TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankai varžosi dėl turtingiausiųjų

2014 07 19 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Siekdami pritraukti kuo daugiau pasiturinčių klientų, bankai nevengia leisti didžiulius pinigus ir siūlyti jiems Lietuvoje neįprastus produktus, pavyzdžiui, padėti suformuoti investicinius portfelius.

"Danske" banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius Darius Kuzmickas LŽ pasakojo, kad šiemet bankas už kelis šimtus tūkstančių eurų iš Vokietijos kompanijos „Tetralog Systems“ įsigijo programą, kuri leidžia klientus, norinčius ir galinčius investicijoms į vertybinius popierius skirti bent po 500 litų arba daugiau kaip 50 tūkst. litų vienu metu, pakonsultuoti, kaip suformuoti patikimą ilgalaikių investicijų į vertybinius popierius – obligacijas ar akcijas – portfelį, kaip nustatyti jo rizikingumą ir didžiausią tikimybę kuo daugiau uždirbti. Teigiama, jog galimybė kasmet gauti vidutiniškai po 6 proc. grąžos per 5–10 metų pasitvirtina 75–80 procentų.

Pasitelkia debesis

„Pasiturinčius klientus konsultuoja ir kiti bankai. Visi pataria investicijas skaidyti pagal rizikingumą, bet jų siūlymai daugiausia grindžiami konsultantų patirtimi, kone iš dangaus, o mes pateikiame moksliškai pagrįstas rekomendacijas ir apskaičiuojame didžiausią tikėtiną ilgalaikę grąžą“, – aiškino D. Kuzmickas.

Jis pripažino, kad "sąsajų su dangumi" pasitaiko ir naudojant naująjį produktą, tačiau tik tiek, kad taikant vadinamąją debesų technologiją sukaupta informacija apie klientui sudarytą portfelį siunčiama į informacijos apdorojimo centrą Vokietijoje, o atsakymo su skaičiavimais ir rekomendacijomis nereikia laukti nė 15 minučių. Prieš tai pasak paprastai užtrunkama iki dviejų valandų, nes formuojant pradinį pasiūlymą siekiama išsiaiškinti kliento interesus, galimybes, poreikius ir lūkesčius.

Pasak D. Kuzmicko, Lietuvoje tai unikalus įrankis, jį gali sau leisti įsigyti tik turtingi bankai. Vokietijoje ši technologija naudojama beveik 15 metų. Ją yra įsigiję ir kai kurie Austrijos, Norvegijos, Danijos bankai. Kiek anksčiau nei Lietuvoje „Tetralog“ išbandyta ir „Danske" banko padalinyje Estijoje.

Informacijos jėga

Programa „Tetralog“ sukurta remiantis Harry M. Markowitziaus portfelio teorija, kuri 1990 metais buvo įvertinta Nobelio premija. Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad optimaliai paskirsčius (diversifikavus) investicijų riziką, galima gauti gerokai didesnę grąžą su mažesne rizika.

„Tetralog Systems“ kompanijos tarnybinėje stotyje dabar atliekamos ir „Danske“ banko Lietuvos filialo užsakytos operacijos. Čia yra sukaupta (ir kasdien papildoma) informacija apie daugiau kaip nei 900 tūkst. vertybinių popierių, kuriais prekiauja viso pasaulio biržos, – obligacijas, akcijas, taip pat investicinius fondus ir pan.

D. Kuzmicko teigimu, šiandien ši informacija prieinama ir „Danske" banko klientams, kurie nevengia investuoti į rizikingus vertybinius popierius ir domisi tokiomis galimybėmis visame pasaulyje. Yra nustatyta, kad 2007 metais Lietuvos gyventojai investavo į 90 pavadinimų vertybinius popierius, o dabar šį sąrašą sudaro 560 akcijų ir obligacijų. „Tokioms investicijoms pasirinkti vien NASDAQ OMX teikiamos informacijos neužteks“, – tikino „Danske“ banko vieno departamentų vadovas.

Banko įsigyta priemonė, anot D. Kuzmicko, ne tik įvertina sudaryto portfelio perspektyvas, bet ir padeda jį patobulinti siūlomomis kitomis pozicijomis. „Norint tai susikurti pačiam, reikia turėti labai daug informacijos, išmanyti vertybinių popierių rinkos specifiką, negana to, paaukoti gausybę laiko. O mes siūlome visiškai nemokamą paslaugą, kuri užtrunka iki 1–2 valandų, - priklauso nuo to, kiek klientas yra pasirengęs investicijoms“, – kalbėjo jis.

D. Kuzmickas neslėpė, kad bankas įrenginį „Tetralog“ įsigijo siekdamas pirmiausia pritraukti daugiau pasiturinčių lojalių klientų, todėl dabar jaučiasi esąs šiek tik pranašesnis už konkurentus. Po metų kitų jie greičiausiai irgi pradės teikti tokias paslaugas.

Turtingi laukiami visur

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas, banko DNB investicijų padalinio vadovas Šarūnas Ruzgys LŽ prisipažino mažai girdėjęs apie „Danske" naujovę, bet tvirtino nesutinkąs, kad kiti Lietuvos bankai rekomendacijas klientams teikia „iš dangaus“. „Yra vartotojų apsaugos direktyvų, reikalavimų, kurie smarkiai riboja banko kišimąsi į asmens investavimą. Jei bankas ką nors ne taip patars ir žmogus įrodys, kad neteisėtai patyrė nuostolių, jis privalės kompensuoti žalą. Norėdami to išvengti elgiamės itin atsakingai“, – pabrėžė pašnekovas. Anot jo, natūralu, kad norint teikti rekomendacijas reikia turėti pagrindą – kokiomis kvalifikacijomis remdamasis bankas duoda patarimus.

Š. Ruzgys užsiminė, kad DNB, kaip, matyt, ir kiti bankai, turi savo susikurtų investicinio portfelio formavimo programų, kurios gal ne tokios sudėtingos kaip „Tetralog“, bet galbūt ir gudresnės. Jis taip pat neneigė, jog turtingi investuotojai labai svarbūs kiekvienam bankui, tokiems klientams pasiūloma ir aukštesnio lygio paslaugų. Taupymas ir investavimas - kiekvieno banko strategijos priemonė, padedanti gauti pajamų ne iš palūkanų, o iš komisinio mokesčio už bankinius pavedimus. Tai priemonė, „nevalganti“ banko kapitalo, todėl yra naudingesnė, pavyzdžiui, už paskolas.

Pasak Š. Ruzgio, visi bankai itin dėmesingi asmenų, kurių sąskaitose - milijonai litų, poreikiams, tačiau turi ir savas bendras darbo su turtingais klientais strategijas. Pavyzdžiui, DNB taiko asmeninio investavimo planą. Čia irgi remiamasi ne vien patirtimi, bet ir skaičiavimais. Pagal turto klases klientui gali būti siūloma kelios dešimtys pozicijų ir aptariama, kokiomis proporcijomis į kiekvieną jų geriausia investuoti. „Mes nesiekiame su investuotoju susitikti kas tris mėnesius, jis pats kompiuteryje gali stebėti savo investicijų pelningumo kaitą ir bet kada kreiptis telefonu į konsultantą. Jei nutinka drastiškesnių pokyčių, iniciatyvos imasi konsultantas ir pasiūlo ką nors koreguoti“, – aiškino Š. Ruzgys.

Jo manymu, milijonus investuojantiems žmonėms Lietuvos ir net visa Baltijos rinka yra per ankšta dėl prasto akcijų likvidumo. "Jei staiga prireiktų akcijas parduoti, galiu įsitaisyti Lietuvos biržos dydžio ragus. Kita vertus, užsienio rinkose nėra ką veikti turint mažai pinigų, nes ten ganėtinai dideli komisiniai mokesčiai. Norint juos atidirbti, reikia investuoti dideles sumas“, - dėstė Š. Ruzgys. Apskritai esą įdomu stebėti, ką daro kiekvienas bankas, siekdamas turtingų klientų lojalumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"