TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankrotų daugiau, ir tai nėra blogai

2013 07 10 6:00
A.Buemann: "Bankroto atvejų daugėja, tačiau nereikėtų to vertinti kaip ūmaus situacijos pablogėjimo kai kuriose verslo šakose." Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Jau pusantrų metų didėjantį bankrutuojančių įmonių skaičių Lietuvoje analitikai aiškina augančiomis darbo sąnaudomis, kai kurios veiklos koncentracija bei suaktyvėjusiu naujų įmonių steigimu.

Registrų centro duomenimis, per metus, palyginti su 2012 metų pirmuoju pusmečiu, įmonių bankrotų padaugėjo penktadaliu – nuo 635 iki 763. Atkreipiamas dėmesys į pastebimai pagausėjusius smulkiųjų prekybos ir automobilių remonto, paslaugų, medžio apdirbimo pramonės, transporto įmonių bankrotus, tačiau mažiau bėdų turėjo žemės ūkio bei nekilnojamojo turto įmonės. Nors sumažėjo, bet išliko aukštas maitinimo įmonių bankrotų rodiklis.

Skirtingi požiūriai

Įmonių kredito rizikos bendrovių ekspertai skirtingai komentuoja besiformuojančias bankrotų tendencijas. „Neigiamos bankrotų tendencijos vyrauja nuo praėjusių metų. Šių metų duomenys dar kartą patvirtino, kad bankroto atvejų daugėja, tačiau nereikėtų to vertinti kaip ūmaus situacijos pablogėjimo kai kuriose verslo šakose. Bankrotų statistika tik atspindi ankstesnių periodų ir patirtų sunkumų rezultatus“, – besiklostančias tendencijas komentuoja Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“, kredito rizikos vadovė. Pasak jos, vidutinis bankrutuojančių įmonių amžius yra daugiau nei 8 metai. Statistika rodo, kad vidutinis bankrutuojančių įmonių amžius laipsniškai didėja.

Tačiau UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa nurodo tris daugėjančių bankrotų priežastis: didesnį naujų įmonių skaičių kai kuriose šakose, augančias darbo sąnaudas ir tebesitęsiančią prekybos įmonių koncentraciją. Skirtingai nei A.Buemann, jis atkreipia dėmesį į mažėjantį stambių ir vidutinių įmonių bankrotų skaičių. Pirmąjį šių metų pusmetį, anot R.Trumpos, mažas algas mokančios paslaugų (valymo, pramogų, sporto) įmonės, o regionuose ir mažmeninės prekybos bei medžio apdirbimo įmonės, neatlaikė priverstinio minimalaus darbo užmokesčio padidinimo iki 1000 litų.

DNB banko vyriausioji analitikė Jekatarina Rojaka atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvoje dažniausiai bankrutuoja paslaugų įmonės. "Jos paprastai yra orientuotos į vidaus rinką, todėl tokių bendrovių bankrotas reiškia, kad vidaus vartojimas Lietuvoje dar nėra atsigavęs po krizės ir pagrindinis ekonomikos variklis tebėra eksportas", – sako ji.

Anot analitikės, tai nėra blogai, nes eksportuojančios bendrovės iš užsienio atsiveža pinigų, juos investuoja, kuria naujas darbo vietas. Tos įmonės, kurios savo veiklą kreipia vien į vidaus rinką, nuolat rizikuoja, nes yra labai jautrios kiekvienam ekonomikos sukrėtimui. Todėl sėkmingiausios yra tos, kurios sugeba balansuoti tarp vidaus ir užsienio rinkų.

J.Rojaka: "Manau, ganėtinai greitai daug kas turėtų pasikeisti, ir provincijos regionai sužibės."

Neatsilaiko smulkieji

Iš stambiosios veiklos tik dviejose veiklos srityse – kasybos bei elektros, dujų ir garo tiekimo pramonėje – šių metų pirmąjį pusmetį bankrotų pavyko išvengti.

Gerokai mažiau nei prieš metus bankrutavo žemės ir miškų ūkio įmonių, nekilnojamojo turto tarpininkų ir maitinimo įmonių. Tačiau, kaip pažymi R.Trumpa, pastarųjų bankrotų rodiklis išlieka aukštas, o pagerėjęs tik todėl, kad didžiulis maitinimo ir apgyvendinimo įmonių bankrotų šuolis buvo praėjusiais metais, kai šių paslaugų įmonių bankrutavo 60 proc. daugiau negu 2011 metų pirmąjį pusmetį.

Pasak R.Trumpos, statybos ir transporto šakose bankrotų skaičius labiausiai augino neišsilaikiusios naujos įmonės. Čia įmonių, įsteigtų po 2009 metų, bankrotų dalis išaugo nuo 18 iki 26 proc., tačiau gerokai mažiau bankrotų paskelbė įmonės, įsteigtos ekonomikos bumo metais – nuo 2004 iki 2009. Jų bankrotų dalis sumažėjo nuo prieš metus buvusių 43 iki 31 procento.

J.Rojakos nuomone, transporto paslaugų srityje ne paskutinę vietą užima viešojo transporto paslaugų pertvarkymas. "Nekyla abejonių, kad ir antrąjį pusmetį šiame sektoriuje bankrotų statistika nebus guodžianti – vien Vilniaus savivaldybėje po liepos 1 dienos buvo sunaikinta visa viešojo transporto šaka", – pažymi analitikė.

Apskritai, anot jos, smulkiųjų įmonių bankrotai neturėtų gąsdinti, nes tai natūralus procesas. Mat, vienoms bankrutuojant, veiklą pradeda naujos, o iš šių išgyvena tik apie pusę. "Jeigu vyrautų tik bankrotai, o naujų įmonių nebūtų kuriama, turėtume kalbėti apie krizę. Tačiau dabar to nėra", – ramina analitikė.

R.Trumpa: "Didesnį nerimą kelia tai, kad per metus prekybos įmonių bankrotų padaugėjo penktadaliu.

Atskirtį didina prekyba

Stambiausia įmonių grupė Lietuvoje verčiasi prekyba. Akivaizdu, kad dėl to didžiausią dalį sudaro ir jų bankrotai. Šių metų pirmąjį pusmetį beveik kas trečia bankrotą paskelbusi įmonė vertėsi prekyba arba transporto priemonių remontu.

Pasak R.Trumpos, didesnį nerimą kelia tai, kad per metus prekybos įmonių bankrotų padaugėjo penktadaliu. Būtent šiuose sektoriuose bene akivaizdžiausiai pastebimas koncentracijos bei, kaip minėta, minimalios algos didinimo poveikis. Dėl koncentracijos regionuose parduotuvių bankrotų gausėjo, o didmiesčiuose ir priemiesčiuose mažėjo. „Jei tokios tendencijos tęsis, regionuose toliau smuks aptarnavimo infrastruktūra, o tai dar labiau gilins demografines problemas, – perspėja R.Trumpa ir dėlioja numanomą tolesnių įvykių eigą: – Bankrutuojant smulkioms prekybos įmonėms, jose dirbantys žmonės neteks darbo, mažės jų vartojimo pajėgumas, dalis ieškosis darbo didmiesčiuose arba užsienyje, atitinkamai prie bankroto bus stumiamos vis mažiau pajamų gaunančios dar atsilaikiusios parduotuvės.“

Jis atkreipia dėmesį, kad būtent mažmeninės prekybos veikloje vis dažniau bankrotus skelbia jau beveik įsitvirtinusios rinkoje parduotuvės. Pavyzdžiui, pernai pirmąjį pusmetį bankrutavo 3 nespecializuotos maisto parduotuvės, įsteigtos iki 1999 metų, o šiemet iki liepos tokių buvo jau net 11.

Gelbės žemės ūkis?

J.Rojaka atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais jau ir provincijos rajonuose pradedama ieškoti darbuotojų už geresnę algą, negu galėtų pasiūlyti sostinėje ar netgi užsienyje. Tai daugiausia darbas siauros kvalifikacijos gamybininkams. "Ar informacijos stoka, ar darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas šį procesą kol kas stabdo. Manau, ganėtinai greitai daug kas turėtų pasikeisti, ir provincijos regionai sužibės", – svarsto J.Rojaka.

Svarbiausia to prielaida, anot jos, yra žemės ūkis. Mat pastaruosius keletą metų šis sektorius ir žemės ūkio žaliavos perdirbimas buvo tarp tų sričių, į kurias investuota daugiausia. "Toks poslinkis jau po truputį jaučiamas. Tai, ką žemės ūkis jau netrukus pradės siūlyti jaunimui, bus visiškai nepalyginama su išvažiavimu dirbti nekvalifikuotą darbą į kokią Airiją ar Didžiąją Britaniją", – mano J.Rojaka.

Vienintelė sąlyga, anot analitikės, yra tai, kad pradės persiorientuoti jaunimo siekiai. "Lietuvos žemės ūkio gamybos sektoriui akivaizdžiai trūksta kvalifikacinio pasirengimo. Turime daug ekonomistų, vadybininkų, teisininkų, bet labai stokojame kvalifikuotų siauros specializacijos darbininkų", – pažymi J.Rojaka.

Bankrutuojančių įmonių skaičius I pusmetį

MetaiBankrutavo įmonių
2009913
2010798
2011717
2012635
2013763

Šaltinis: Registrų centras, UAB „Creditreform Lietuva“

Bankrutuojančių įmonių skaičius ūkio šakose I pusmetį

Veiklos sritis20132012Pokytis, proc.
Prekyba, transporto priemonių remontas22418620,4
Statyba1261159,6
Apdirbamoji gamyba837018,6
Transportas ir logistika806523,1
Profesinė, mokslinė techninė veikla503447,1
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos4956-12,5
Administravimas ir aptarnavimas4020100
Viešasis valdymas, socialinė veikla321877,8
Nekilnojamojo turto operacijos2327-14,8
Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė1217-29,4
Informacija, ryšiai1112-8,3
Vandens tiekimas, atliekų tvarkymas550
Finansai, draudimas5366,7
Nėra duomenų237228,6
Iš viso76363520,2

Šaltinis: Registrų centras, UAB „Creditreform Lietuva“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"