TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankroto administratoriai bijo likti be darbo

2013 09 12 6:00
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Ūkio ministerijoje skubiai rengiamos įstatymų pataisos, kad administruoti bankrotą ir įmonių restruktūrizavimą galėtų ne tik bankroto administratoriai, bet ir antstoliai. Be to, durys į šią sritį būtų atvertos bankroto administratoriams ir antstoliams iš užsienio.

Tokie užmojai bankroto administratoriams kelia siaubą, nes antstoliai jau dabar turi gerokai platesnius negu jie įgaliojimus. Bankroto administratoriai įtaria, kad priėmus įstatymų pataisas dalis jų liks be darbo.

Skubos tvarka

Ūkio ministro Evaldo Gusto pasirašytame ir Vyriausybei teikiamame pataisų lydraštyje teigiama, kad keisti Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo ir Antstolių įstatymus yra būtina, nes jie neatitinka Europos Sąjungos (ES) direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje ir Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvos nuostatų. Pataisas siūloma parlamente svarstyti skubos tvarka jau prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje - lapkritį.

Projektuose yra numatyta leisti antstoliams administruoti bankroto procedūras. Jie neprivalėtų turėti ne trumpesnį kaip dvejų metų bankroto administratoriaus padėjėjo arba ne trumpesnį kaip penkerių metų įmonės vadovo darbo stažą. Negana to, administruoti bankrotą galėtų ir kitų Bendrijos šalių juridiniai asmenys, net neįsteigę Lietuvoje savo atstovybių, bei fiziniai asmenys, kurie teisę teikti bankroto administravimo paslaugas įgijo pagal kitos ES valstybės teisės aktus ir kurių profesinė kvalifikacija pripažinta Lietuvoje.

Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Lavišius LŽ aiškino, jog, šiemet atsiradus galimybei bankrutuoti ir fiziniams asmenims, gali padidėti bankroto administravimo paslaugų paklausa. „Antstolių, kaip profesionalų, turinčių patirties sprendžiant fizinių asmenų nemokumo klausimus, pasitelkimas yra aktualus ir tam atėjęs laikas“, - sakė valdininkas.

Jis tikino, kad antstolių veiklos principai iš esmės ir taip yra panašūs į bankroto administratorių.

Pasigenda vienodų sąlygų

LŽ kalbintas Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Grinius neslėpė, kad priėmus pataisas jų veiklos srityje padidės konkurencija. Tačiau bankroto administratoriai labiausiai baiminasi ne to. Juos baugina tai, kad bankroto administratoriai ir antstoliai dirbs nelygiavertėmis sąlygomis, mat šių veikla apima platesnę darbų sritį.

„Gali kilti interesų konfliktas – antstoliai turi platesnes veiklos galimybes bei didesnę įtaką atliekant įvairius procesinius veiksmus ir valstybės suteiktas funkcijas. Pastarųjų bankroto administratoriai nevykdo. Todėl lygiavertiškumo nėra“, - sakė G.Grinius. Jo nuomone, gali atsitikti ir taip, kad bankroto procedūras perimant antstoliams bankroto administratoriai, kaip institucija, pamažu apskritai išnyks.

Vis dėlto G.Grinius pripažino, kad nežinia, kaip bus iš tiesų, nes neaišku, ar antstoliai iš bankroto administratorių perims visas funkcijas, ar tik dalį. Nežinia, ar bankroto administratoriams reikės persikvalifikuoti į antstolius. Tačiau šių skaičius Lietuvoje yra apibrėžtas – kiek daugiau nei 100. Tad tokiu atveju jų skaičius turėtų būti didinamas. Bankroto administratorių veikla yra reglamentuojama kiek kitaip. Šios veiklos pažymėjimų yra išduota per tūkstantį, o dirbančių bankroto administratorių – maždaug pusė tiek.

Darbo mažėja

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas LŽ tikino, kad bankroto administratorių nuogąstavimai vargu ar pagrįsti. Esą kol kas net neaišku, kiek antstolių norės užsiimti papildoma veikla, nes pagrindinė išliktų tokia pati - vykdomųjų dokumentų vykdymas.

„Duomenų, kiek antstolių norėtų būti ir bankroto administratoriais, neturime, nes niekas to daryti dar nebandė. Bet nemanau, kad visi antstoliai puls užsiimti bankroto procedūromis. Pirmiausia jie turės tinkamai susidoroti su tiesioginėmis funkcijomis, o tik paskui užsiimti papildoma veikla“, - aiškino A.Selezniovas. Jis pažymėjo, kad tuo atveju pagal įstatymų projektus antstoliai dar turėtų išlaikyti ir specialius egzaminus. Tačiau A.Selezniovas pripažino, kad antstolių veikla pagal savo specifiką jau dabar iš dalies panaši į bankroto administratorių.

Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas pridūrė, kad galimybė antstoliams užsiimti papildoma veikla sudarytų jiems sąlygas darbuotis ir tose teritorijose, kuriose jie nėra pakankamai užimti. Esą pastaruoju metu labai mažėja antstolių gaunamų vykdomųjų dokumentų. „Taip yra dėl to, kad bankai jau atsakingiau skolina, o asmenys atsakingiau skolinasi. Kitaip tariant, gerokai atsakingiau žiūrima į bet kokius prisiimamus įsipareigojimus“, - aiškino A.Selezniovas.

Vis dėlto kol kas neaišku, kiek Lietuvoje turėtų dirbti antstolių mažėjant jų darbo apimčiai. Anot A.Selezniovo, šiuo metu kartu su Teisingumo ministerija rengiama metodika, kuri leis reglamentuoti antstolių skaičių. Numatyti trys kriterijai – antstolio pajamos, vykdomųjų bylų skaičius, teritorijos gyventojų skaičius. Pagal šiuos kriterijus ir bus sprendžiama, kiek antstolių konkrečioje teritorijoje turi dirbti. Tik paskui paaiškės, kurie iš jų norės tapti ir bankroto procedūrų vykdytojais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"