TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai turės atidžiau vertinti grynųjų pinigų operacijas

2016 10 04 15:37
Alinos Ožič („Lietuvos žinios“) nuotrauka

Po atlikto tyrimo šalies centrinis bankas paragino komercinius bankus tobulinti bankomatų naudojimo ir kitas su grynaisiais pinigais susijusias rizikos valdymo procedūras.

Manoma, kad didelis atsiskaitymų grynaisiais pinigais mastas Lietuvoje gali būti susijęs su mokesčių vengimu ir šešėlinės ekonomikos lygiu.

Lietuvos bankas pranešė baigęs tirti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų, susijusiių su grynaisiais pinigais, valdymą keturiuose didžiausiuose šalies komerciniuose bankuose ir dviejuose užsienio bankų filialuose.

„Atlikome grynųjų pinigų įnešimo per bankomatus šešiuose bankuose analizę ir nustatėme tobulintinus dalykus. Bankai yra vieni svarbiausių finansų rinkos dalyvių, per juos cirkuliuoja dideli grynųjų pinigų srautai, taigi, siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, didelis dėmesys turi būti skiriamas bankuose vykdomų sandorių grynaisiais pinigais stebėsenai“, – komentavo Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė.

Lietuvos bankas tyrimo metu analizavo pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo sritirs, susijusias su kliento pažinimo informacijos surinkimu, kliento sandorių pagrindimu. Analizės rezultatus ir rekomendacijas dėl tinkamo su grynųjų pinigų sandoriais susijusios rizikos valdymo ir atitinkamų prevencinių priemonių įdiegimo Lietuvos bankas pristatė šalies komerciniams bankams.

Centrinis bankas atkreipė komercinių bankų klientų dėmesį, kad finansų įstaigos turi teisę klientų prašyti informacijos, susijusios su jų vykdoma veikla ir atliekamais sandoriais. „Tokie prašymai turi būti pagrįsti, o kliento pažinimo tikslu renkama informacija turi padėti finansų įstaigoms įvertinti klientų vykdomų sandorių pagrįstumą“, – pažymėjo K.Filipavičiūtė.

Pasak jos, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais mastas yra didelis, jis gali būti susijęs su mokesčių vengimu ir šešėlinės ekonomikos lygiu. Tai – viena iš rizikų, identifikuotų ir 2014–2015 metais atlikto Lietuvos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu.

„Kad sumažintų tokias rizikas, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi įdiegti atitinkamas prevencines procedūras: tinkamai pažinti klientus, jų vykdomą veiklą, užtikrinti sandorių skaidrumo lygį, įskaitant informacijos apie disponuojamųjų lėšų kilmę ir sandorių tikslą surinkimą. Būtina atidžiau vertinti piniginių lėšų, pervestų už fiktyvias paslaugas, gryninimo iš įmonių sąskaitų atvejus, taip pat piniginių lėšų įplaukas į viešųjų įstaigų sąskaitas ir jų gryninimą iš viešųjų įstaigų sąskaitų, galiausiai – užsienio įmonių į Lietuvą pervedamų lėšų gryninimą, kai tai daroma norint nuslėpti dalį pelno mokesčio užsienio valstybėse“, – sakė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis.

Ši įstaiga koordinuoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją šalyje.

Lietuvos bankas savo ruožtu žada ir toliau skirti didelį dėmesį su grynaisiais pinigais susijusios rizikos valdymui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"