TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai vaiko gandus apie indėlių apmokestinimą

2016 03 22 6:00
Bendraudamas su užsienio žiniasklaida SEB Baltijos šalių vadovas pasėjo nerimą dėl banko planų apmokestinti verslo įmonių indėlius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau mažinant ir taip neigiamas indėlių palūkanas, nuogąstaujama, kad šalies komerciniai bankai iš verslo įmonių pareikalaus primokėti už jų laikomus indėlius. Dėl indėlių apmokestinimo nerimauja ir gyventojai, tačiau bankai savo klientus ramina: permainos indėlių rinkoje neplanuojamos. Vis dėlto kai kurie ekspertai mano, jog neigiamos indėlių palūkanos klientams – neišvengiamos.

Iki šiol Lietuvoje komerciniai bankai netaikė neigiamų indėlių palūkanų, o apie tokią galimybę, palūkanoms artėjant prie nulio, viešojoje erdvėje buvo kalbama tik teoriškai. Tačiau situacija rinkoje kaista: kovo pirmoje pusėje ECB sumažino iki šiol galiojusią 0,05 proc. bazinę palūkanų normą iki nulinės bei sumažino indėlių palūkanų normą nuo minus 0,3 proc. iki minus 0,4 procento. Indėlininkų nuogąstavimų pastarąjį laikotarpį pasėjo ir SEB Baltijos šalių vadovas Riho Untas, Latvijos dienraščiui prabilęs apie neigiamas palūkanas už stambių įmonių laikomus didelius indėlius. Jo teigimu, tolesnis palūkanų mažinimas gali lemti ir mažesnių įmonių bankuose laikomų indėlių apmokestinimą.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ramina, kad galimybės taikyti neigiamas indėlių palūkanas jie šiuo metu nesvarsto. Tiesa, SEB bankas, kurio atstovas suaktyvino tokias kalbas, yra labiau linkęs susilaikyti nuo prognozių, nei jas paneigti.

Bankai spąstuose

ECB pirmą kartą istorijoje ir pirmasis iš didžiųjų centrinių bankų žengti į neigiamų palūkanų zoną ryžosi 2014-aisiais. Tuo metu indėlių ECB palūkanų norma nustatyta minus 0,1 procento. Tokiu būdu esą siekta stabdyti infliacijos kritimą į pavojingą lygį ir skatinti bankus ne laikyti pinigus centriniame banke, o suaktyvinti skolinimą. Tačiau jau tuomet abejota, ar griežtesnėje rizikos vertinimo aplinkoje tokia priemonė bus efektyvi, tuo labiau kad ir verslas bei namų ūkiai po krizės skolinosi atsargiau. Be to, nors svarstyta dėl galimo indėlių apmokestinimo, buvo abejojama, kad bankai ryžtųsi neigiamas palūkanas tiesiogiai perkelti savo klientams, esą tai sukeltų šių nepasitenkinimą.

Vis dėlto šiandien, kaip sako ekspertai, bankai patekę į tam tikrus spąstus, todėl indėlių apmokestinimas jiems atrodo gana tikėtinas.

Marius Dubnikovas

ECB sumažinus palūkanas iki neigiamų ir toliau jas tempiant žemyn, komerciniams bankams laikyti indėlius tampa nuostolinga. Teoriškai mąstant, neigiamos palūkanų normos turėtų skatinti bankus aktyviau skolinti, mat tokiomis sąlygomis laikyti rezervus centriniame banke jiems neapsimoka. Tačiau rinkoje vyrauja atsargios taupymo tendencijos, kurios bankus neva stumia į bėdą: klientai į bankus įneša savo laisvas lėšas ir nesiskolina, todėl bankuose formuojasi „neįdarbintų“ pinigų perteklius. Laikydami jį centriniame banke komerciniai bankai priversti už tai mokėti.

„Sutikime, kad bankai, būdami komercinės įstaigos, kurios atstovauja savo akcininkų interesams, negali būti labdaros organizacijos – negali mokėti už indėlius, kurių neįmanoma „įdarbinti“. Patirdami nuostolių jie finansų sistemą padarytų nestabilią, o to tikrai niekas nenori. Ir todėl nebus kito pasirinkimo, kaip taikyti neigiamas palūkanas“, – sakė Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių grupės vadovas.

Verslo indėlių apmokestinimas – tikėtinas

Jo manymu, taikyti neigiamas palūkanas už įmonių indėlius yra pirmas ir, ko gero, neišvengiamas žingsnis. Indėlių apmokestinimas, pašnekovo nuomone, palies ne tik stambiąsias, bet ir smulkiąsias bei vidutines įmones, nes didžiąją dalį bankuose laikomų laisvų lėšų sudaro būtent pastarųjų įmonių indėliai. Žengus šį žingsnį, anot jo, greičiausiai bus prieita ir prie fizinių asmenų indėlių apmokestinimo. „Šiuo metu yra barjerų apmokestinant gyventojų indėlius. Tačiau jei visas pasaulis taikys neigiamas palūkanas, mes nebūsime išskirtiniai. Jei teisinių aspektų nebus galima traktuoti kitaip, greičiausiai bus prieita prie įstatymo pakeitimo“, – tvirtino M. Dubnikovas.

Tačiau Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, pažymėjo, kad bankai jau yra pasakę, jog šalies teisinė bazė nenumato galimybės nustatyti neigiamų palūkanų už gyventojų indėlius ir tikrai nesiruošiama inicijuoti pakeitimų.

Kalbėdamas apie verslo įmonių apmokestinimą S. Kropas nebuvo toks kategoriškas. Jis pripažino, kad palūkanoms toliau krintant bankai negalės prisiimti tokios didelės finansinės naštos vien ant savo pečių. Pašnekovas priminė, kad laikydami indėlius bankai patiria sąnaudų ne tik dėl neigiamų palūkanų, bet ir mokėdami indėlių draudimo įmokas. Todėl neatmetė tikimybės, kad įmonių indėliams gali būti taikomos neigiamos palūkanos, taip skatinant verslą pirkti įrenginius, investuoti, mažinti turimas skolas ar išsimokėti dividendus ir tokiu būdu skatinti ekonomiką.

Ar bankų klientai, užuot „įdarbinę“ laisvas lėšas, neieškos alternatyvų jas toliau saugiai laikyti kitur, pavyzdžiui, kredito unijose? M. Dubnikovo įsitikinimu, taip pasielgti nuspręs nebent smulkusis verslas ir kiti nedideles pinigų sumas bankuose laikantys klientai. Tačiau didesni žaidėjai laisvas lėšas aktyviau investuos į savo įmonių grupes ir šitaip bandys užsidirbti. „Be to, kiti finansų rinkos veikėjai nėra stebuklingi – jeigu rinkoje yra neigiamos palūkanos, kredito unijos irgi bus automatiškai priverstos mažinti palūkanas“, – pridūrė LVK atstovas.

Kol ekspertai reiškia savo nuomonę dėl indėlių rinkos ateities, Lietuvos bankas nagrinėja situaciją ir artimiausiu metu žada pateikti išaiškinimą dėl neigiamų indėlių palūkanų taikymo verslo įmonėms.

Bankai gesina ugnį

Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad bankas nesvarsto galimybės ir neplanuoja taikyti neigiamų indėlių palūkanų nei įmonėms, nei privatiems klientams. Taip esą siekiama išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp skolinimo ir indėlių sričių.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė, dienraščiui taip pat patvirtino, kad šiuo metu bankas galimybės nustatyti klientams neigiamas palūkanas už einamąsias sąskaitas ar bet kokio pobūdžio indėlius nesvarsto. „Jei tektų tokią galimybę svarstyti ateityje – taip, būtų atsižvelgiama į lėšų sumą, terminus ir valiutas. Kitose šalyse bankas taiko neigiamas palūkanas itin stambiems kai kurių valiutų indėliams, kurie iš esmės yra panašūs į tarpbankinius indėlius“, – nurodė banko atstovė.

Anot jos, apmokestinti didžiausias indėlių sumas, savo esme atitinkančias tarpbankinius indėlius, paskatintų akivaizdaus lėšų pertekliaus banke situacija, kurios būtų neįmanoma suvaldyti kitomis priemonėmis. Tačiau kol kas tokios situacijos nėra, ir bankas, valdydamas savo pinigų srautus ir iždą, lėšų pertekliaus esą nejaučia.

Galimybės apmokestinti gyventojų indėlius „Danske Bank“, kaip teigė G. Gečiauskienė, „tikrai nesvarsto ir neplanuoja svarstyti“. Mat fiziniai asmenys yra segmentas, kurio jokioje šalyje dar nėra palietusi neigiamų palūkanų koncepcija, ir tikėtina, jog visa bankų sistema dės visas pastangas, kad šios priemonės fizinių asmenų indėlių atžvilgiu nereikėtų imtis.

SEB bankas, kurio atstovas Latvijos žiniasklaidoje prisidėjo prie nuogąstavimų dėl indėlių apmokestinimo, sakė negalįs prognozuoti galimų pokyčių indėlių rinkoje. „Dėl konkurencijos teisės ribojimų SEB bankas susilaiko nuo komentarų apie būsimus galimus kainų pokyčius“, – sakė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, SEB banko atstovė žiniasklaidai.

Tačiau ji pažymėjo, kad neigiamų palūkanų aplinka sparčiai ir nuolatos kinta, ir bankas savo veiksmais turi prie jų prisitaikyti. Atsižvelgdamas į ECB strategiją ir sprendimus, bankas, anot atstovės, nuolat vertina savo sprendimus, susijusius su neigiamų palūkanų taikymu klientų indėliams.

Šiuo metu SEB bankai Baltijos šalyse tik bankams taiko sąskaitos likučio mokestį, kad kompensuotų neigiamų palūkanų sąnaudas.

I. Dauguvietytė-Daskevičienė nurodė, kad SEB bankas už lėšas, laikomas ECB, patiria neigiamų palūkanų sąnaudas. Be to, patiriamas sąnaudas taip pat didina banko mokamos indėlių draudimo įmokos, kurios Lietuvoje yra kur kas didesnės negu kaimynėse Baltijos ar Šiaurės šalyse.

Truks bent porą metų

M. Dubnikovas atsargiai prognozavo, kada bankai galėtų ryžtis apmokestinti klientų indėlius. Tokia rizika, jo manymu, išliks ganėtinai ilgą, bent poros metų, laikotarpį. Mat ECB yra nusprendęs iki 2017 metų pabaigos skatinti ekonomiką įvairiais būdais, susijusiais su neigiamomis palūkanomis. Vadinasi, dar bent metus palūkanos į viršų esą nekils.

Tuo tarpu S. Kropas aiškino, jog neapibrėžtumas dėl indėlių apmokestinimo tvyro dėl to, kad bankai šiuo metu stebi, kuria linkme judės ekonomika. „Nematyti, kad skatinimo priemonės ir įvairūs būdai įlieti į ekonomiką didelius pinigus veiktų. Pasitikėjimo ir paklausos nėra – tiek verslas, tiek privatūs asmenys nėra labai linkę daug vartoti ar aktyviai investuoti. Jeigu šios tendencijos neišnyks ir dar labiau stiprės, neigiamos gali būti ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės palūkanos, o tuomet situacija taps dar sudėtingesnė. Natūralu, kad bankai stebi, kokie bus šie ir kiti metai. O jie tikrai bus labai sunkūs“, – sakė jis.

Pašnekovas vis dėlto išreiškė viltį, kad per porą metų neigiamų palūkanų era baigsis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"