TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankas duoda, bankas (ne)atima

2007 10 20 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Būsto kainoms pradedant kristi, o kreditų palūkanoms didėjant, bankai dar nedrąsiai kalba, kad skolininkai, neišgalintys išsimokėti už namus, gali likti be jų. Tačiau apie tokią grėsmę bankininkai neįspėjo ir tų JAV, Didžiosios Britanijos ir Estijos skolininkų, kurie šiuo metu jau netenka skolon pirktų būstų.

Kaip pastaruoju metu skelbia Europos žiniasklaida, itin daugėja bankų klientų, kurie nesugeba grąžinti būsto paskolų. Neturėdami kitos išeities bankai kreipiasi į teismą ir skolininkų pastogę parduoda iš varžytinių - taip susigrąžina pinigus.

Didžiosios Britanijos bankai iš nemokančių įmokų žmonių jau kelis mėnesius kiekvieną dieną konfiskuoja po 77 būstus. Britų būsto paskolų davėjų taryba teigia, kad priverstinių aukcionų skaičius per pirmąjį metų pusmetį, palyginti su pernykščiu, padidėjo 30 procentų. Priverstinio nekilnojamojo turto išpardavimo atvejų padaugėjo ir Belgijoje, Airijoje, Skandinavijoje.

JAV per metus iki rugsėjo iš varžytinių parduodamų namų skaičius padvigubėjo. Tačiau nereikia žvalgytis toli - Estijoje per pastaruosius dešimt mėnesių iš nemokių klientų bankai atėmė dvigubai daugiau būstų nei anksčiau.

Lietuvos banko duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vadinamųjų blogų būsto paskolų buvo 0,66 proc. šių paskolų portfelio. Periodinės įmokos buvo pavėluotos mokėti ne mažiau nei 60 dienų. Pernai tokių vėluotojų buvo 0,54 procento. Visiškai nemokių klientų, kurių skola bankui grąžinama su antstolių pagalba, yra dar mažiau.

Kartais pervertina galimybes

Lietuvoje bankai pamažu liaujasi į kairę ir į dešinę daliję būsto kreditus ir teigia griežtinantys jų davimo sąlygas. Tačiau bankininkai kol kas nelinkę gąsdinti žmonių tuo, kad jie masiškai gali netekti "skolintų" namų.

"Tokių klientų, kurių turtas priverstinai parduodamas, "Sampo" bankas turi apie 3-4 per metus. Kiti iškilusias problemas išsprendžia patys - dažniausiai parduoda būstą ir iš karto atsiskaito su banku. Jei būstas pirktas anksčiau, prieš kelerius metus, šeimininkams šiuo metu pardavus būstą pinigų dažniausiai dar ir lieka. Kainos skirtumas gali siekti ir 100 000 litų. Bendrą šiuo metu rinkoje esantį vadinamųjų blogų būsto paskolų kiekį reikėtų vertinti teigiamai, nes toleruotina dalis laikoma nuo 3 iki 4 procentų blogų paskolų visame paskolų portfelyje. Tad Lietuvoje padėtis tikrai nėra gąsdinanti ar kelianti susirūpinimą. Juo labiau nemanau, kad vertėtų jaudintis dėl to, jog iš Lietuvos skolininkų dėl nemokumo būstai bus atimami masiškai, - LŽ teigė Gintaras Graliauskas, "Sampo" banko Probleminių kreditų departamento direktorius. Jo tvirtinimu, pastarąjį pusmetį pradelsusių mokėti būsto kreditą klientų "Sampo" banke nedaugėja.

Pasak jo, delsiama susimokėti ir dėl sezoniškumo. "Žmonės savo galimybes dažniausiai šiek tiek pervertina eidami atostogauti ar pirkdami kalėdines dovanas. Neretai, gavę atostoginius, neapskaičiuoja, kiek gali išleisti, atsipalaiduoja, o atėjus terminui negali sumokėti įmokos. Tačiau dažniausiai šie žmonės nepatenka tarp vadinamųjų blogų skolininkų, nes kitą mėnesį tvarkingai sumoka reikalingą įmoką", - dėstė G.Graliauskas.

Jis tvirtina, esą dėl klientų konkuruojantys bankai, brangstant paskoloms, daro nuolaidas: mažina pelno maržas, pradinį įnašą arba pratęsia paskolų terminus.

"Nemanau, kad artimiausioje ateityje blogų skolininkų skaičius turėtų didėti. Nuogąstauti, kad JAV antrinės būsto paskolų rinkos krizė paveiks Lietuvą, tikrai nėra pagrindo - Lietuvoje praktiškai neegzistuoja antrinė būsto paskolų rinka. Visos paskolos išduodamos tik mokiems klientams, atidžiai išnagrinėjus kiekvieno norinčiojo pasiskolinti galimybes tą paskolą grąžinti, - tikina G.Graliauskas. - Netgi tuo atveju, jei lėtėjant Lietuvos ekonomikai žmonėms bus sunkiau grąžinti paskolas, bankai turi įvairių instrumentų įveikti šiems sunkumams. Bet kurio banko veiklos tikslas, šiurkščiai kalbant, yra ne atimti būstą iš nemokaus kliento, nes bankas nėra nekilnojamojo turto bendrovė. Tiek kliento, tiek banko bendras tikslas yra ieškoti išeities iš bet kokios susidariusios padėties."

Nesame prasiskolinę

Tačiau akivaizdu, kad nesugebančių atiduoti skolas žmonių Lietuvoje daugėja tokiais pat tempais, kaip ir skolon nusipirkusių pastogę - jų santykis nesikeičia.

SEB Vilniaus bankas (VB) skaičiuoja, kad šiuo metu pradelstų paskolų dalis bendrame šio banko būsto kreditų portfelyje taip pat sudaro apie 0,6 procento. "Pradelstų paskolų dalis nekinta ir pasikeitimai yra minimalūs", - pažymi Deimantė Bareikienė, SEB VB Verslo plėtros departamento direktorė.

Ji primena, kad būsto paskolų portfelis sparčiai didėja jau kelerius metus. "2005 metais būsto paskolų portfelio didėjimas buvo spartesnis nei 80 proc., 2006 metais - spartesnis nei 60 proc., šių metų pirmajį pusmetį jis buvo spartus ir viršijo 50 proc. visuose Lietuvos bankuose. Tačiau, kita vertus, Lietuva nėra ta šalis, kuri būtų prasiskolinusi - tai patvirtina būsto kreditų ir BVP santykis. Jis Lietuvoje, 2006 metų pabaigos duomenimis, išliko santykinai žemas, palyginti su Latvija ir Estija arba kitomis Europos Sąjungos šalimis", - beria D.Bareikienė.

Pasak jos, dauguma žmonių būsto kreditą ima ir perka būstą ne spekuliaciniais tikslais, o savo poreikiams. "Jaunos šeimos įsikuria tame būste ir jis jiems yra svarbus, tad žmonės labai atsakingai vertina savo galimybes grąžinti paskolą. O iškilus problemų galima rasti kitų sprendimų nei parduoti būstą", - aiškina pašnekovė.

Pasak D.Bareikienės, atvejų, kai bankas kreipiasi į teimą skųsdamas klientą dėl nemokumo, pasitaiko itin retai. "Pasitaiko, kai žmogus ima paskolą ir iškart būna piktybiškai nusiteikę negrąžinti skolos bankui. Tačiau tokių atvejų yra vienetai, jie nėra nuoseklūs ir tradiciški", - kalbėjo ji.

Rimtų prielaidų jaudintis, kad Lietuvoje bankai iš nemokių klientų bus priversti atimti nekilnojamąjį turtą tokiais mastais kaip JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Estijoje, D.Bareikienės žodžiais, "šiuo metu dar nėra".

Apsimoka parduoti patiems

"DnB NORD" banko LŽ pateiktais duomenimis, asmenų, negalinčių susimokėti būsto paskolos ir todėl turinčių parduoti butą ar namą, nedaugėja. "Vienas būsto paskolų portfelio kokybę charakterizuojančių rodiklių - paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su šių paskolų portfeliu pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje "DnB NORD" banke buvo geresnis už viso bankų sektoriaus vidurkį", - teigė Andrius Vilkancas, šio banko atstovas spaudai.

Anot jo, lig šiol Lietuvoje būstas turėjo tendenciją brangti ir tie, kurie skolinosi prieš keletą metų, pastebėjo, kad jų būsto vertė išaugo kai kuriais atvejais net keletą kartų. Todėl net iškilus laikino mokomumo problemoms žmonėms apsimoka būstą patiems parduoti, nes gaunamų pinigų užtenka atsiskaityti su banku už kreditą ir dar lieka įnašui už kitą - kuklesnį būstą.

Žana Kovšova, "Hansabanko" Būsto finansavimo departamento direktorė, LŽ tvirtina, kad jiems kol kas neskauda galvos dėl skolų neišgalinčių grąžinti klientų.

"Nemokių klientų, paėmusių būsto paskolas "Hansabanke", skaičius yra tikrai nedidelis, todėl nerimo bankui nekelia", - teigė ji. Šio banko prognozėmis, vadinamųjų blogų paskolų skaičius artimiausiu metu žymiai nesikeis. "Priverstinio turto išreikalavimo atvejai yra vienetiniai", - sakė Ž.Kovšova.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"