TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankroto procedūrų – tik daugyn

2015 02 07 6:00

Pernai bankroto procedūros pradėtos daugiau nei 1600 įmonių. Daugiausia didmeninės ir mažmeninės prekybos ir statybų bendrovėms. O šių metų sausį, regis, buvo pasiektas naujas bankrotų rekordas.

Prezidentūra, šią savaitę Seimui pateikusi Įmonių bankroto įstatymo pataisas, paskelbė, kad bankrutavusių įmonių kreditoriai per pastaruosius penkerius metus neatgavo maždaug 2,4 mlrd. eurų pajamų, o valstybės biudžetas – 434 mln. eurų. Šiuo metu teismuose nagrinėjama daugiau nei 4 tūkst. bankroto bylų.

Rankas kėlė dideli

Vien per pirmąjį šių metų mėnesį bankroto procedūros pradėtos vykdyti 199 įmonėms - tokių didelių skaičių nebuvo nė vieną nei 2014-ųjų, nei 2013 metų mėnesį. Tai skelbia „Creditreform Lietuva“.

Didžiausia įmonė, įgijusi bankrutuojančios statusą sausio mėnesį, tapo didmeninės prekybos metalais UAB „Europe Aluminium“, kuri didžiausią apyvartą buvo pasiekusi 2011 metais – 13 mln. eurų. Nuo tol įmonės apyvarta mažėjo iki 739 tūkst. eurų užpernai. Taip pat galima minėti lentpjūvių valdytojus bendrovę „Nilma“, kurios apyvarta sėkmingiausiais 2011 metais siekė veik 8 mln. eurų. Trečias didžiausias bankrotas sausį – UAB Lietuvos kino studijos. Kaip pažymi kreditų biuras „Creditinfo“, bendrovės kredito istorija buvo itin bloga - nuolatiniai vėlavimai atsiskaityti su bankais, išperkamosios nuomos, elektros tiekimo, komunalinių paslaugų, telekomunikacijų ir kitomis bendrovėmis.

Tūkstančiai – tik popieriuje

Įmonių kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas atkreipė dėmesį į Registrų centro (RC) skelbiamo ir iš tikrųjų veikiančių bendrovių skaičiaus neatitikimus. Pavyzdžiui, ketvirtadienį RC duomenų bazėje fiksuotos 198 127 „veikiančios įmonės“. Pagal „Creditreform“ duomenis, gautus iš „Sodros“, bent vieną darbuotoją yra įdarbinusios tik 99 208 Lietuvos bendrovės.

„Taigi, beveik 100 tūkst. įmonių yra "vaiduokliai". Latvijoje ir Estijoje registrai buvo išvalyti – įmonės, kurios nevykdė reikalavimų, buvo pašalintos iš registro. O Lietuvoje taip ir rodomi tokie netikri skaičiai, tos įmonės "vaiduokliai" neskelbiamos bankrutuojančiomis. Tačiau bet kada gali būti paskelbtos, jei bus sudarytos sąlygos“, – LŽ kalbėjo S. Žilinskas.

Kita vertus, svarstydamas apie rodiklius, iš kurių galima spręsti apie įmonės būklę ir galimą bankroto procedūrą, jis siūlė pagalvoti, kad įkurta nauja uždaroji akcinė bendrovė su minimaliu įstatiniu kapitalu, jei ji maždaug pusmetį negavo pajamų, teoriškai galėtų būti verčiama skelbti bankrotą. „Jei dirbo vienas žmogus, gavo minimalų atlyginimą, bet, tarkime, nepasisekė ir negavo pusę metų pajamų, t. y. per prievartą pravalgė įstatinį kapitalą, taip galima būtų svarstyti“, – kalbėjo S. Žilinskas.

Ne kiekvieną šaukštą

Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Grinius, komentuodamas siūlomas Įmonių bankroto įstatymo pataisas, sutiko, kad bus daugiau aiškumo dėl bankroto administratorių atlyginimų – esą bus mažiau ginčų su kreditoriais. „Nes dabar nėra jokio atskaitos taško – minimalus atlygis gali būti ir 1 centas, ir 1 milijonas. Tai labai plati diskusijų tema“, – sakė G. Grinius.

Kalbėdamas apie siūlomą keisti bankrutuojančiųjų turto pardavimo tvarką, jis teigė pritariąs pakeitimams. Tačiau neigė kalbas, esą iš varžytinių dabar parduodamas tik nekilnojamasis ir įkeistas turtas, o visas kitas – neskaidriai ir neviešai. G. Grinius priminė, kad turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. „Nepradėsime juk kiekvieno šaukšto varžytinėse pardavinėti. Dabar siūloma per varžytines pardavinėti turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 250 MGL“, – kalbėjo G. Grinius.

Jis tikino, kad bankroto procedūros nėra vilkinamos – dažniausiai esą neribotą laiką užsitęsia teisminiai ginčai.

Iš viso - 16 tūkst. bankrotų

Per 2014 metus bankroto procesai buvo pradėti 1636 įmonėms, t. y. 84 įmonėmis, arba 5,4 proc., daugiau nei 2013 metais (1552 įmonės), o supaprastintas bankroto procesas (šis procesas negali trukti ilgiau nei 1 metus) pradėtas taikyti 409 įmonėms, tai yra 8 daugiau nei 2013 metais (401), tai LŽ nurodė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Jo duomenimis, daugiausia bankroto procesų pradėta įmonėms, besiverčiančioms didmenine ir mažmenine prekyba (427, arba 26,1 proc.), statyba (282, arba 17,2 proc.), transportu ir saugojimu (203, arba 12,4 proc.), apdirbamąja gamyba (169, arba 10,6 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (126, arba 7,7 proc.), administracine ir aptarnavimo veikla (106, arba 6,5 proc.) bei profesine, moksline ir technine veikla (99, arba 6,1 proc.).

Lyginant praėjusių metų duomenis su 2013-ųjų laikotarpiu, matyti, kad didesnis pradėtų bankroto procesų skaičiaus kritimas būdingas įmonėms, kurios užsiima didmenine ir mažmenine prekyba (11 proc.), žemės ūkiu, miškininkyste ir žuvininkyste (31 proc.). Tuo metu didesnis pradėtų bankroto procesų skaičiaus augimas susijęs su įmonėmis, kurios verčiasi administracine ir aptarnavimo veikla (36 proc.), nekilnojamojo turto operacijomis (34 proc.) bei transportu ir saugojimu (115 proc.). Per 2014 metus baigtas 1601 bankroto procesas, tai yra 9,5 proc. daugiau nei per 2013 metus.

Kaip 2014 metų ataskaitoje nurodo departamentas, nuo 1993 metų sausio iki 2014-ųjų gruodžio pabaigos bankrotas buvo paskelbtas 16 172 įmonėms ir 16 bankų, iš kurių 12 092 įmonių (74,48 proc.) ir 14 bankų (87,5 proc.) bankroto procesas baigtas, o 4080 įmonių (25,2 proc.) ir 2 bankams (12,5 proc.) tebevykdomas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"