TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankams pelnus krauna brangios paslaugos

2012 02 08 8:16

Spalį pradėta viešai internete skelbti komercinių bankų mokėjimo paslaugų įkainius. Tai išprovokavo bankus peržiūrėti dalį taikomų mokesčių. Tačiau sumažėjus pajamoms iš kreditų palūkanų, bankai ir mokėjimo įstaigos stengiasi gauti kuo daugiau pajamų už kitas paslaugas.

Pernai rudenį, kai nuo JAV iki Didžiosios Britanijos ritosi nepasitenkinimo bankų veikla ir protestų prieš jų didelę įtaką valdžiai bangos, Lietuvos bankas nusprendė skelbti internete informaciją apie krašto bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų gyventojams taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius. Teikti tokią informaciją sutiko ir juos skelbti viešai centriniam bankui pagal susitarimus leido 13 Lietuvos ir užsienio bankų filialų, Lietuvos centrinė kredito unija ir 5 mokėjimo įstaigos.

Jau siūlė pergalvoti įkainius

Tą neramų bankams praėjusį rudenį gindamas krašte veikiančius bankus Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius kalbėjo, kad pinigų pervedimo ir internetu, ir banko skyriuose įkainių vidurkis Lietuvoje esąs mažiausias, palyginti su kaimynais.

Tačiau, pasak jo, bankai "turėtų pergalvoti įkainius už pavedimus eurais", mat šios paslaugos esančios "nepateisinamai brangios". Antai už mokėjimą eurais internetu Lietuvoje mokama 44,35 lito už pavedimą, o banko skyriuje - net 57,85 lito. Palyginimui: Latvijoje tokio pavedimo internetu kaina - 23, Danijoje - 9, Lenkijoje - 6 litai.

"Šiuo metu neturime teisinių galių vertinti, ar nustatant mokėjimo paslaugų įkainius nepiktnaudžiaujama, ar jie ekonomiškai pagrįsti ir teisingi. Tačiau po priežiūros institucijų pertvarkos pakeisti teisės aktai suteiks Lietuvos bankui realų teisinį pagrindą tokius klausimus spręsti", - rudenį aiškino V.Geralavičius.

Dabar Lietuvos banko interneto svetainėje jau penktas mėnuo galima palyginti nurodomas vietinių pervedimų litais, pervedimų užsienio valiuta, gautų lėšų įskaitymo, sąskaitos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų, valiutos keitimo, debeto kortelės išdavimo ir tvarkymo, įmokų už paslaugas, tiesioginio debeto paslaugų kainas. Internete skelbiami 37 standartinių įkainių tarifai krašto bankuose.

Be to, nuo sausio 1 dienos pradėta priežiūros institucijų pertvarka - visa finansų rinkų priežiūra perduota Lietuvos bankui, tad, matyt, jis dabar jau turi pakankamai "teisinių galių vertinti", ar nustatydami įkainius bankai nepiktnaudžiauja.

Kainos skiriasi dvigubai

Po to, kai Lietuvos bankas viešai paskelbė dažniausiai naudojamų mokėjimo paslaugų įkainius, jau keturios tokias paslaugas teikiančios įmonės sumažino įvairius klientams taikomus įkainius. Vienas pirmųjų paslaugas atpigino Lietuvos paštas. Įmokos už paslaugas įkainis mokant grynaisiais pinigais ir debeto kortele sumažintas beveik perpus - nuo 1,3 iki 0,79 lito. "Danske" bankas atsiskaitymus už komunalines paslaugas sumažino daugiau kaip perpus - iki 0,8 lito, "Šiaulių bankas" daugiau nei tris kartus - iki 0,7 lito (buvo 2,5) sumažino pavedimo įkainį už komunalines paslaugas, atsiskaitant grynaisiais banko padalinyje. Paslaugas atpigino ir kredito unija "Kelmės taupa".

Tačiau tai, kad erdvės mažinti įkainius bankams dar yra, rodo paprastas bet kurios paslaugos kainos pavyzdys. Ypač kitų nei mokėjimo paslaugų, kurių įkainių Lietuvos bankas neskelbia "ant gėdos stulpo".

Mat Lietuvoje veikiančių bankų pajamų už paslaugas, susijusias su mokėjimais, dalis visose jų pajamose 2008 metais siekė 8 proc., 2010-aisiais - 9 proc., tačiau nemenkai bankai užsidirba ir iš kitų paslaugų.

Antai nebūnant bankininku negalėtų šauti į galvą, kad paprastas popierinis kliento sąskaitos išrašas gali būti banko pajamų šaltiniu, o skirtinguose bankuose tokios paslaugos įkainiai skiriasi dvigubai.

Banko "Swedbank" klientė Inga LŽ pasakojo, kad sausio viduryje ji grąžino paskutinę įmoką į kreditinės mokėjimo kortelės sąskaitą ir nors liko šio banko kliente, šios kortelės atsisakė. Po mažiau nei dešimties dienų moteris naudodamasi internetinės bankininkystės paslauga norėjo žvilgtelėti į šios savo banko sąskaitos išrašus, bet jų ten nebebuvo. "Iš šios sąskaitos internetu mokėdavau mokesčius už komunalines paslaugas, atsiskaitydavau už mobilųjį telefoną ir kt. Dabar noriu patikrinti visus atsiskaitymus, bet nebegaliu jų matyti, nes ši sąskaita mano internetiniame banko puslapyje tiesiog staiga dingo, nors tebeturiu ir matau kitas savo sąskaitas šiame banke. To nesitikėjau, tad išrašo kopijų nepasidariau", - guodėsi ji.

Moteris suprato, kad teks gaišti laiką banko skyriuje laukiant eilėje, kad gautų savo sąskaitos išrašą. Bet dar labiau ją pribloškė žinia, kad už tą "popierėlį" teks bankui pakloti 40 litų.

Atidžiai perskaičiusi sutartį su banku Inga nusprendė radusi joje įrodymą, kad už informaciją apie atliktas operacijas ji jau yra bankui sumokėjusi, kol naudojosi ta sąskaita. "Kreditinės mokėjimo kortelės sutartyje teigiama, kad visus pagal sutartį mokėtinus mokesčius už atliktas operacijas bankas nurašo iš kredito limito sąskaitos. Vadinasi, kol veikė kreditinė sąskaita ir naudojausi jos įvairiais išrašais, už tai jau esu sumokėjusi. Tai kodėl turiu mokėti dar kartą?" - nesuprasdama klausė ji.

Anot Ingos, būtų patogiau, jei kurį laiką po sąskaitos uždarymo bankas leistų klientui mokėti už elektroninių kanalų palaikymą ir taip šis internete galėtų matyti sąskaitos išrašus arba jeigu bankas po kliento sąskaitos uždarymo sudarytų galimybę jam gauti jos išrašą per internetiniame banke veikiančią susirašinėjimo su klientu sistemą.

Tačiau AB "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius komentuodamas šią situaciją sakė: "Kai sąskaita uždaroma, jos matyti internetiniame banke klientas nebegali, o išrašą galima gauti atėjus į banko padalinį. Mėnesio laikotarpio išrašo kaina yra 5 litai, o už laikotarpį nuo 93 iki 365 dienų išrašo kaina - 40 litų."

Ingos manymu, lieka tik apgailestauti, kad niekas nereguliuoja komercinių bankų "apetitų". "Negi nekrenta į akis, kad "Swedbank" už metinį sąskaitos išrašą lupa 40 litų, o SEB bankas - tik 20 litų. Kas kiek nori, tas tiek ir ima", - dūsavo ji.

Skųstis galima, bet nesiskundžia

Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška LŽ sakė, kad banko veiksmų pagrįstumą reikėtų vertinti vadovaujantis individualios sutarties tarp banko ir kliento sąlygomis.

"Nekomentuodami konkretaus atvejo, manome, kad apskritai bankai, konkuruodami dėl kiekvieno kliento, patys turėtų būti suinteresuoti lanksčiai, vartotojui palankiomis sąlygomis spręsti visus klausimus, taip pat ir tuos, kurie neaptarti sutartyse. Klientai, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, o problemos su pačiu paslaugų teikėjų išspręsti nepavyko, gali kreiptis į Lietuvos banką, kuris nagrinėja ginčus su finansinių paslaugų teikėjais", - aiškino jis.

Bankų paslaugų ir komisinių pajamos, mln. Lt

    2010 m. III ketv.    2011 m. III ketv.

AB bankas "Snoras"    77,7    67,4

AB "Citadele" bankas    9,9    9,7

"Danske Bank" Lietuvos filialas        15,0    15,7

AB DNB    55    66,7

UAB "Medicinos bankas"    9,2    10,6

"Nordea" Lietuvos skyrius    65,4    24,1

AB SEB bankas    177,2    173,1

AB "Swedbank"     178,3    190,8

AB Šiaulių bankas    8,9    10,1

AS "UniCredit Bank" Lietuvos skyrius    2,9    3,7

AB "Ūkio bankas"    40,3    38,6

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"