TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankroto įstatymas paseno vos įsigaliojęs

2013 03 02 6:09
R.Paukštė: "Dešimtmetis pasibaigus bankrotui, bet su buvusių skolų šleifu, yra trečdalis aktyviausio gyvenimo, o gal net daugiau." /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vakar įsigaliojusiu Fizinių asmenų bankroto įstatymu, įvairiais vertinimais, galėtų pasinaudoti 10-20 tūkst. žmonių, kurių uždelstos skolos viršija 25 tūkst. litų. Tačiau nustatytomis sąlygomis gyventojų bankrotai tikrai netaps masiniu reiškiniu.

Pagal 2012 metų gegužės 10 dieną priimtą įstatymą bankrutuoti galėtų tik tas asmuo, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvoje ir kurio skolos viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesio algas (dabar - 25 tūkst. litų). Į šią sumą neįskaičiuojamos skolos, kurios pagal įstatymą negali būti nurašytos, - baudos, alimentai, žalos dėl kūno sužalojimo atlyginimas ir pan.

Bankrotas lygu patirtis

Iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos valstybių, neleidusių bankrutuoti fiziniam asmeniui. "Šis įstatymas reikalingas tam, kad žmogus, kuris skolinosi neapskaičiavęs savo galimybių, užuot visą gyvenimą likęs nemokus, galėtų išsikapstyti iš nepakeliamos skolų naštos ir vėl tapti aktyviu piliečiu", - LŽ aiškino Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) generalinis direktorius Rūtenis Paukštė. Pasak jo, kol neveikė įstatymas, beviltiškai prasiskolinusiems asmenims vienintelis gyvenimo tikslas buvo nepalikti savo skolų vaikams, nors neretai ne be kreditoriaus pastangų tokia našta juos ir užgulė. "Regis, nepadarei nieko blogo, tik patikėjai kreditorių siūlyta galimybe civilizuotai pagerinti savo buitį. Tačiau matėme, kas dėjosi per krizę, - žmonės neteko darbo, mažėjo atlyginimai, įsigytas turtas atpigo perpus, o paimtų paskolų jam pirkti kaina didėjo. Gyventojai tapo nepakeliamai prasiskolinę", - dėstė asociacijos vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad daugelyje senųjų kapitalo šalių bent kartą bankrutavęs asmuo laikomas pasimokiusiu iš savo klaidų.

"Turėdami didžiules paskolas dauguma žmonių vis tiek neįvykdo savo įsipareigojimų, taigi šiuo atveju tarsi nukenčia kreditorius. Tačiau per bankroto procedūrą visas likusias skolas nubraukus žmogus vėl galėtų kurti savo verslą, ne tik pats uždirbti, bet parūpinti darbo ir kitiems. O iki šiol jis būdavo mokesčių mokėtojų išlaikytinis be jokios gyvenimo perspektyvos", - antrino ir paskolų valdymo UAB "Creditreform Lietuva" direktorius Saulius Žilinskas.

Jis tikino apie prasiskolinusius verslininkus prakalbęs neatsitiktinai. "Lietuva - jauna rinkos valstybė, neturėjusi krizių patirties. Būta tikrai daug atvejų, kai pateikus gerą verslo planą bankai skolindavo tik su sąlyga, kad bus kam laiduoti. O laiduotojais dažniausiai tapdavo tų pačių verslo bendrovių savininkai arba vadovai. Per krizę pasipylė įmonių bankrotai, daugybė verslininkų liko ne tik be akcijų, bet ir su milijoninėmis skolų kupromis", - kalbėjo S.Žilinskas.

Pasak jo, kai esi skolingas iki 100 tūkst. litų, dar gali bandyti tokią sumą grąžinti kur nors uždarbiaudamas - jei ne Lietuvoje, tada kitoje ES valstybėje. Daugybė tautiečių taip ir elgiasi. Bet kai tavo skolos siekia milijonus, jokios darbo pajamos čia nebepadės. "O juk didžiausius įsipareigojimus turi ekonomiškai aktyviausi žmonės. Milijonus prabangiam nekilnojamajam turtui įsigyti bankai skolindavo ne bet kam", - priminė "Creditreform" vadovas. Jo įsitikinimu, valstybė turi būti suinteresuota kuo skubiau grąžinti savo piliečius į aktyvią veiklą.

Lavinos nebus

Tačiau dabartinis įstatymas, kaip tvirtina S.Žilinskas, nepalankus žmogui, norinčiam išsivaduoti iš skolų, todėl masinių bankrotų tikrai nebus. Pirma priežastis, anot jo, yra tai, kad turint nelabai didelę skolą bankrutuoti neapsimokės. "Jei nesugebu grąžinti, pavyzdžiui, 50 tūkst. litų, galėčiau inicijuoti savo bankroto procedūrą. Man bus paskirtas administratorius. O kas jam mokės algą?

Įstatyme to nenumatyta. Vadinasi, bent po 1000 litų, jei pasiseks tokį pigų rasti, turėsiu mokėti aš", - sakė S.Žilinskas. Tokiu atveju per penkerius metus administratoriui teks sumokėti bent 60 tūkst. litų. Tai suma, viršijanti pačius įsipareigojimus.

Kad bankroto administratoriaus paslaugos bus tikrai ne pigesnės, LŽ patvirtino ir 12 metų šio darbo praktiką turintis Jonas Mikalainis. "Sunku pasakyti, už kokį atlygį administratorius imtųsi darbo, susijusio su fizinio asmens bankrotu. Kiekvienas siekia pelno. Jei turėsi vieną klientą, pavyzdžiui, už 1000 litų, dirbti niekaip neapsimokės, nes iš tos sumos dar reikės ir buhalterines, teisines paslaugas pirkti. Jei tokių klientų atsiras 100, tada jau bus galima dirbti, - dėstė patyręs administratorius ir pridūrė: - Bet kuriuo atveju kainą lems daugybė aplinkybių - kokio dydžio yra skolos, keliems kreditoriams klientas skolingas, kiek turi turto. Administruoti vieną mažesnę skolą gal užtektų ir 1000 litų atlygio, o už kitą, didelę, ir 5000 litų bus maža. Turėkime galvoje tai, kad dauguma neišgalinčiųjų vykdyti įsipareigojimų neturi jokio turto."

Būtent dėl to, anot J.Mikalainio, teismuose yra įstrigę ir daugybė juridinių asmenų bankroto bylų. Niekas nesiima administruoti tokios įmonės bankroto, todėl nėra kaip skelbti ir jos bankroto. "Taip bus ir turto neturintiems fiziniams asmenims", - prognozavo J.Mikalainis.

"Yra žmonių, kurie turto turi, tad galima bandyti ieškoti, kur jis paslėptas. Bet juk jiems racionaliau išvažiuoti į kitą šalį, ten, kur bankroto įstatymas liberalesnis ir daug paprastesnis. Dėl to tie, kurie ekonomiškai galėtų bankrutuoti, pabėgs iš Lietuvos. Tada atsiranda trečias veiksnys, susijęs su paties Fizinių asmenų bankroto įstatymo logika. Lietuvoje tokios logikos, deja, nėra, nes šis įstatymas, skirtingai negu daugelyje valstybių, labiau gina kreditorių, o ne skolininkų interesus", - kalbėjo S.Žilinskas, Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos tarybos narys.

Jam pritarė ir R.Paukštė. LBKA vadovas atkreipė dėmesį, kad net pasibaigus bankroto procedūrai paskui skolininką dar dešimt metų, kol jo kreditingumo istorija laikoma duomenų bazėje, velkasi nepatikimo asmens šleifas. "Vadinasi, penkerius metus buvęs visaip suvaržytas žmogus dar dešimtmetį negalės vėl stotis ant kojų, ir tai yra viena priežasčių, dėl kurios, manau, skubančiųjų bankrutuoti bus nedaug", - teigė asociacijos, ginančios bankų skolininkų interesus, generalinis direktorius.

Latviai ramūs

"Mus nudžiugino Lietuvoje įsigaliojusio įstatymo redakcija, kuri beveik analogiška įstatymui, galiojusiam Latvijoje nuo 2008-ųjų sausio iki 2010 metų lapkričio. Paskui jis buvo iš esmės liberalizuotas. Manau, lietuviai ir toliau važiuos bankrutuoti į Latviją ar Jungtinę Karalystę, nes Lietuvoje priimtas griežtas įstatymas kažin ar sustabdys šį procesą", - svarstė Latvijos konsultacinio centro "Borrovers" konsultantas Janis Abuolinis. Jis, vienas pirmųjų šioje valstybėje bankrutavusių asmenų, šiandien padeda tokią išeitį pasirinkusiems kitiems beviltiškiems skolininkams, tarp jų ir 15 lietuvių, kurių 10 yra gavę paskolas iš buvusio "Kreditbanko". Latvio nuomone, dėl itin griežto mūsų įstatymo jo klientų srautas iš Lietuvos nesumažės.

Janis pasakojo, kad pagal pirminį įstatymo variantą, kurio pagrindu parengtas ir Lietuvos teisės aktas, fizinio asmens bankroto procedūra truko 7 metus. Administratoriui kas mėnesį reikėdavo mokėti 540 latų (pagal dabartinį kursą - 2662 litų) atlyginimą, todėl bankrotas, anot pašnekovo, buvo labai brangus ir biurokratiškas. 2010-ųjų lapkritį Latvijos Saeima britų pavyzdžiu šį įstatymą liberalizavo. Dabar Latvijos gyventojams, kurių skolos neviršija 100 tūkst. latų (493 tūkst. litų), bankrotas trunka iki 2,5 metų, o jei skola didesnė - iki 4 metų. Kai skola mažesnė, bankrutuojantis asmuo kas mėnesį moka 55 latus (271 litą) valstybei, 400 latų (1972 litų) vienkartinį mokestį administratoriui ir kas mėnesį trečdalį savo pajamų, bet ne mažiau kaip trečdalį minimalios algos (67 latus, arba 330 litų), - kreditoriams. Jei skolininkas turi turto, administratoriui tenka 10 proc. jo vertės. Grupė Saeimos narių jau pateikė naują įstatymo projektą, kuriuo numatyta asmenų, skolingų iki 100 tūkst. latų, bankroto procedūras sutrumpinti dar labiau - iki metų.

"Iš tikrųjų ir dabar, manau, bankrutuojančio žmogaus išlaidos nėra didelės. Pavyzdžiui, asmuo, gaunantis minimalią 200 latų algą ir skolingas iki 100 tūkst. latų, per 2,5 metų sumoka 2500 latų, bet lieka laisvas nuo 5-100 tūkst. latų skolos", - skaičiavo J.Abuolinis.

Jo nuomone, kol kas labiausiai latvius nuo bankroto stabdo nežinojimas ir vyraujanti nuomonė, kad tai labai brangu. "Pristabdo ir bankų aiškinimai, neva net bankrutavus skola niekur nedingsta. Tačiau jau esama teismų praktikos, kai juodu ant balto parašyta, kad skola panaikinama", - sako konsultantas.

J.Abuolinis teigia esąs tikras, jog Lietuvoje nebus daug norinčiųjų bankrutuoti pagal dabar įsigaliojusį įstatymą. Pavyzdžiui, Latvijoje nuo 2008-ųjų sausio iki 2010 metų lapkričio tam ryžosi 180 fizinių asmenų. Kai įstatymas buvo liberalizuotas, prie šio būrelio prisidėjo dar 2500 gyventojų, arba vidutiniškai po 6 per dieną. "Jei bus priimtos siūlomos pataisos, manau, bankrotų dar padaugės 3-4 kartus", - svarstė konsultantas. Jo manymu, bankrotų skaičiui pasiekus 10 tūkstančių, lojalesni klientams taps ir kreditoriai, kurie Latvijoje į bankrutavusį asmenį dažniausiai žvelgia nepatikliai. "Kol kas mūsų bankai elgiasi kaip drambliai krištolo parduotuvėje - viską išdaužo ir palieka. Juk taip negalima", - ironizavo po asmeninio bankroto atsigavęs verslininkas.

Jo teigimu, Latvijoje jau atsiranda bankų, kurie bankrutavusio kliento neatstumia, nors tai dar nėra taisyklė. "Antai Anglijoje bankrutavo daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų. Kaip matome, ekonomika gyva, o bankai skolina kaip skolinę. Žinoma, tokiems asmenims bankai apsidrausdami nustato ne 5 proc., o gal 6 proc. palūkanas, bet kliento neišveja kaip Latvijoje, tikriausiai ir Lietuvoje, nes paskolos yra pagrindinis bankų uždarbis", - kalbėjo J.Abuolinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"