TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankrotai įsisuko ir į linų pramonę

2008 07 01 0:00

Linų pramonės atstovai tvirtina, kad kainų kilimo ir didžiulės Rytų šalių konkurencijos našta jiems per sunki. Jei artimiausiu metu Lietuvos valdžia nesiims skubių ir efektyvių priemonių, kad pagerintų tekstilės pramonės padėtį, bankrotai taps masiniu reiškiniu.

Premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir jo Vyriausybėje dirbantis valstietis liaudininkas ūkio ministras Vytas Navickas juokiasi iš verslininkų nuogąstavimų dėl Lietuvos ekonomiką užgriuvusios krizės. G.Kirkilas teigia, kad valstybėje krizės nėra, todėl nereikia ir krizės įveikimo plano. Ūkio ministras V.Navickas tikina, kad pramonė išaugo 9 proc. ir "Lietuva turi visas galimybes išlaikyti augimo tempą".

Tačiau verslininkai teigia, kad ekonomikos sulėtėjimas jau yra akivaizdus, ir ginasi nuo krizės patys.

Sunkus metas

"Kad ekonomikos augimo tempas Lietuvoje lėtėja ir artimiausioje ateityje tik lėtės - sunku paneigti. Akivaizdu, jog ginčams nėra laiko. Visi, kas gali ir nori būti atsakingi už mūsų šalies ekonominį klestėjimą, turi kaip įmanoma greičiau kreipti energiją ir darbus į sritis, kurioms gali turėti įtakos, o ne tuščiai kalbėti apie tai, ko negalima pakeisti", - LŽ teigė Gediminas Viskelis, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinis direktorius.

Pasak Lilijanos Pūrienės, bendrovės "Lino audiniai" generalinės direktorės, tekstilės pramonė vėl išgyvena labai sunkius metus. Pašnekovės teigimu, tekstilės pramonėje didelis rankų darbo poreikis gaminant natūralų produktą, palyginti žemas darbo našumas bei didelės energijos sąnaudos.

Tai lemia, kad pagaminamų audinių savikaina yra aukštesnė nei vidutinė analogiškų gaminių, pagamintų Azijos šalyse, Rusijoje ar Baltarusijoje, pardavimo kaina rinkoje.

Didelę dalį gaminių savikainos, pasak įmonės vadovės, sudaro darbo užmokestis, kuris ir šiuo metu, ir ateityje tik didės. Dėl šios priežasties turės būti didinama ir produkcijos savikaina. Kita problema - pasenusi techninė įranga ir technologijos, kurioms atnaujinti reikia labai didelių investicijų.

AB "Linas", didžiausios lininių tekstilės gaminių gamintojos, antrinė bendrovė "Lino audiniai" birželio 13 dieną paskelbė apie inicijuojamą savo bankrotą.

Panevėžio krašte be darbo liks apie 900 gyventojų.

"Man širdį skauda dėl žlungančios tekstilės ir ypač dėl linų pramonės. Lietuva nuo seno garsėjo lininiais gaminiais - tai buvo Lietuvos auksas. Kai žlunga tokios bendrovės kaip "Lino audiniai", garsėję savo gražia ir kokybiška produkcija, neturėtų likti abejingas nė vienas lietuvis. Vyriausybė daug anksčiau turėjo reaguoti į šią problemą ir ją spręsti", - LŽ kalbėjo Felicija Daukšienė, 37 metus dirbusi linų gamyboje. Pašnekovės manymu, ekonominė krizė yra, ir jei Vyriausybė nesiims priemonių ją likviduoti - bankrutuojančių įmonių tik daugės.

Bankrotų skaičius auga

Ričardo Slapšio, ūkio ministro patarėjo ryšiams su visuomene, teigimu, nustatyti bendrovės "Lino audiniai" bankroto priežastis yra sudėtinga. "Dauguma bankrutavusių įmonių nurodo tokias priežastis, kaip apyvartinių lėšų stygius ir rinkos praradimas, nors iš tikrųjų tai turėtų būti visas kompleksas veiksnių, įskaitant ir vadovų bei specialistų gebėjimus", - LŽ aiškino R.Slapšys.

"Lino audiniai" generalinė direktorė L.Pūrienė LŽ teigė, kad bendrovė neatlaikė konkurencijos ir sparčiai didėjančių kainų naštos.

"Šiuo metu Lietuvos tekstilės pramonės įmonės tarsi atsidūrė konkurencijos tarp Rytų ir Vakarų spąstuose. Jos verčiamos mažinti sąnaudas, nes Rytų įmonės siūlo produktų ir paslaugų gerokai mažesnėmis kainomis. Vakarų spaudimas pasireiškia nuolatiniu naujų technologijų bei vadybos naujovių atsiradimu ir nuolat didėjančiu jų įdiegimo tempu", - aiškino tekstilės padėtį L.Pūrienė.

Faktai

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, nuo 2008 metų sausio 1 dienos iki birželio 20 dienos bankroto procesai buvo inicijuoti 24 tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba užsiimančioms įmonėms.

Tekstilės įmonių bankrotų skaičius ir tekstilės įmonių bankrotų dalis bendrame bankrotų skaičiuje didėjo nuo 2006 metų.

Klientai pabėgo

Lininių gaminių gamyba ir pardavimo veikla užsiimančios nedidelės įmonės direktorės (redakcijai pavardė žinoma) LŽ teigimu, kylant dujų kainai, lietuviškų lininių audinių kainos pakilo net iki 30 proc., todėl didžioji dalis užsienio klientų nutraukė bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos įmonėmis ir pradėjo dirbti su Baltarusijos verslininkais.

"Kad neprarastume savo klientų, esame priversti pirkti audinius iš kitų šalių, nes Lietuvoje kainos kosminės", - aiškino pašnekovė.

Pasak verslininkės, susidaro toks įspūdis, jog politikai abejingi linų pramonės verslui, todėl sunku tikėtis, kad bus imtasi kokių nors skubių priemonių keisti tekstilės pramonei nelengvą padėtį.

Reikia programos

LATIA generalinio direktoriaus G.Viskelio manymu, globalizacija ir nuolat stiprėjanti konkurencija, kuri kaip niekada anksčiau verčia įmones ieškoti naujoviškų sprendimų, mažinti kainas, spartinti produkcijos pateikimo terminus, šiandien yra ne pasvarstymai, o realiai vykstantys procesai. Jie egzistuoja, pripažįsta tai Vyriausybė ar ne.

Pasak pašnekovo, kad bankrotai netaptų masiniu reiškiniu, Vyriausybė kartu su verslo atstovais kaip įmanoma greičiau turi parengti programą, kurioje būtų numatyta, ką reikia atlikti šiemet ir kitais metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"