jo priklauso ir paskolų išdavimas bei sutarties sąlygų keitimas, ir paskolų administravimas, ir blogų paskolų išieškojimas. „Išsamesnių reikalavimų bankų ir turto vertintojų santykiams kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato. Todėl nesikišame į jų tarpusavio sutartinius santykius. Dar pasakysiu, kad iš turto vertintojų nesame sulaukę, kiek man žinoma, nusiskundimų dėl bendravimo su bankais“, - sakė centrinio banko atstovas.

Neatmeta ir kitų vertintojų

LŽ kalbinti bankai teigė, kad klientai gali pateikti ne tik jų rekomenduojamų turto vertintojų išvadas, tačiau tuomet jos papildomai tikrinamos.

„Savo klientams rekomenduojame kreiptis į turto vertintojus iš mūsų partnerių sąrašo, su kuriais turime ilgametę bendradarbiavimo patirtį. Tačiau jei klientas pageidauja, turtą gali vertinti ir ne mūsų banko partneris. Jo išvados irgi yra priimtinos, tik jos bus papildomai peržiūrimos banko vidaus turto vertintojų“, - teigė DNB banko atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė.

Banko "Swedbank" Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas taip pat sakė, kad tais atvejais, kai klientas kreipiasi jau turėdamas turto vertinimo ataskaitą, bankas atlieka vertinimo analizę, ar pateiktas dokumentas yra tinkamas finansavimo sprendimui priimti. Su turto vertinimo bendrovėmis bankas bendradarbiauja siekdamas užtikrinti gerą turto vertinimo paslaugų kokybę ir klientams, ir pačiam bankui. Pagrindinis dėmesys skiriamas partnerio patirčiai, įmonės dydžiui, patikimumui, specialistų kompetencijai ir kokybės valdymui.

R. Petruškevičiūtė nurodė, kad reikiamus įgaliojimus turintys partneriai taip pat turi turėti turto vertinimo patirtį, nepriekaištingą įmonės ir joje dirbančių vertintojų reputaciją. Be to, įmonė ar vertintojas turi būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu atitinkamai sumai.

Netrūksta nesąžiningų veikėjų

Bankų atsargumą renkantis turto vertintojus, anot M. Kondrato, galima suprasti: per krizę atsiskleidė daug pernelyg optimistinių vertinimų. Kai kurie jų, pašnekovo manymu, buvo padaryti nesąžiningos veiklos tikslais. Vis dėlto jis mano, kad pirmiausia reikėtų stiprinti rinkos dalyvių kontrolę, o ne sutartimis riboti sąžiningai veikiančių turto vertintojų galimybes.

M. Kondrato skaičiavimais, vienoje turto vertinimo įmonėje dirba vidutiniškai po 2 vertintojus. Tai jam kelia įtarimų, turint omenyje, kad didžiosios įmonės įdarbina ir po 20 vertintojų. Be to, anot jo, rinkoje esama vertintojų, kurie dirba 3-5 įmonėms. „Kyla abejonių, ką jie gali taip dirbti – gal tik imituoja darbą, tik pasirašinėja dokumentus? Lygiai taip pat įtarimų kelia turto vertinimo įmonės, kuriose, pavyzdžiui, dirba 12 nelicencijuotų žmonių ir tik vienas licencijuotas turto vertintojas, - abejones dėstė pašnekovas. - Deja, esamas teisinis reguliavimas leidžia rinkoje atsirasti nepatikimiems dalyviams ir įvairiems pseudovertintojams, jų turi saugotis ne tik bankai. Yra nemažai įmonių, kurioms vadovauja „verslininkai“, neturintys nieko bendro su turto vertinimu, o jos skirtos tik „reikalų“ tvarkymui.“

A. Šešplaukio skaičiavimais, rinkoje nesąžiningų turto vertintojų yra mažiau nei 10 procentų. Tačiau ir jie, anot pašnekovo, gadina visos vertintojų bendruomenės reputaciją. Jis priminė, kad 2012 metais, pasikeitus įstatymui turto vertintojų egzaminavimo tvarka buvo gerokai sugriežtinta. Antai egzaminą, kuris vyko šiais metais, laikė 5 vertintojai ir nė vienas jų egzamino neišlaikė. „Atsižvelgiant į tai, galima pasakyti, kad į šią sritį bando ateiti nevisiškai pasirengę asmenys, kita vertus, gal šiandien turto vertintojams yra per dideli reikalavimai“, - svarstė A. Šešplaukis.

SKAIČIAI

Pajamos, gautos iš turto vertinimo veiklos, mln. Lt

2012 m.2013 m.2014 m.
21,825,126,5

Šaltinis: Turto vertinimo priežiūros tarnyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"