TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankams nederėtų skųstis priespauda

2012 09 06 7:36
LŽ archyvo nuotrauka/V.Tamulėno nuomone, šiuo metu rinkoje yra nemažai instrumentų, kurie leidžia bankui ir klientui susitarti dėl fiksuoto lėšų paskolinimo termino.

"Bankas yra riziką prisiimanti ir ją valdanti organizacija, kurios tikslas - uždirbti trumpalaikius įsipareigojimus paverčiant ilgalaikėmis paskolomis. Taigi bankai privalo būti pajėgūs įdarbinti pinigus ir dabartinėmis sąlygomis, o tam tikros jų drausminimo priemonės yra būtinos", - teigia Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tamulėnas.

Interviu "Lietuvos žinioms" V.Tamulėnas svarsto, ar komerciniams bankams pakanka esamų finansinių instrumentų, kad galėtų sėkmingiau įdarbinti daugiau kaip 44 mlrd. litų įmonių ir gyventojų indėlių.

Priežiūra nelygintina su kankinimu

- Ar LB sutiktų su Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo nuomone, kad esama teisinė ir kreditavimo veiklos aplinka veikia kaip apynasris, stabdantis laivų rinkoje esančių pinigų įdarbinimą ekonomikoje. Ar šiuo metu LB svarsto kokias nors priemones, kurios leistų lengviau įdarbinti rinkoje esančius laisvus pinigus?

- Atsakydamas į šį klausimą norėčiau išsakyti kelis pastebėjimus. Pirma - jei jau kalbame apie apynasrius, toks daiktas pats savaime nėra absoliutus blogis, o tam tikrais atvejais gali būti kaip neišvengiama ir veiksminga apsaugos priemonė. Antra - nevaldomai pūtęsi ekonominiai burbulai ir jų skaudžios pasekmės, kurias pasaulio ir mūsų ekonomikos tebesrebia iki šiol, parodė, kad tam tikros reguliavimo ir drausminimo priemonės būtinos. Ir trečia - LB nuomone, normali, civilizuotame pasaulyje įprasta rinkos priežiūros praktika neturėtų būti lyginama su apynasriais, antrankiais, tramdomaisiais marškiniais ar kažin kokiais kankinimo įrankiais.

Nuolat analizuojame situaciją, rinkų pokyčius, kitų šalių pastangas ir patirtį. Todėl galime atsakingai pasakyti: po išgyventos ekonomikos krizės rinkų priežiūra tikrai tapo akylesnė. Šiuo požiūriu mūsų rinka niekuo neišsiskiria iš kitų Europos valstybių - nesame griežtesni ar reiklesni. Net priešingai: euro zonoje skolinimo sąlygos pastaruoju metu yra itin griežtos, o Lietuvoje jos (ypač skolinant verslui) pamažu švelnėja.

Bankų kreditavimo veiklos apimtį lemia pasiūla ir paklausa. Skolinimo pasiūlą trikdo išliekantis atsargumas: paskolų portfelio kokybė, nors ir gerėja, vis dar nepasiekė prieš ekonomikos nuosmukį buvusio lygio. Tebetvyrantis padėties neapibrėžtumas, netikrumas dėl tolesnės ūkio raidos, ypač pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, reikalauja elgtis itin apdairiai. Skolinimosi paklausa rodo tik pirmuosius atsigavimo ženklus: įmonės reikšmingą finansinių poreikių dalį tenkina iš vidinių šaltinių ir labai pamažu ima vis daugiau skolintis iš bankų, o namų ūkiai, nors ir nebe taip sparčiai kaip anksčiau, grąžina paimtas paskolas ir vengia naujų. Taigi "įdarbinti" pinigus ekonomikoje bankams iš tikrųjų gali būti sudėtinga. Tačiau priežastis - ne teisinė kreditavimo veiklos aplinka, kuri nedaug tepasikeitė, o veikiau ekonominė situacija ir įmonių nenoras finansuoti veiklą skolintomis lėšomis. Tai patvirtina LB atliktų įmonių apklausų rezultatai.

Indėliai - ne vienintelis finansavimo šaltinis

- Ponas S.Kropas teigia, jog indėliai bankams tampa nepatrauklūs, nes didelė jų dalis dedama ne ilgesniam kaip metų laikotarpiui, o ilgiau laikomus indėlius galima bet kada atsiimti be jokių pasekmių - klientas atgauna visą sumą, tik be palūkanų. LBA prezidentas pasisako už naują indėlių rūšį: padėjęs pinigus ilgesniam laikui ir nutraukęs indėlio sutartį anksčiau klientas turėtų sumokėti nustatyto dydžio baudą. Tai esą būtų papildoma paskata sulaukti termino pabaigos. Tačiau tam reikėtų keisti Civilinį kodeksą. Ar, LB nuomone, tokia indėlių rūšis būtų naudinga šalies finansų sistemai, ir kodėl? Ar tai padėtų lengviau įdarbinti "laisvus" pinigus?

- Bankas yra riziką prisiimanti ir ją valdanti organizacija, kurios tikslas - uždirbti trumpalaikius įsipareigojimus paverčiant ilgalaikėmis paskolomis. Taigi bankai privalo būti pajėgūs įdarbinti pinigus ir dabartinėmis sąlygomis, tačiau dėl mažesnio poreikio skolintis tai padaryti sudėtingiau negu ekonomikos augimo metais.

Iš tiesų Lietuvoje griežto indėlių termino nėra, o terminuotieji indėliai gali būti bet kada nutraukti, netenkant sukauptų palūkanų. Jau ir ši suplanuotų pajamų netektis yra nuostolis, kurį patiria ir kuriuo tam tikru požiūriu nubaudžiamas sutartį nutraukiantis pinigų savininkas. Kitokių bausmių ar baudų už anksčiau termino atsiimtus indėlius netaikoma. Norint keisti esamą situaciją įstatymų leidėjams reikėtų svarstyti Civilinio kodekso pataisas, numatančias baudas ar kitus prieš terminą nutraukiamų indėlių savininkus ribojančius veiksnius.

Tačiau yra ir kitas būdas. Indėliai - ne vienintelis finansavimo šaltinis, minimo pasiūlymo sąlygas (ilgesnis, griežtesnis terminas) iš esmės atitinka įvairūs vertybiniai popieriai. Žinoma, bankai turi pabrėžti klientams, kad tokie produktai nėra apdrausti.

Bankų sektoriaus finansavimosi struktūra Lietuvoje ir užsienyje akivaizdžiai skiriasi: Lietuvoje iš rezidentų pritraukti indėliai 2012 metų liepos mėnesį sudarė net 51 proc. viso bankų sistemos turto, o, pavyzdžiui, Švedijoje - tik 21 procentą. Net trečdalis finansų institucijų turto Švedijoje yra finansuojama išleidžiant skolos vertybinius popierius vietos rinkoje, tuo metu Lietuvoje šis rodiklis tesiekia pusantro procento.

Galimybę atsiimti indėlį be papildomų baudų lemia ir finansinis raštingumas. Kai kuriose užsienio valstybėse indėlių atsiėmimo tvarkos įstatymai nereglamentuoja, ji nustatoma individualia indėlininko ir banko sutartimi. Tačiau norint, kad individualus klientas galėtų pats susitarti dėl jam priimtinų sąlygų, būtinas geras šalies gyventojų finansinis raštingumas ir stipri derybinė pozicija, kuri dažniausiai palanki bankams. Deja, Lietuvos gyventojai dar neturi pakankamai žinių finansų srityje, todėl taikant šiek tiek sudėtingesnius taupymo instrumentus būtina atsižvelgti, ar naujieji produktai bus aiškūs ir suprantami vartotojams, ar nepažeis jų teisėtų lūkesčių.

Neprofesionalių investuotojų apsauga

- Ar dėl naujos rūšies indėlių įteisinimo šalies bankai ir jų atstovai yra kreipęsi į centrinį banką? Ar LB tai svarsto?

- LB šios alternatyvos nesvarsto. Mūsų žiniomis, Lietuvos bankų asociacija yra pateikusi prašymą Teisingumo ministerijai inicijuoti Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios indėlininkų teisę atgauti visą arba dalį indėlio pagal pirmąjį pareikalavimą, pakeitimą.

- Kada galėtų atsirasti tokia indėlių rūšis?

- Turėtume pradėti nuo "ar", o ne nuo "kada". Šiuo metu rinkoje yra nemažai instrumentų, kurie leidžia bankui ir klientui susitarti dėl fiksuoto lėšų skolinimo termino. Tad naujų instrumentų įtraukimo į rinką tikslingumas turi būti pirmiausia gerai apsvarstytas, atsižvelgiant ne tik į bankų argumentus, bet ir į neprofesionalių investuotojų apsaugą.

LB, siekdamas didinti gyventojų suvokimą apie finansų paslaugas ir produktus bei gebėjimą juos vertinti, kryptingai telkia įvairių institucijų ir organizacijų pastangas organizuoti visuomenės finansinį švietimą: numatoma parengti specialią interneto svetainę, kurioje bus skelbiama naudinga informacija finansinių produktų vartotojams.

- Kokiam laikotarpiui įmonės ir gyventojai daugiausia padeda indėlius ir kiek terminuotųjų indėlių nutraukiama anksčiau laiko?

- Nefinansinės įmonės naujus indėlius bankams patiki vidutiniškai 3 mėnesiams, o namų ūkiai - du kartus ilgesniam laikotarpiui, t. y. 6 mėnesiams. Tikslių duomenų, kokia dalis indėlių nutraukiama anksčiau termino, neturime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"