TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankams pagalbos pernai neprireikė

2010 01 29 0:00
R.Šarkinas sako, kad bankų sistema veikia stabiliai ir sukauptas pakankamas rezervas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Per praėjusius metus šalies komerciniai bankai patyrė beveik 3 mlrd. litų nuostolių, bet į 2010-uosius Lietuvos bankinė sistema įžengė būdama likvidi "daugiau nei priklauso". Sukaupę nemenką kapitalą bankai dabar yra pajėgūs prisiimti didesnę riziką.

"Šalies komercinių bankų sistema veikia stabiliai. Bankai turi stiprius akcininkus, stiprius pagrindinius bankus, gerą priežiūrą. Pernai nė vienam bankui neprireikė nei centrinio banko, nei Vyriausybės pagalbos. Šiemet laukiama vis gerėjančių rezultatų", - taip vakar kredito įstaigų veiklos Lietuvoje 2009 metų rezultatus pristatė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Išdavė mažiau, surinko daugiau.

Pasak vyriausiojo šalies bankininko, sunkiausias laikas bankams jau praėjo, šiemet jų padėtis palengvės. Paklaustas, kaip keisis kreditavimo sąlygos gyventojams ir verslui, R.Šarkinas sakė, kad kreditavimo sąlygos neturėtų keistis.

"Viskas priklauso nuo paklausos, t. y. mokių klientų paklausos. Jiems bankai gali skolinti. Bankai negrąžintinų paskolų nedalys", - pabrėžė LB valdybos pirmininkas.

Nuo 1996 metų šalies centriniam bankui vadovaujantis R.Šarkinas buvo liudininkas ne vienos ekonominės krizės, matė bankų krizes, tačiau, pasak jo, pastaraisiais metais pasaulį sukrėtusios ekonomikos suirutės pasekmių palyginti su buvusiomis negalima.

"Bankų turtas šių metų pradžioje buvo šiek tiek daugiau kaip 84 mlrd. litų. Per metus jis sumažėjo 5,5 mlrd. litų. Paskolos sudarė 61,4 mlrd. litų, jos sumažėjo 10,1 mlrd. litų, arba 14 procentų. Labiausiai pernai sumažėjo paskolų dalis privačioms įmonėms - apie 17 proc., o mažiausiai traukėsi būsto paskolų portfelis - tik 2 procentais. Kitokia padėtis indėlių bankuose struktūroje: indėlių kredito įstaigose per praėjusius metus padaugėjo 7,4 proc., iki 41,1 mlrd. litų", - rezultatus pristatė R.Šarkinas.

Pasak jo, komercinių bankų skolos patronuojančioms grupėms per metus sumažėjo daugiau kaip 6 mlrd. litų ir šių metų pradžioje sudarė 30,9 mlrd. litų be subordinuotų paskolų dalies. "Kaip žinia, paskolų vertės sumažėjimas, vadinamieji atidėjimai, sudarė 4,78 mlrd. litų, arba 7,2 proc. visų paskolų. Didžioji dalis nuvertėjimo teko privačioms įmonėms suteiktoms paskoloms. Geriausia padėtis išliko būsto paskolų sektoriuje, kuriame atidėjimai sudarė 1,7 proc. visų paskolų", - apie paskolų kokybę kalbėjo jis.

Sukaupė daug rezervų

R.Šarkinas atkreipė dėmesį, kad nepaisant padarytų didelių atidėjimų blogoms paskoloms, bankų likvidumas visada viršijo 40 proc., nors LB nustatytas veiklos riziką ribojantis rodiklis yra 30 procentų.

"Sausio 1 dieną bankų likvidumas buvo beveik 50 proc., o kapitalo pakankamumas - 14,2 proc., tuo metu reikalaujamas normatyvas yra 8 procentai. Bankų nuostoliai pernai siekė 2,95 mlrd. litų. Į šią sumą neįskaičiuota 690 mln. litų, kuriuos padengė SEB banko pagrindinis bankas. Bankų įstatinis kapitalas praėjusiais metais padidėjo 1 mlrd. litų ir siekia 4,6 mlrd. litų. Su tokiu kapitalu bankai vykdytų bankų kapitalo normatyvą, jeigu prisiimtų dar 26 mlrd. litų pagal riziką įvertintų aktyvų, arba dar 50 proc. galėtų padidinti atidėjimus blogoms paskoloms", - įsitikinęs LB vadovas. Tai, pasak jo, įrodo, kad bankų sistema veikia stabiliai ir buvo sukauptas pakankamas rezervas.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) turtas per 2009 metus taip pat pasiekė didžiausią dydį nuo veiklos pradžios, padidėjo beveik 50 procentų. LCKU turto pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio finansavimo šaltinio - joje laikomų kreditų unijų indėlių kitimo. Indėliais finansuojama apie 83 proc. LCKU turto. 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį indėliai išaugo 56,5 mln. litų, arba 49,4 procento. Turto didėjimą lėmė gauta nauja 2,1 mln. litų subordinuota paskola.

Kalbėdamas apie LB rezultatus, R.Šarkinas pažymėjo, kad per praėjusius metus centrinis bankas, skirtingai nuo komercinių bankų, gavo išties nemažą pelną, kuris yra didžiausias per visą LB egzistavimo laikotarpį. "Mes gavome 519 mln. litų pelną ir tai pavyko pasiekti dėl gero užsienio valiutos atsargų valdymo ir taupaus lėšų naudojimo", - sakė jis. Šiemet 70 proc. savo pelno LB atiduos valstybės biudžetui.

Faktai

Pelningai praėjusiais metais dirbo 2 komerciniai bankai ir 3 užsienio bankų skyriai, o likę 7 bankai ir 5 užsienio skyriai patyrė nuostolių.

Svarbiausias veiksnys, lėmęs žymius praėjusių metų nuostolius šalies bankinėje sistemoje, - daugiau kaip dešimt kartų, palyginti su 2008 metais, išaugusio turto vertės sumažėjimo išlaidos, kurios 2009 metais siekė net 4,96 mlrd. litų.

Bankų veiklos rezultatus pernai blogino ne tik išlaidos dėl turto vertės sumažėjimo, bet ir mažėjančios pagrindinės bankų veiklos pajamos - grynosios palūkanų pajamos bei grynosios paslaugų ir komisinių pajamos.

2009 metais bankai grynųjų palūkanų pajamų uždirbo 1,3 mlrd. litų, t. y. 674,6 mln. litų, arba 34,2 proc. mažiau negu 2008 metais.

Pajamų iš paslaugų ir komisinių pernai bankai gavo 650,2 mln. litų, t. y. 44,6 mln. litų, arba 6,4 proc. mažiau negu užpernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"