TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankas uždusino iš meilės?

2011 11 23 6:00

Net pasaulio finansų tvirtovę Volstritą Niujorke pasiekė žmonių rūstybė - kiek gali bankai ir bankininkai tuštinti jų kišenes, savo nuostolius apmokėti jų sąskaita? Tik Lietuvoje tęsiasi bankų (suprantama, skandinaviškų, nes kitokių mūsų krašte bemaž nebeliko) aukso amžius. Prieš juos keliaklupsčiauja valdžia, teismai, Lietuvos bankas, o visuomenė tyli.

"Visi su banku elgiasi kaip su geru draugu, nes bankas suteikia tuo metu trūkstamų pinigų. Iš tikrųjų bankas yra didžiausias prievaizdas, ir tai puiku, kol sekasi gerai, bet jeigu pykstiesi su banku - tada jis kvalifikuočiausias ir didžiausias priešas", - įsitikinęs Saulius Žilinskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje užsiimantis verslo finansavimo sąlygų gerinimu.

Šimtai Lietuvos verslininkų ir privačių kreditorių pritartų minčiai, kad bankas anaiptol ne draugas. Tarp jų ir kaunietis verslininkas A. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, bet šiuo atveju ji nesvarbi, nes tai tipiška lietuvių verslininko istorija). Prieš krizę jis pradėjo įgyvendinti ambicingą projektą, kurį 12,5 mln. litų sutiko kredituoti "Nordea Bank Finland PLC" Lietuvos filialas - bankas "Nordea". 

Geidžiamas klientas 

"Kaune, Draugystės gatvėje, prieš dešimtmetį savo lėšomis nusipirkome 1,28 hektaro sklypą su lentpjūve, - apie verslo pradžią pasakojo verslininkas A. - Iš pradžių gaminome medienos dirbinius, o vėliau, pastebėję, kad šioje vietoje paklausūs sandėliai, pradėjome nuomoti patalpas greta esančiai bendrovei "Ulmas". Sandėlių paklausa vis augo, todėl 2008 metais nusprendėme nugriauti 2500 kvadratinių metrų patalpas ir pastatyti du su puse karto didesnį pastatą, kurio bendras plotas 6 400 kvadratinių metrų. Tam tikslui įsteigėme uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Kaune kreipėmės į šešių bankų skyrius dėl kredito, visur buvome sutinkami kaip geidžiami klientai. Apsvarstę gautus pasiūlymus pasirinkome patraukliausią, kurį pateikė "Nordea" bankas." 

Pasak verslininko, "Nordea" sutiko suteikti 12,5 mln. litų kreditą dešimčiai metų pagal lizingo planą už 1,2 proc. maržą, plius euroborą. 

"Sutartis su banku buvo sudaryta 2008 metų balandžio 7 dieną, ją pasirašydami mes bankui įteikėme ne tik įvairių dokumentų, statybos leidimus, bet ir nuomos sutartis 5 ir 8 metams, kaip garantą, kad pastatę sandėlius iškart turėsime pajamų, - pasakojo A. - Iš pradžių viskas klostėsi sėkmingai: per pusmetį bankas išmokėjo apie 2 mln. litų, intensyviai vyko statybų darbai. Ir staiga tų pačių metų rudenį, būdamas užsienyje, gavau žinutę, kad "Nordea" sustabdė finansavimą, turiu skubiai grįžti į Lietuvą. 2008 metų rugsėjo 16-ąją pateikiau prašymą išmokėti eilinę kredito sumą. Pagal sutartį bankas pinigus turi išmokėti per dvi dienas, tačiau negavome nei pinigų, nei paaiškinimo, kodėl nutrauktas kreditavimas." 

2008-ųjų spalio 10 dieną bendrovė raštu pareikalavo, kad bankas nedelsiant sumokėtų pinigus rangovams ir paaiškintų, kodėl nėra vykdomos sutartinės prievolės. Tik tada gavome "Nordea" raštą, kad bankas sustabdė kredito išmokėjimą dėl to, jog netiko vienas iš būsimų nekilnojamojo turto nuomininkų. Sutartyje ir kituose susitarimuose nebuvo numatyta banko teisė reikalauti konkretų nuomininką pakeisti kitu ar dėl šių priežasčių sustabdyti kredito mokėjimą. 

Privertė sutikti su naujomis sąlygomis

"Susitikęs su banko darbuotojais sužinojau, kad kreditavimas nebus atnaujintas, jeigu nepasirašysiu naujo priedo prie sutarties ir nepakeisiu bankui staiga neįtikusio nuomininko, - pasakojo A. - Naujos sąlygos buvo visiškai nenaudingos bendrovei, nes marža padidinta iki 3 proc. (dvigubai), paskolos grąžinimo terminas buvo sutrumpintas trejais metais. Papildomai bankas uždėjo 0,75 proc. mokestį nuo nepanaudotos kredito sumos, buvo pareikalauta įtvirtinti nuosavo kapitalo rodiklio dydį." 

Triuškinamas smūgis

Tik pasirašius šias nenaudingas sąlygas, nuo 2008-ųjų lapkričio 12 dienos bankas vėl tęsė kredito išmokėjimą. Po pusmečio bankas vėl nutraukė kreditavimą, po kurio laiko atnaujino. Per pusantrų metų 93 proc. buvo užbaigta sandėlio statyba, liko tik sutvarkyti aplinką. Ir staiga 2010 metų kovo 28-ąją "Nordea" pranešė bendrovei apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą ir pareikalavo per nevisą mėnesį, iki 2010 metų balandžio 22 dienos, grąžinti visą negrąžintą kreditą su visomis palūkanomis. 

"Neliko nieko kita, kaip paskelbti bendrovės bankrotą. Prasidėjo teismų procesai - vienus inicijavo bankas, kitus bendrovė. Bankas vienareikšmiškai privedė bendrovę prie bankroto, - kaltina kreditorius A. - Mes kas mėnesį laiku mokėjome palūkanas, įvykdėme visas sutarties sąlygas. Tačiau "Nordea" banke mes net neturėjome su kuo aptarti problemų - kiek ateidavome, vis nėra mūsų vadybininko, o pas skyriaus vadovą, juo labiau filialo vadovą Vilniuje, mūsų niekas neįleisdavo. Tik pradėjus bankroto bylą gavome vadovų kontaktus Vilniuje." 

Bankų kontaktai - iš tiesų didelė paslaptis klientams. Atsidarius ne tik "Nordea", o ir bet kurio kito banko interneto tinklalapį galima rasti tik vieną nuorodą - informacijos telefoną. Juo atsiliepęs vadybininkais vengia tiesiogiai sujungti klientą su banko vadovais.

"Didžiausia verslininkų problema prasidėjus finansų krizei buvo ta, kad klientai negalėjo aptarti su bankais kylančių sunkumų, gauti patarimų, kaip elgtis, - kalbėjo smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys S.Žilinskas. - Bankai aiškino, kad klientai ateina tartis po laiko, kai jau nieko nebeįmanoma padaryti. Iš tiesų tai ne visa tiesa. Atradome įmonę Šiauliuose, prekiavusią muzikos instrumentais, kurios vadovas kreipėsi į banką iškart, tik prasidėjus krizei. Bet negavo jokio atsakymo. Tačiau dabar padėtis pasikeitė, nes mūsų siūlymu padarytas Bankų įstatymo pakeitimas, numatantis, kad bankai privalo atsakyti į gaunamus raštus. Anksčiau tokios nuostatos nebuvo, todėl bankas neprivalėjo atsakyti ir neatsakinėjo nei klientams, nei jų paslaugomis susidomėjusiems žmonėms."

Beteisis klientas

Verslininko A. UAB Registrų centro duomenų bazėje šiuo metu nurodoma kaip bankrutuojanti įmonė. Teismuose jai kol kas nepavyksta įrodyti, kad bankrutavo dėl "Nordea" kaltės. 

"Nutraukdami sutartį bankai dažniausiai teigia, esą verslininkas arba pažeidė kurią nors sutarties sąlygą, arba suteikė bankui teisę atšaukti kreditą pablogėjus kredituojamo asmens ar įmonės finansinei padėčiai, - S.Žilinsko nestebina verslininko bėdos. - Bankai atvykę iš užsienio, jie turi daug patirties ir gerų teisininkų, kurie iš anksto į sutartis sudeda visus įmanomus saugiklius. Kreditoriui pateikiama tipinė sutartis, jis neturi jokios galimybės jos pakeisti. Tačiau juridiškai klientas kaltas, nes ją pasirašė. Tai priežiūrinių institucijų, Lietuvos banko nuodėmė, kad jos tokių situacijų neprižiūrėjo ir leido joms pasireikšti. Lietuvos bankas dabar didina viešumą, skelbia bankų veiklos įkainius. Mes siūlome žengti kitą žingsnį - skelbti bendrąsias sutarčių sąlygas, kad žmonės galėtų jas išstudijuoti ir sulyginti prieš kreipdamiesi į banką."

Prasidėjus krizei Skandinavijos bankai masiškai pradėjo reikalauti pasirašyti papildomus sutarčių priedus arba, remdamiesi kuriuo nors sutarties punktu, reikalavo sugrąžinti visą paskolą. Turint omenyje, kad prieš krizę bankai noriai dalijo paskolas ne itin įsigilindami į kredituojamų įmonių ir asmenų finansines galimybes, per Lietuvą nusirito bankrotų banga. Ją dar sustiprino aklavietėje atsidūrusių naujus butus įsigijusių, bet dėl kritusių nekilnojamojo turto kainų priverstų skubiai kreditus grąžinti žmonių neviltis. 

Užsienio bankuose galiojo ir galioja tvarka, kad jie neprieštaraudami vykdo pagrindinių bankų nurodymus. Krizės pradžioje dauguma pagrindinių Skandinavijos bankų savo filialams Lietuvoje davė nurodymus nefinansuoti transporto, medžio apdirbimo, nekilnojamojo turto verslo ir lengvosios pramonės. Dabar tai įvardijama kaip sisteminė problema. 

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai yra pareiškę, kad Skandinavijos bankai, išprovokavę kreditavimo pakilimą Baltijos šalyse, prasidėjus krizei paliko vietos visuomenę skursti ir bankrutuoti. TVF ekonomistų nuomone, jeigu nebūtų buvę kreditavimo pakilimo, tokio masto skurdo, koks dabar pastebimas šiuose kraštuose, nebūtų. Nors kreditavimo pakilimas ir palaikė sparčią ekonomikos plėtrą, po jos ėjęs nuosmukis buvo toks didelis, kad vidutiniai ekonominės plėtros rodikliai 2003-2010 metais valstybėse, kurios išgyveno kreditavimo pakilimą, buvo žemesni nei tose šalyse, kuriose toks pakilimas nebuvo užfiksuotas.

Lietuvos bankas, turintis prižiūrėti ne tik mūsų krašto, bet ir užsienio bankus, vadovaujant Reinoldijui Šarkinui vengė pyktis su Skandinavijos bankais. Todėl jie beveik be trukdžių darė tai, ką norėjo. 

Suklaidino teismą?

Verslininkams sunku teistis su bankais, nes susiduria nelygios jėgos. Verslininkas A. šių metų pavasarį pralaimėjo vieną svarbiausių bylų, jo manymu, vien todėl, kad bankas "Nordea" suklaidino teismą.

2011 metų vasario 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs A. skundą panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 metų rugsėjo 9-osios nutarties dalį, kuria patvirtintas "Nordea" banko Lietuvos skyriaus 11,39 mln. litų kreditorinis reikalavimas, jo skundą atmetė.  

A. įrodinėjo teismui, kad bankas "Nordea" neteisėtai sustabdė finansavimą pagal sutartį, o tai sukėlė žalingų pasekmių, įskaitant ir bankroto bylos UAB iškėlimą. 

"UAB savo prievolių pagal sutartį negalėjo tinkamai vykdyti būtent dėl banko "Nordea" veiksmų ir kaltės, todėl bendrovė negali būti laikoma pažeidusi savo prievoles pagal sutartį ir už sutarties nevykdymą bendrovei negali būti taikomos jokios neigiamos pasekmės, įskaitant kompensacinių palūkanų, delspinigių skaičiavimą", - įrodinėjo A. 

Tačiau teismas nusprendė, kad kaltas ne bankas, o bendrovė.

"Kredito sutartis numatė kredito gavėjo įsipareigojimą iki pirmos kredito išmokos išdavimo pateikti bankui preliminarias statinių nuomos sutartis, pagal kurias statiniai būtų išnuomojami "ištiestos rankos" principu ne trumpesniam kaip 5 metų terminui be teisės nuomininkui vienašališkai nutraukti sutartį, - konstatavo teismas. - Į bylą pateiktas UAB (...) 2008 metų spalio 13-osios raštas bei 2008 metų spalio 16-osios įsipareigojimas patvirtina, kad pateikiant 2008 metų rugsėjo 16 dienos prašymą dėl 75 239 eurų kredito išmokėjimo preliminarios statinių nuomos sutartys nebuvo sudarytos."

Toks teismo argumentas šokiravo A. Bankas, negavęs preliminarių nuomos sutarčių, net nebūtų pradėjęs mokėti kredito! Pasak verslininko, bankui 2008 metų balandį buvo pateiktos preliminarios sutartys su nuomininkais.

"Grįsdamas savo finansinį reikalavimą bankas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tendencingai nepateikė šių nuomos sutarčių, todėl teismas negalėjo visapusiškai ir teisingai išspręsti šalių ginčų", - tvirtina A. - Bankas ne tik apgaudinėja ir žlugdo verslą, bet apgaudinėja ir teismus, t. y. specialiai pateikia tik sau naudingus dokumentus (nors bankas privalo ypač dėmesingai pateikti su byla susijus visus dokumentus). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir teismai, priėmę neteisingą nutartį, vengia atnaujinti procesą. Manau, kad jie palaiko stipresnę pusę." 

Bankas keičia argumentaciją

Atsiliepdamas į A. skundus, bankas "Nordea" 2011 metų rugpjūčio 9 dieną Kauno apygardos teismui parašė atsiliepimą, kad "preliminariosios sutartys egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir teismui priimant sprendimą ir ši aplinkybė pareiškėjui (A. - aut.) buvo žinoma... Preliminarių sutarčių egzistavimo faktas neturi esminės reikšmės bylai ir galutiniam teismo sprendimui".

Taigi bankas apkaltino A., kad jo bėda, jog pats nepateikė teismui preliminarių sutarčių ar laiku nepastebėjo, kad bankas jų nepateikė. 

LŽ paklausė "Nordea" banko, kodėl teismui nepateikė nuomos sutarčių teismui, kuris 2011 02 04 priėmė nutartį nurodydamas, kad "preliminarios statinių nuomos sutartys sudarytos nebuvo"?

"Net jeigu preliminarios sutartys būtų buvusios byloje, tai nebūtų pakeitę teismo sprendimo byloje, kadangi ginčas vyko ne dėl preliminariųjų sutarčių pateikimo ar nepateikimo, o dėl vieno iš nuomininkų, su kuriuo buvo sudaryta preliminarioji sutartis, atitikties kredito sutarties sąlygoms. Todėl ir esant byloje preliminarioms sutartims tai neturi jokios reikšmės bylos galutiniam sprendimui, - atsakė banko "Nordea" komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas. - Reikia pažymėti, kad pats A. (buvęs įmonės vadovas ir akcininkas, kuris inicijuoja visas bylas prieš banką) turėjo galimybę pateikti minėtas sutartis teismui, bet to nedarė, o tik po to iškėlė šį klausimą, siekdamas vilkinti bylą."

Panašus likimas

Turės ar neturės teismui reikšmės byloje atsiradusios nuomos sutartys, paaiškės tik tada, jei bus atnaujintas teismo procesas.

Šiuo metu "Nordea" bankui tai ne vienintelė byla su kredito gavėjais. Be verslininko A., jis teisiasi dar su keturiomis bendrovėmis. Pasak V.Cucėno, pirmosios instancijos teismuose tris bylas laimėjo bankas.

Tačiau vieną bylą pirmosios instancijos teisme yra laimėjęs kredito gavėjas - UAB "Big City Lt", stačiusi du daugiabučius Palangoje, Medvalakio gatvėje. Šios bankrutuojančios bendrovės istorija daugeliu aspektų sutampa su verslininko A. žlugimu.

2008 metų kovo 17 dieną bendrovė "Big City Lt" su "Nordea" banku pasirašė kreditavimo sutartį 7,8 mln. eurų (26,91 mln. litų). Po pusmečio, prasidėjus krizei, 2008-ųjų spalio 27 dieną "Nordea" banko reikalavimu buvo sudarytas papildomas, bendrovei nenaudingas susitarimas: marža padidinta nuo 1,7 proc. metinių palūkanų iki 2 proc., susitarta dėl laidavimo padidinimo.  

Jau kitą dieną po to, kai buvo pasirašytas papildomas susitarimas, bankas neleido bendrovei naudotis 2,9 mln. litų - pridėtines vertės mokesčio grąžinimu, pervestu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Nuo tos dienos bendrovės ir banko santykiai vis blogėjo, kol galiausiai buvo paskelbtas bendrovės bankrotas. Kilo grėsmė ir privatiems investuotojams, sumokėjusiems dalį sumos už statomus butus. 

Klaipėdos apygardos teismas šį rudenį priėmė nutartį, kuri suteikia vilties, kad Lietuvoje įstatymai dar galioja ne tik komercinių bankų klientams, bet ir patiems bankams. Teisėja Eugenija Morkūnienė patenkino UAB "Green Trust" ieškinį dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pažeidimo ir neteisėto bankrutavusios bendrovės turto perdavimo. Negaliojančiu pripažintas 2011 metų liepos 26 dienos įkeisto turto perdavimo aktas, kuriuo kreditoriui - bankui "Nordea" - perduotas nekilnojamasis turtas Palangoje - 0,8 hektaro žemės sklypas su jame stovinčiais dviem nebaigtais statyti daugiabučiais namais (152 butai). 

Teismas nutarė pritaikyti restituciją ir įpareigojo minėtą kreditorių grąžinti šį turtą bankrutavusiai UAB "Big City LT", kurios vienas iš kreditorių ir yra "Green Trust". Konstatuota, kad įkeisto turto perdavimo be varžytinių aktas pasirašytas ir turtas įkaito turėtojui bankui "Nordea" perduotas nepagrįstai, nes pažeidžia įstatymus - neatitinka ir prieštarauja bankrutavusios įmonės kreditorių priimtam nutarimui dėl tolesnio turto pardavimo kainų nustatymo.

Neveiklus prievaizdas

Po pasaulinės finansų krizės susigriebta, kad bankai virto "valstybėmis valstybėse", o bankininkai gauna milžiniškus atlyginimus ir dar didesnes premijas net ir tuo atveju, jeigu jų veikla baigiasi bankrotu. Visame pasaulyje - ir net Volstrite - imtasi bankų kontrolės ir reguliavimo. Bet tik ne Lietuvoje.

Lietuvos bankas atsakingas už Lietuvoje veikiančių Europos Sąjungos valstybių bankų filialų likvidumo normatyvo vykdymo priežiūrą, stebi  jų indėlių koncentraciją, analizuoja finansinius rodiklius, turto ir įsipareigojimų pokyčius, pajamas ir sąnaudas, taikomas vidaus kontrolės priemones, atlieka patikrinimus pagal savo kompetenciją. LŽ paklausė Lietuvos banko, ar jis ėmėsi kokių nors priemonių, kad būtų užkirstas kelias bankams ir užsienio bankų filialams keisti sutarties sąlygas arba nutraukti kreditavimą naudojantis formaliomis sutarties sąlygomis?

"Šiuo metu įstatymai Lietuvos bankui nesuteikia teisės spręsti klientų ir komercinių bankų ginčų dėl paskolų sutartyse numatytų sąlygų pagrįstumo, keitimo ar bankų taikomų sankcijų, neįvykdžius sutarties sąlygų. Seimui patvirtinus priežiūros pertvarką įteisinančius teisės aktus, Lietuvos bankas kitąmet jau įgytų galimybę dalyvauti sprendžiant ginčus tarp bankų ir jų klientų -vartotojų", - atsiribojo nuo atsakomybės už krizės pasekmes, žmonių skurdinimą ir verslo žlugdymą Lietuvos bankas. 

Apie tai, kad Lietuvos bankas ne itin turi įtakos užsienio bankų filialų veiklai Lietuvoje, byloja ir kiti atsakymai, kuriuos parengė Giedrius Simonavičius, banko Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas.

- Ar Lietuvos bankas svarstė galimybę krizės metu padaryti įstatymo pataisų, kurios neleistų užsienio bankams keisti sutarties sąlygų į nenaudingas klientams? Jei ne, kodėl? - domėjosi LŽ.

- Vykdant kredito įstaigų priežiūrą siekiama užtikrinti, kad bankai neprisiimtų nepamatuotos rizikos, ir taip prisidedama prie indėlininkų, kitų bankų klientų ir visos visuomenės interesų apsaugos, tačiau, kaip jau minėta, kol kas Lietuvos bankas neturi įgaliojimų tirti, vertinti, ar banko veiksmai atitinka su klientais sudarytų sutarčių nuostatas, taikomas sankcijas ir pan.

- Ar Lietuvos bankas turi duomenų, kiek Lietuvos įmonių bankrutavo dėl tos priežasties, kad bankai pakeitė kreditavimo sąlygas arba pareikalavo nesibaigus terminui sugrąžinti paskolas? Kokia bendra kredito suma pareikalauta sugrąžinti nesibaigus kreditavimo terminui?

- Dažniausiai įmonės bankrotą lemia ne viena priežastis, o visas jų kompleksas (juk žinome, kad viena bėda - ne bėda). Tą įrodo ir naujausi spalio mėnesio duomenys, pagal kuriuos tik maždaug kas dešimta bankrutavusi įmonė turėjo paskolos likutį.

- Ar Lietuvos bankas disponuoja informacija apie antrines bankų nekilnojamojo turto bendroves? Jei taip - kokie bankai yra įkūrę nekilnojamojo turto bendroves skolininkų turtui realizuoti?

- Lietuvos bankas turi informaciją apie bankų bei jų patronuojančių bankų kontroliuojamas antrines bendroves, kurios užsiima iš skolininkų perimto nekilnojamojo turto valdymu. 

Banko atstovas atsakyme apie tokias įmones užsimena, tačiau jokių duomenų apie antrines įmones nepateikia.  

Negi ir tai - paslaptis? Jeigu pagrindinis Lietuvos bankas turi informacijos apie antrinių įmonių turtą, kodėl jis negali būti paskelbtas? Jeigu paaiškėtų, kad sumos santykinai mažos - gal ir neteisingų traktavimų ar baimių būtų mažiau.

O jei apimtys ir sumos didelės - būtų proga Seimui susirūpinti tuo, kaip užsienio bankai išnaudoja savo pelno didinimui įmonių ir žmonių žlugdymą. Gal netgi imtųsi spręsti, kaip tokią "gudrią" veiklą pažaboti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"