TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankams indėlių nereikia

2012 03 24 6:41

Lietuvos gyventojai renkasi konservatyviausią taupymo būdą - neša indėlius į bankus, nors juose nei šiuo metu, nei ateityje tokiu būdu neuždirbs. Bankai dabar persisotinę pinigais ir neturi jų kur dėti.

Terminuotų indėlių palūkanos šalies komerciniuose bankuose itin žemos - skandinavų bankuose jos svyruoja nuo 1,6 iki 2,4 proc., lietuviškuose bankuose - iki 3,3 proc. už 24 mėnesių terminuotą indėlį. Beveik dvigubai didesnes palūkanas - 4,9 proc. už to paties laikotarpio indėlį - moka šalies kredito unijos. Bet ir šios palūkanos vos viršija metinę infliaciją. Taigi indėlininkų pinigai bankuose iš esmės nuvertėja.

Nelinkę rizikuoti

Kurį laiką bankai nesiūlys už indėlius bent kiek didesnių palūkanų, nes pinigų poreikio nėra - jų turima daugiau nei pakankamai, įskaitant ir žmonių atnešamus indėlius. To neslepia komercinio SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda. "Palūkanų normų lygis ilgesniu laikotarpiu yra žemas, o pastaruoju metu jį žemyn nuspaudė perteklinis bankų likvidumas.

Tiek euroobligacijų emisijų platinimas, tiek "Snoro" indėlių kompensavimas pervedant litus į kitus šalies bankus sukūrė perteklinio likvidumo situaciją. Tiesiog mus greitai užplūdo pinigai, kurių šiuo metu esame nelabai pajėgūs panaudoti - investuoti, paskolinti, ypač litais. O kai rinkoje per daug litų, natūraliai palūkanų normos lieka žemos", - LŽ kalbėjo G.Nausėda.

Jis tikina, kad ateityje tokia nepalanki indėlininkams padėtis išliks - pinigų trūkumo nebus. "Atsižvelgiant į tai, kad Europos centrinis bankas planuoja mažiausiai dvejus trejus metus palaikyti žemas bazinių palūkanų normas, galimas dalykas, kad ir ilgesnį laiką gyvensime su žemomis palūkanomis", - sakė finansų analitikas.

Tačiau net tai nuo bankų neatbaido žmonių, kurie nori taupyti pernelyg nerizikuodami ir nelinkę pinigų laikyti namuose. Tai rodo Lietuvos banko paskelbti duomenys - namų ūkių indėlių suma veikiančiuose krašto bankuose nemažėja.

Vasario mėnesį indėlių suma padidėjo 268 mln. litų, arba 1,1 proc., ir šiuo metu siekia 25,1 mlrd. litų.

Nevertinant netipiško 2011 metų gruodžio duomenų, kai gyventojams buvo grąžinti apdrausti "Snoro" banko indėliai, daugiau nei ketvirtadalio milijardo litų namų ūkių indėlių mėnesio augimas pernai buvo fiksuotas tik kartą - birželio mėnesį.

Kad žmonės linkę laikyti santaupas terminuotais indėliais, neduodančiais didelės grąžos, o ne investuoja į kitus pelningesnius finansinius produktus - akcijas, obligacijas ar kt., pasak G.Nausėdos, rodo daugelio žmonių "neprofesionalią taupymo politiką".

"Kita vertus, indėlis ir įmonėms, ir žmonėms vis dar išlieka viena patikimiausių taupymo formų - atsižvelgiant į Indėlių draudimo įstatymo galiojimą. Ir šiuo atveju "Snoro" žlugimas daliai įmonių vadovų ir žmonių padarė įtaką. Jie suprato, kad net ir Lietuvoje vienas kitas bankas gali bankrutuoti, o indėlis yra patraukli alternatyva norintiems taupyti atsargiai", - dėstė G.Nausėda.

Kodėl unijos moka daugiau

Iš kokių šaltinių kredito unijos sugeba mokėti didesnes palūkanas už indėlius nei bankai? Ar taupyti jose saugu? Šiuos klausimus LŽ pateikė kredito unijos "Vilniaus taupomoji kasa" analitikui Stasiui Jakeliūnui.

"Viena vertus, kredito unijos yra mažiau žinomos nei bankai, jos neturi tokių galimybių reklamuotis. Tad žinia apie didesnes palūkanų normas yra vienas būdų pritraukti lėšų. Kitas dalykas, kredito unijų paskolų teikimo segmentas ir strategija skiriasi nuo bankų. Unijos skolina už aukštesnes palūkanas ir atitinkamai gali daugiau mokėti už indėlius", - LŽ aiškino analitikas.

S.Jakeliūnas pabrėžė, kad didesnės palūkanos kreditų unijose jokiu būdu nerodo, kad jų veikla rizikingesnė už bankų. "Kredito unijų Lietuvoje yra apie 80, tad apie visas apibendrintai šnekėti būtų sudėtinga. Tačiau indėlininkų lėšos kredito unijose apdraustos lygiai taip pat kaip ir komerciniuose bankuose. Šiuo požiūriu kredito unija tokia pat patikima kaip ir bet kuris komercinis bankas.

O kaip jos savo verslą plėtoja, ar neiškils kokių kitų problemų, tikimybė visada egzistuoja, nes jų yra daug, jos įvairios, vadovų kompetencija irgi yra įvairiausia. Tiesa, dabar Lietuvos bankas stiprina unijų priežiūrą ir imasi žingsnių, kad vadovai būtų atrenkami griežčiau. Visa tai didins kredito unijų saugumą ir žmonių pasitikėjimą jomis", - teigė analitikas.

"Tikiu į banką visagalį"

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas mano, kad smarkus gyventojų indėlių pagausėjimas vasarį rodo atsigavusį pasitikėjimą bankų sistema. Tai esą rodo ir palankios kovo mėnesio tendencijos.

Nuo šių metų pradžios iki kovo 1 dienos indėlių suma bankuose yra išaugusi 203,1 mln. litų (0,5 proc.). Šiam rezultatui įtakos turėjo tai, kad per sausį indėlių bankų sistemoje buvo sumažėję 358,1 mln. litų. Tačiau indėlių bankuose po didžiųjų metų švenčių sumažėja kasmet.

Pavyzdžiui, 2011-ųjų sausį indėlių sumažėjimas buvo dar didesnis - 427,5 mln. litų.

"Grįžus į įprastas vėžes, namų ūkių indėlių pokyčius artimiausiu metu labiau lems asmeninė gerovė, lūkesčiai dėl šalies ekonomikos bei su tuo susijęs poreikis ar galimybės taupyti", - sakė V.Vasiliauskas.

Pasak jo, namų ūkių indėlių augimui įtakos, tiesa, kur kas mažesnės, artimiausiais mėnesiais gali turėti vis dar grąžinamos indėlių draudimo išmokos buvusiems banko "Snoras" indėlininkams.

Didžiąją dalį indėlių draudimo išmokų išmokėjusiam AB SEB bankui kovo pradžioje dar buvo likę išmokėti daugiau nei ketvirtadalį milijardo litų.

Ekonomistui G.Nausėdai įspūdį daro tai, kad net ir po "Snoro" bankroto bankuose augo Lietuvos gyventojų indėliai. "Tai rodo, kad žmonės nelaikė "Snoro" žlugimo iššūkiu, nesibaimino, kad šis atvejis gali išplisti į kitus bankus, ir iš esmės pasitikėjo bankų sistema. Aišku, tai labai džiuginantis dalykas, nes tokiomis sąlygomis paprastai laukiama indėlių sumos sumažėjimo visoje sistemoje", - kalbėjo SEB banke dirbantis ekonomistas.

G.Nausėda mano, kad ateityje žmonių sprendimams įtaką darys makroekonomikos dalykai: kiek žmonės turės santaupų, kokios bus jų pajamos, kiek jie apskritai norės ir galės taupyti, ar ir toliau taupymui rinksis indėlį.

"Tokiomis neapibrėžtumo sąlygomis kaip dabar, manyčiau, žmonės linkę ne leisti pinigus, o juos taupyti. Atsigręžkime į 2009-uosius, 2010-uosius metaus, kai situacija tikrai buvo nelengva, perspektyvos neaiškios ir žmonės pasilikdavo vieną kitą litą juodai dienai. Žinoma, tie, kurie jį apskritai turėjo. Dabar nėra taip blogai, kaip tada, bet tvyro panašaus pobūdžio neapibrėžtumas, - neaišku, kaip bus išspręsta Europos skolų krizė, kokios bus maisto kainos, ar mažės nedarbo lygis, - tai žmones jaudina ir skatina taupyti, kartais net šiek tiek ribojant vartojimą. Todėl indėlių suma gali augti, o noras skolintis - priblėsti", - svarstė G.Nausėda.

Skaičiai

Šių metų vasarį veikiančiuose šalies bankuose indėlių suma išaugo 561,2 mln. litų (1,3 proc.) - iki 43,4 mlrd. litų. Toks mėnesio indėlių sumos augimas - vienas didžiausių per pastaruosius metus.

Labiausiai vasarį indėlių prieaugį lėmė 405,2 mln. litų (14,0 proc.) - iki 3,3 mlrd. litų bankuose išaugusios valdžios sektoriaus lėšos ir 268,0 mln. litų (1,1 proc.) - iki 25,1 mlrd. litų padidėję namų ūkių indėliai.

2012 metų vasarį nedaug - 0,5 proc. (63,1 mln. litų) - iki 13,7 mlrd. litų sumažėjo bankuose laikomų privačių įmonių lėšos, taip pat 3,6 proc. (48,8 mln. litų) - iki 1,31 mlrd. litų sumažėjo ir finansų institucijų indėliai.

Palyginti su 2011 metų vasariu, bendra indėlių suma veikiančiuose krašto bankuose yra sumažėjusi 3,3 proc. (1,49 mlrd. litų), nevertinant banko "Snoras" duomenų, būtų fiksuojamas 12,7 proc. (4,87 mlrd. litų) metinis indėlių kiekio augimas.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"