TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankrotas: nemalonus, bet būtinas

2014 02 22 6:00
A.Pipiras Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Fizinio asmens bankrotas - bent šiokia tokia galimybė prasiskolinusiam žmogui per keletą metų grįžti į normalias vėžes, atkurti savo mokumą ir orumą, užuot iki gyvenimo pabaigos nešus nuolat sunkėjančią skolų naštą.

Tačiau asmens bankrotas nėra maloni procedūra. Apie jos kasdienybę kalbiname bankroto administratorių, UAB „Bankroto administravimas“ vadovą Aleksandrą Pipirą.

Pirmieji žingsniai - apgalvoti

– Tarkim, žmogus suvokė, kad įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų galbūt nesugebės nė iki gyvenimo pabaigos ir vienintelė išeitis vėl viską pradėti nuo nulio – bankrutuoti. Nuo ko jis turėtų pradėti?

– Pirmiausia siūlyčiau įdėmiai perskaityti Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Jei bankrotas neišvengiamas, apie tokį apsisprendimą privalu prieš mėnesį registruotu paštu pranešti savo kreditoriams (bankams, išperkamosios nuomos bendrovėms ir pan.). Šio laiško kopiją reikėtų pasilikti sau, nes ji vėliau bus reikalinga teisme. Po mėnesio rašoma paraiška savo apylinkės teismui ir pasiūloma administratoriaus, kuris sutinka dalyvauti procese, kandidatūra. Pravartu iš anksto su juo pasišnekėti dėl būsimų procedūrų. Ir pareiškimą teismui vargu ar kiekvienas parašys pats - padės bankroto administratorius arba advokatas. Galų gale kartu su administratoriumi surašomas bankroto procedūrų planas.

– Kiek kainuoja administratoriaus paslaugos?

– Administravimo išlaidos priklauso nuo bylos sudėtingumo, skolininko turimo turto, skolų dydžio, ankstesnio skolų išieškojimo bendrovių dalyvavimo, teisminių procesų ir panašių dalykų. Tai paprastai - derybų klausimas, tačiau administratoriaus atlyginimą privalo patvirtinti kreditorių susirinkimas.

Savininkas, pasirašęs sutartį, gali būti įsipareigojęs mokėti, pavyzdžiui, 1000 litų per metus, jeigu už tokį atlygį sutinka dirbti administratorius, tačiau toks atlygis nustatomas tik išskirtiniais atvejais. Beje, jis su klientu negali būti susijęs jokiais giminystės ryšiais – tai draudžia įstatymas. Manau, kad realiai tokia byla galėtų būti administruojama mažiausiai už 15 tūkst. litų per penketą metų, jei turto nėra daug ir skola nedidelė. Už šiuos pinigus atliekamas visas darbas. Jei žmogus turi daugiau turto ir yra skolingas kelis šimtus tūkstančių litų, administravimo išlaidoms gali tekti skirti ir 1000 ar daugiau litų per mėnesį.

Įstatymas nustato, kad kol nepatvirtintas bankroto planas, administravimo išlaidoms yra skiriama iki 3 tūkst. litų. Plano sudarymo ir patvirtinimo procedūra užtrunka iki 4 mėnesių. Taigi, apskritai bankrutuoti verta tada, kai turima turto, kurį realizavus bus padengta bent dalis skolų. Beje, jei plano nepatvirtina kreditoriai, tai gali padaryti teismas.

Ne iš dangaus

– Įsisenėjusiam skolininkui tai dideli pinigai. Iš ko jis juos mokės?

– Pagal įstatymą, bankrutuojančio asmens mėnesio išlaidoms gali būti palikta ne mažiau kaip 500 litų jo pajamų. Bet tai irgi išskirtiniai atvejai. Pavyzdžiui, vienam mūsų bendrovės klientui, gaunančiam nemažą pensiją ir kreditoriams užstačiusiam visą savo registruotiną turtą, nuspręsta palikti per mėnesį 1350 litų, o jo bankrotas užtruks apie 3 metus.

Bankrutuojantis asmuo turi stengtis įsidarbinti arba verstis individualia veikla, kad gautų pajamų. Pajamų dalis, viršijanti nustatytą jam paliekamą sumą, pervedama į atskirą sąskaitą, iš kurios administratorius gali imti atlyginimą sau ir apmokėti kitas bankroto procedūroms reikalingas išlaidas. Juk reikia mokėti ir už turto saugojimą, vertinimą, pardavimą, kas pusmetį sušaukti kreditorių susirinkimus, teikti ataskaitas, tikslinti mokumo atstatymo planą, atlikti buhalterinę apskaitą ir kt.

Administravimo išlaidoms galima naudoti iki 15 proc. pajamų, gautų už parduotą skolininko turtą. Jei turtas brangus, administravimo išlaidoms kreditoriai gali skirti tik 0,5–2 proc. ar dar mažiau. Išlaidoms padengti įstatymas numato ir dalį iš kreditoriaus parduoto įkeisto turto. Jei šis parduodamas brangiau, negu yra skolingas kredito gavėjas, likusi suma paliekama administratoriaus atidarytoje depozitinėje sąskaitoje ir tenka kitiems kreditoriams arba, jeigu daugiau skolų nėra, – bankroto procedūra baigiama ir likutis tenka bankrutavusiam asmeniui.

Yra buvę, kad bankrutuoti buvo priverstas asmuo, gaunantis 420 litų invalidumo pensiją ir neturintis turto. Iš jo nieko nepaimsi. Jam bankrutavus, kreditoriai skolas turės paprasčiausiai nurašyti.

Jei žmogus gauna 700 litų pajamų, o skola minimali – 25 tūkst. litų (25 minimalūs atlyginimai), per penkerius metus žmogus mokėdamas po 200 litų, likusių nuo 500, priteistų gyvenimo išlaidoms, išgalės kreditoriams sumokėti vos 12 tūkst. litų. Vadinasi, ne ką atgaus kreditorius ir nieko neuždirbs administratorius, bet žmogui vis tiek reikia padėti nusimesti naštą.

Skolininkus - į gatvę

– Ar gali būti parduotas vienintelis skolininko būstas?

– Deja, taip. Tačiau antai priverstinio skolų išieškojimo atveju antstolis pareikalauja per mėnesį išsikraustyti, o bankrutuojančiam asmeniui teismas gali atidėti būsto pardavimą pusmečiui ar net ilgesniam laikotarpiui. Tokius sprendimus teismas gali priimti išskirtiniais atvejais, atsižvelgdamas į aplinkybes: gal egzaminams ruošiasi abiturientas, gal šeimoje yra mažamečių vaikų, gal bute gyvena nėščia moteris ir pan.

Parduodamas visas bankrutuojančio asmens registruotinas turtas: butas, automobilis, brangūs juvelyriniai dirbiniai, netgi televizorius, jei jis kainuoja apie 10–20 tūkst. litų. Smulkesnių daiktų nepaisoma.

Žmogus gali bandyti dalį turto nuslėpti, bet tai nustačius bankroto bylą teismas gali nutraukti. Tada vėl teks vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriui su visomis palūkanomis, netesybomis, baudomis ir kitomis priemokomis.

– Būtų per švelnu sakyti, kad skolininkui bankrotas yra varginantis ir nemalus procesas.

– O ką daryti? Ar visą gyvenimą likti su skolomis? Jaunas žmogus nudegęs įgauna proto ir kitą kartą neskubės imti kreditų, jeigu nežinos, kaip grąžinti. Manau, kreditą jis gali imti turėdamas planą investuoti, tai suprantu. Bet jei kelis šimtus tūkstančių ima būstui įsigyti... Antai žmogus, turintis keleto vilkikų verslą, pasiskolino 200 tūkst. litų, nusipirko butą sostinėje, jį įkeitė, o po metų, per krizę, sumažėjo jo pajamos, kredito mokėti nebeišgalėjo, ir bankas iš karto pareikalavo turtą parduoti. Leido tai padaryti pačiam, bet parduoti butą pavyko vos už 130 tūkst. litų. Vadinasi, 70 tūkst. litų jis liko skolingas. Bendra asmeninė skola su palūkanomis, delspinigiais ir kt. – 111 tūkst. litų.

Buvo keista stebėti, kai 2007–2008 metais žmonės skolinosi visai naujo būsto vertei. Bankai pinigus dalijo visiems, kurie turėjo oficialų darbą – niekam nebuvo svarbu, kad darbdavys gali po metų kitų bankrutuoti. Iš tikrųjų didžiausią žalą daro paskolų „užkratas“. Deja, mažai kas suvokia, ką reiškia kreditas: kai tik nesugebi mokėti, kreditorius iš karto ima už gerklės. Parduoda visą tavo turtą, ir užstatytą, ir neužstatytą.

Faktai

*Lietuvos įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, 2014 m. sausio 31 d. bankroto byla buvo iškelta 131 asmeniui.

Latvijoje vidutiniškai po 140 fizinių asmenų bankrutuoja kas mėnesį.

UAB “Creditinfo” duomenų bazėje buvo įrašai apie 12 735 asmenis, kurie galėtų pretenduoti į fizinio asmens bankrotą, t. y. tokių, kurie turi daugiau nei po 25 tūkst. litų pradelstų finansinių įsipareigojimų.

*Estijoje bankroto įstatymas pradėjo veikti 2004 m., Latvijoje – 2008 m. ir vėliau, 2010 m., buvo pataisytas bankrutuojančių asmenų naudai. Lietuvoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas, priimtas 2012 m., įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d. ir primena pirmąjį latviško įstatymo variantą.

*Vokietijoje fizinio asmens bankroto procedūroms yra numatyta skirti iki 6 metų, Lietuvoje, kaip ir Estijoje bei Lenkijoje, – iki 5, o Latvijoje – iki 2,5–4 metų. Latvijos parlamente svarstomas pasiūlymas šį laikotarpį sutrumpinti iki 1,5 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"