TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankininkai giria Darbo kodekso pataisas

2015 03 24 18:00
Nerijus Mačiulis LŽ archyvo nuotrauka

Dviejų didžiausių komercinių bankų ekonomistai teigia, kad naujo socialinio modelo kūrėjai pagaliau atkreipė dėmesį į bedarbius. SEB ir „Swedbank“ analitikų nuomone, lankstesni darbo santykiai gali padėti realiai sumažinti aukštą nedarbo lygį šalyje.

„Manau, kad pirmiausiai visos pusės, kurios dalyvauja diskusijoje, turėtų galvoti ne tik apie tuos asmenis, kurie jau turi darbą ir kokios turėtų būti jiems socialinės garantijos, bet ir apie tuos 180 tūkstančių bedarbių, kurie laukia, kol bus sukurtos darbo vietos“, - LRT radijui sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo nuomone, pakeistas Darbo kodeksas galėtų padėti sukurti daugiau darbo vietų.

„Turbūt nėra sveika būsena, kai apie 10 proc. darbingo amžiaus negali įsidarbinti iš dalies dėl to, kad darbdaviai bijo greitai kurti darbo vietas, nes nežino, ar galės darbuotojus greitai atleisti, jeigu sumažėtų paklausa“, - sakė N.Mačiulis.

SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvoje niekas pernelyg nesidomi darbo neturinčių žmonių padėtimi.

Gitanas Nausėda/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Sakyčiau, kad šiuo metu profsąjungos atstovauja dirbančiųjų žmonių grupei ir gina tik jos interesus, sakydamos, kad viskas, kas yra siūloma, yra nukreipta prieš samdomus darbuotojus. Tačiau Lietuvoje niekas neatstovauja arba pernelyg nesidomi darbo neturinčių žmonių padėtimi ir jų šansais įsidarbinti. Tai yra taip pat labai rimta problema, kadangi bedarbių skaičius šalyje yra vis dar labai didelis ir dažnas žmogus neranda galimybių įsidarbinti ir, be kita ko, dėl nelanksčios darbo santykių sistemos“, - BNS sakė G.Nausėda.

Pasak N.Mačiulio, JAV yra labai mažai suvaržymų ir nedarbo lygis viršija vos 5 proc., o Europoje - 11 proc. Pasak jo, Lietuvoje bijoma, kad darbdavių nevaržant įstatymais, nukentės darbuotojai. Lietuvoje nedarbas kovo pradžioje buvo 9,6 proc.

„Bene pagrindinis profesinių sąjungų argumentas yra tai, kad darbo santykius mažiau reglamentuojant įstatymais, o leidžiant sureguliuoti įmonės viduje bijoma, kad didelė dalis Lietuvos darbdavių yra blogi asmenys, kurie nesant suvaržymų įstatymais iš karto pradės piktnaudžiauti ir skriausti darbuotoją. Manau, kad tokia išankstinė nuostata yra klaidinga“, - sakė N.Mačiulis.

Profesinių sąjungų atstovai piktinasi, kad visą naujojo modelio projektą gavo likus vos savaitei iki Trišalės tarybos posėdžio.SEB banko ekonomistas G.Nausėda taip pat mano, kad apie naują modelį informuojant visuomenę, buvo dirbta per mažai.

„Manau, kad socialinio modelio projektas buvo tarsi ištrauktas iš kepurės, labai staigiai, prieš tai neparengus visuomenės, nepaaiškinus jo prasmės ir galbūt dar ir dėl to kyla toks didelis pasipriešinimas, o žmonės yra nereikalingai erzinami. Tikriausiai reikia elgtis nuosekliai ir pirmiausiai pristatyti ne priemones, kurios bus siūlomos, o apskritai, ko Lietuvai reikia artimiausią dešimtmetį“, - BNS sakė G.Nausėda.

Jis teigė, kad neverta priešpastatyti darbdavių ir profesinių sąjungų, kai bet koks siūlymas didinti darbo santykių lankstumą aiškinamas tik kaip naudingas darbdaviams ir nenaudingas darbuotojams.

„Tai nėra teisinga, nes bet koks atleidimo procedūrų liberalizavimas veda į tai, kad turėdami atleidimo garantijas darbdaviai galėtų atleisti darbuotoją be didesnių laiko ar finansinių kaštų bus drąsesni kurdami naujas darbo vietas. Klausimas, ar samdomam darbuotojui geriau būti neperspektyvioje, finansiškai prastai besiverčiančioje įmonėje, tačiau apginkluotam, apstatytam įvairiomis tvoromis, kad vistik nebūtų atleistas? Ar geriau turėti didesnę pasirinkimo laisvę ir galimybę pagerinti darbo sąlygas, jei vienai įmonei sekasi blogiau“, - BNS sakė G.Nausėda.

Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Darbo grupė siūlo bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"