TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankrotų banga nušlavė garantijas

2010 03 29 0:00
Laikmetis parodė, jog be garantijų liko ne tik mažaverčių prekių, bet ir milijonus kainavusių būstų pirkėjai.
LŽ archyvo nuotrauka

Bankrutuojant įmonėms, uždarant parduotuves, atsirandant "feniksams" su naujais pavadinimais, laimingi tie, kuriems nereikia ieškoti nebeegzistuojančio pardavėjo sugedus naujam šaldytuvui ar skalbimo mašinai arba aižėjant naujo buto sienoms.

Vartotojus ginantys įstatymai pilni spragų, kuriomis naudojasi nuo atsakomybės bėgančios statybų bendrovės, be garantijų paliekančios naujakurius. Garantinio buitinės technikos aptarnavimo neatlieka tai turintys daryti tiekėjai ir net gamintojai. Dėl bankrutavusių bendrovių atsakomybės už garantinį aptarnavimą šiuo metu labiausiai galvą skauda patiems vartotojams arba buvusiems verslo konkurentams.

Jeigu per bankroto procesą nebuvo atsiskaityta su buvusiais partneriais, garantinio aptarnavimo jie neatlieka. Valstybės samdomi vartotojų teisių gynėjai žmonėms siūlo kreiptis į bankroto administratorius, o šie sako, kad žmonėms jokia pagalba nesuteikiama.

Beviltiški lūkesčiai

"Bankrutavusių įmonių klientai, kuriuos tarpusavyje sieja kokie nors įsipareigojimai, po bendrovės veiklos nutraukimo tampa trečios eilės kreditoriais, o praktika rodo, kad šių kreditorių reikalavimai yra beveik nepatenkinami",- LŽ sakė Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Stasys Sipavičius.

"Tokia yra kreditorių reikalavimų struktūra, o paprastai bankrutavusios įmonės turto nepakanka trečios eilės kreditoriams. Taigi jų lūkesčiai tampa beviltiški, nes bankrutavusi įmonė išregistruojama ir nelieka jokių buvusių įsipareigojimų. Garantijų teikimas yra dalis bankrutavusios įmonės veiklos. Ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra kreditorių sprendimas, esant nuostolingai veiklai dažniausiai bendrovė netęsia veiklos ir neteikia jokių garantijų savo buvusiems klientams", - dėstė S.Sipavičius.

Paklaustas, kaip toliau vykdomi garantiniai įsipareigojimai, kai po vienos kompanijos bankroto atsiranda kita kompanija - "feniksas", įmonė beveik tokiu pačiu pavadinimu, pašnekovas priminė, kad bankrotas ir yra turto perėjimas į kitas rankas, tačiau praktika tokia, kad buvę įsipareigojimai yra netęsiami.

"Dažniausiai nauji verslininkai teisinasi, kad čia visai ne ta pati kompanija, o panašus pavadinimas - tik atsitiktinis sutapimas", - savo pastebėjimais dalijosi bankroto administratorius.

Pasak jo, kalbant apie statybos įmonių bankrotus, po kurių be garantinio aptarnavimo, kurį garantuoja įstatymas, lieka naujakuriai, yra labai didelė Įmonių bankroto įstatymo spraga.

"Tik veiklą tęsianti įmonė privalo vykdyti savo įsipareigojimus, jeigu veikla netęsiama - įsipareigojimai nevykdomi. Valstybė įsikiša tik tuomet, kai reikia spręsti bankrutuojančios įmonės skolos darbuotojams klausimus, buvusių klientų teisės nėra ginamos", - pažymėjo S.Sipavičius. Pasak jo, nors vartotojų teisių gynėjai vartotojams rekomenduoja su pretenzijomis kreiptis į bankroto administratorius, šie specialistai atsakingi tik už bankroto procedūrą, o ne veiklos tęstinumą.

Išgelbėtų draudimas

Nutrūkusios bankrutavusių statybos įmonių atsakomybės kainą pajuto ne tik galutiniai vartotojai, bet ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Kaip LŽ sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Arvydas Avulis, statybų bumo metu buvo galvojama tik apie kainą, o ne apie bendrovių patikimumą.

"Bankrutuojančių įmonių skaičius vis dar auga, tad daugėja ir be garantijų paliktųjų. Žmonės bejėgiai ką nors padaryti, todėl labai svarbu, kad įsikištų valstybė. Būtina keisti įstatymus, o pakeitimų esmė - kad projektavimo, statybos ir techninės priežiūros bendrovės turėtų profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimą. Dabar nukenčia ne tik paprasti žmonės, bet ir investuotojai, nes jie samdė statybos bendroves, kurios vėliau arba natūraliai bankrutavo, arba skelbė tyčinius bankrotus, norėdamos išvengti įsipareigojimų", - pažymėjo A.Avulis.

Pasak jo, privalomas profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimas veiktų kaip rinkos reguliavimo mechanizmas, nes didelės draudimo įmokos neišvengiamai ne visiems norintiesiems statyti būtų įkandamos. "Iki šiol statybos bendrovės turėjo turėti garantijas, kurias pateikdavo draudimo bendrovės. Ne visi draudikai, įvertinę galimą riziką, garantijas išduodavo, todėl ir į naujus pasiūlymus žiūri gana priešiškai. Taigi į dabartinės problemos opoziciją gali stoti smulkios statybų bendrovės ir patys draudikai, tačiau vartotojų teisės turi būti ginamos", - pažymėjo A.Avulis. Jis sakė, kad šį statybų sektoriaus profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimą būtų galima sulyginti su transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.

Lindi įstatymų spragose

Nacionalinės vartotojų konfederacijos viceprezidentė Alvita Armanavičienė teigė, kad dabartinė padėtis palanki vengiantiems atsakomybės nesąžiningiems rinkos dalyviams. "Vieša paslaptis, jog vienadienės kompanijos inicijuoja tyčinius bankrotus, kad nereikėtų taisyti ir kompensuoti padaryto broko. Norint tokią padėtį keisti, būtina didesnė valstybės institucijų, kontroliuojančių statybų kokybę, asmeninė atsakomybė, taip pat būtina įvesti privalomą profesinį civilinės atsakomybės draudimą statybų bendrovėms, kitiems rinkos dalyviams", - sakė A.Armanavičienė. Pasak jos, vartotojo rizika turi būti minimali, o atsakingos valstybės institucijos turėtų sudaryti sąlygas, kad bendrovės prisiimtų atsakomybę.

Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje LŽ pasiteiravus, kaip ginami be garantinio aptarnavimo likę vartotojai, atsakyta, kad jiems rekomenduojama kreiptis į bankroto administratorius. Esą tarnyba gavo tik 3 prašymus dėl garantinių įsipareigojimų neįvykdymo, įmonei pradėjus bankroto procesą. Tuo metu dėl netinkamos statybų darbų kokybės pernai gauta per 450 skundų.

"Iškėlus įmonės bankroto bylą teisme, įstatymai ir kiti teisės aktai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nesuteikia teisės spręsti klausimo dėl vartotojų, kurie yra sudarę su bankrutuojančia įmone pirkimo-pardavimo sutartį, teisių ir teisėtų interesų gynimo", - aiškinama tarnybos atsakyme LŽ.

Tačiau vartotojams primenama, kad dauguma kompiuterių, buitinės technikos gamintojų Lietuvoje yra įsteigę autorizuotus garantinių paslaugų teikimo servisus, kurie atlieka prekių garantinio remonto paslaugas nepriklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos pardavėjo buvo įsigytas konkretus gaminys.

Šturmuoja konkurentų klientai

Bendrovės "Topo centras" generalinis direktorius Erlandas Jakubonis LŽ sakė, kad subankrutavus prekybos įmonei gali būti keletas garantinių paslaugų sprendimo variantų. "Jei garantija buvo suteikta pardavėjo, tuomet pirkėjas atsiranda nepavydėtinoje padėtyje - už garantinį remontą gali tekti mokėti. Todėl pirkdamas prekę pirkėjas turi atkreipti dėmesį į tai, kas suteikia garantiją. Jei suteikiama prekės gamintojo garantija ir Lietuvoje yra jų atstovybė, tuomet prekė bus suremontuota bet kokiu atveju, net ir bankrutavus prekę pardavusiai įmonei", - siūlė būti dėmesingiems E.Jakubonis. Pasak jo, neretai žmonės skambina į veikiančias parduotuves ir bando ieškoti įmonių, kurios galėtų atlikti jų įsigytų prekių garantinį remontą. "Topo centras" nukentėjusiems klientams gali tik tarpininkauti, padėti surasti įmonę, kuri galėtų atlikti sugedusių prietaisų remontą, tačiau suteikti nemokamo garantinio serviso, jeigu pirkta ne "Topo centre", negali", - pabrėžė pašnekovas. Todėl, pasak jo, labai svarbu įsitikinti, kas suteikia gaminiui garantiją, pardavėjas ar gamintojas. Jeigu tą daro pardavėjas, tuomet reiktų įsitikinti jo patikimumu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"