TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankrotas - tik labai daug įsiskolinusiems

2010 11 15 0:00
Vien bankroto administratorių išlaikyti kainuos tūkstančius, o skoloms padengti teks išparduoti visą savo turtą, kreditoriams pervesti beveik visą savo atlyginimą.
LŽ archyvo nuotrauka

Nepakeliamų skolų kuprai sunkmečiu užgulus šimtų gyventojų pečius, bankrutuoti fiziniams asmenims ketinama leisti tik nuo 2012-ųjų - jei tam pritars Seimas. Ekspertai įspėja, kad bankroto procesas bus ilgas ir brangus, ir jam greičiausiai ryšis tik itin didelių beviltiškų įskolų turintys asmenys, tačiau dėl teoriškai didesnės rizikos esą augtų paskolų palūkanos visiems besiskolinantiems.

Ūkio ministerija (ŪM) artimiausiu laiku rengiasi Vyriausybei teikti atnaujintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Jame numatyta, kad nuo 2012 metų bankrutuoti galėtų skolų neišsimokantys fiziniai asmenys, jei jų įsipareigojimų suma didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos - šiuo metu tai būtų 20 tūkst. litų.

Nepaisant bankininkų ir kai kurių ekspertų abejonių, galutiniame projekto variante atsirado nuostata, jog bankrutuoti turės teisę ir gyventojai, įsiskolinę iki priimant šį įstatymą.

"Belieka tik apgailestauti, kad fizinių asmenų bankroto įstatymo neturėjome anksčiau. Akivaizdu, kad jis būtų užkirtęs kelią besaikiam skolinimui ir skolinimuisi. Mano manymu, nuostata būsimą įstatymą taikyti ir egzistuojantiems finansiniams įsipareigojimams yra kaina, kurią turėtume solidariai mokėti už įsiveistą madą gyventi skolon. Atsakomybę turime prisiimti visi - valstybė, finansinės institucijos ir paskolas šlavę piliečiai", - dar pavasarį savo tinklalapyje nuomonę šiuo klausimu dėstė ūkio ministras Dainius Kreivys.

ŪM Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorės Audronės Railaitės teigimu, naujasis įstatymas bus naudingas tiek fiziniams asmenims, tiek jų kreditoriams. "Įstatymu įtvirtinus fizinio asmens bankrotą reguliuojančias teisės normas, nemokiems fiziniams asmenims būtų sudarytos sąlygos per tam tikrą terminą pagal išgales tenkinti kreditorių reikalavimus, o šiam terminui pasibaigus pagal įstatymo nustatytas sąlygas būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. bus sudarytos sąlygos atkurti fizinio asmens mokumą. Taigi priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslumui skatinti. Priėmus projektą, būtų sudarytos galimybės subalansuotai tenkinti visų kreditorių reikalavimus", - LŽ paaiškino ji.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, prasiskolinęs žmogus neturi jokios galimybės nurašyti skolų, net jei akivaizdu, kad jis nepajėgus jų sumokėti iki savo amžiaus galo. Yra ir kita medalio pusė - kai skolos iš tokio asmens išieškomos neribotą laiką, jis nėra suinteresuotas turėti legalių pajamų ir oficialiai įgyti turto. Tai reiškia, kad jam belieka arba dirbti "šešėlyje", arba visą gyvenimą skursti.

Skirtingai nei gyventojų, juridinių asmenų nemokumo problemos sprendžiamos taikant Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymus. Sunkmečiu tokių įmonių sparčiai daugėjo - pernai bankroto procedūras pradėjo 1843 įmonės, beveik dvigubai daugiau nei prieš metus.

Remiantis Vyriausybės pavasarį patvirtinta Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija ŪM įstatymo projektą parengė dar liepą, apie du mėnesius jis buvo derinamas, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų, verslo organizacijų, akademinės visuomenės rekomendacijas.

Tai ne pirmas fizinio asmens galimybę numatančio įstatymo projekto variantas. Pirmąjį dar pernai pavasarį užregistravo opozicijos Seimo narių grupė, tačiau jo nuostatos valdžios netenkino.

Paprasta nebus

Jei būtų priimtas ŪM siūlomas įstatymo variantas, bankroto kelias, siekiant atsikratyti skolų kupros, būtų ilgas ir nelengvas. Skoloms padengti tektų išparduoti visą savo turtą, skolininkas turėtų kreditoriams pervesti visą atlyginimą, pasilikdamas tik nedidelę sumą pragyventi sau ir savo šeimai. Skolų likutis būtų nurašytas tik po penkerių metų, jei jo nebūtų suspėta grąžinti.

Numatyta ir saugiklių, kad bankroto galimybe nepasinaudotų nesąžiningieji. "Bankroto byla negalėtų būti keliama asmeniui, kuris per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų ar savo žalingų įpročių, taip pat jei paaiškėtų, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai", - nurodo A.Railaitė.

Latvijos, kurioje fizinių asmenų bankrotas galimas nuo 2007 metų, komercinių bankų asociacijos prezidentas Teodoras Tverijonas žiniasklaidai neseniai yra sakęs, kad iki šiol bankrotą Latvijoje pasirinko vos 200 žmonių. Beveik visi jie - nekilnojamojo turto spekuliantai, kurie dirbo neįregistravę įmonių, taip pat yra keli verslininkai, paskolas savo įmonėms garantavę asmeniniu turtu. Anot jo, "paprasti žmonės" nebankrutuoja - vidutinė bankrutuojančiųjų Latvijoje skola siekia apie 2 mln. litų.

Vienas pavyzdžių - bankroto siekiantis restoranų tinklo "Lido" savininkas Gunaras Kirsonas, kurio skolų suma, žiniasklaidos teigimu, - apie 23,3 mln. latų (113 mln. Lt).

Pasak Stasio Kropo, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, panaši situacija greičiausiai susiklostytų ir Lietuvoje. "Bankroto procedūros nėra nei malonios, nei lengvos. Jos, beje, ir nepigios - vien bankroto administratoriaus išlaikymas kelerius metus turėtų nemažai kainuoti. Manau, kad kai skolos mažesnės nei 250 tūkst. litų, nebus prasmės bankrutuoti", - LŽ nurodo jis.

Kreditų biuro "Creditinfo" duomenimis, šį rugsėjį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos iš viso siekė 1,8 mlrd. litų. Sparčiausiai didėjo gyventojų skolos finansų įstaigoms - bankams, kredito unijoms, greitųjų kreditų įmonėms ir išperkamosios nuomos bei vartojimo kreditų bendrovėms.

Atsakingo skolinimosi negarantuoja

Ekspertai kalba, kad jeigu valdžia deklaruoja, neva įteisinant fizinių asmenų bankrotą siekiama skatinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi, tai įstatymas priimamas per vėlai, kai neatsakingų paskolų bumas jau liko praeityje. O ir numatomos priemonės esą vargu ar tinkamos šiam tikslui pasiekti. "Padriki ir nesuderinti politikų veiksmai kelia rimtų abejonių, ar įstatymo projektas nėra populistinis įrankis reitingams didinti... Mūsų nuomone, jis pirmiausia turėtų būti skirtas atsakingam skolinimui ir skolinimuisi skatinti bei tam palankiai teisinei aplinkai sukurti. Tačiau jei būtų nutarta, kad įstatymas įsigalioja retrospektyviai, būtų sprendžiama tik pasekmių problema, o ne atsakingo skolinimosi klausimai", - LŽ tvirtino Andrius Bogdanovičius, UAB "Creditinfo Lietuva" generalinis direktorius.

Kai kurių ekspertų nuomone, pasekmės būtų greičiausiai priešingos - turėdami bankroto galimybę, žmonės greičiausiai skolintųsi dar neatsakingiau. "Krizė iš dalies buvo susijusi su tuo, kad žmonės daug ir beatodairiškai skolinosi, neįvertindami galimybių skolas grąžinti. Įteisinus fizinių asmenų bankrotą, gyventojai dar mažiau galvotų apie savo finansinių įsipareigojimų pasekmes: jeigu ką, galėsiu bet kada bankrutuoti, galvotų kai kurie", - LŽ nurodo Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.

Didėtų palūkanos?

Ekspertai ir bankininkai tvirtina, kad įteisinus fizinių asmenų bankroto galimybę kreditinės institucijos žiūrėtų į bet kurį klientą kaip į potencialiai galintį bankrutuoti, o dėl tokios rizikos bankai būtų priversti didinti palūkanas. "Įstatymas sudarys papildomų išlaidų, jei ne dabar, tai tikrai ateityje, nes kai kurie asmenys neišvengiamai bankrutuos, jų skolos bus nurašytos, o ši našta teks patikimiems klientams", - nurodo A.Bogdanovičius.

"Fizinių asmenų bankrotas, daliai žmonių suteikdamas teisę bankrutuoti ir nebevykdyti savo įsipareigojimų, pakeltų visų fizinių asmenų rizikos kartelę. Tai atsilieptų skolinimosi kainai - didėtų palūkanos. O tai reiškia, kad visi žmonės, net ir tie, kurie nenori turėti galimybės bankrutuoti, būtų priversti skolintis brangiau", - tvirtina ir V.Žukauskas. Jo nuomone, mažėtų ir kreditų prieinamumas, tarkime, jauniems ar turto neturintiems žmonėms.

Bankai eitų į kompromisą

Pasak S.Kropo, bankams didžiausią nerimą kelia ketinimai įstatymą taikyti atgaline tvarka. "Tai verstų prisiimti išlaidas, kurios nebuvo planuotos. Tai būtų žalinga visai bankinei veiklai ir rizikos valdymui", - tvirtina jis.

Tačiau anksčiau prieš regresinio principo įteisinimą piestu stoję bankai šiandien jau kalba apie kompromisą. Esą anksčiau įsiskolinę žmonės galėtų bankrutuoti, jei tik iki įstatymo paimtos paskolos būtų privilegijuotos ir grąžinamos pirmiausia. "Jei politikai vis dėlto neatsisakytų šios idėjos, mes būtume už pirmaeiliškumo įteisinimą", - nurodė Lietuvos bankų asociacijos vadovas. Tai reiškia, kad kitiems kreditoriams tektų pretenduoti tik į likusį skolininko turtą, kurio gali ir nebelikti.

Parlamentarai, į kurių rankas netrukus paklius įstatymo projektas, su bankų siūlomomis išlygomis gali ir nesutikti - per krizę sumenkus visuomenės pasitikėjimui bankais, jų interesų paisymas gali tapti politiškai nepopuliarus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"