TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankrotų rekordai dar neglumina

2015 03 04 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šių metų pradžia įmonių turto areštų skaičiumi nuteikia optimistiškai, tačiau areštuotos sumos ir bankrotų skaičius primena 2009–2011 metų ekonomikos ir finansų krizės laikus.

Rizikos valdymo bendrovės informaciją apie įmonių turto areštus šių metų pradžioje pateikia skirtingai. Pavyzdžiui, UAB „Creditinfo“ analitikai pažymi, kad pastaraisiais metais pastebima sveika turto areštų skaičiaus mažėjimo tendencija – pirmąjį šių metų mėnesį buvo įregistruoti 948 turto areštai, kuriais apribotas įmonių valdymas. Tai 11 proc. mažiau nei prieš metus. Per du mėnesius įmonių, patyrusių turto areštus, buvo 1562, palyginti su 1972 areštais 2014-aisiais ir 1672 areštais 2013 metais.

Dar ne pasmerkimas

„Areštuoto turto „portfelis“ laipsniškai mažėja ne pirmus metus. 2014 metų pradžioje įmonėms buvo pritaikyti apribojimai 4,17 mlrd. litų (1,21 mlrd. eurų) vertės turtui, o šiuo metu apribojimai įmonių turtui siekia 3,96 mlrd. litų (1,15 mlrd. eurų). Taigi, bendras areštų lygis yra 5 proc. žemesnis nei prieš metus, nors areštų įregistruojama daugiau”, – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.

Praėjusiais metais įmonėms buvo įregistruota 11,7 tūkst. turto areštų, arba 3 proc. daugiau nei 2013 metais. Iš visų pernai įregistruotų areštų 42 proc. jau yra išregistruoti, todėl neriboja įmonių disponuoti savo turtu. Pernai iš viso buvo išregistruota 10,1 tūkst. turto areštų, kurių bendra suma viršijo 1,6 mlrd. litų (463,4 mln. eurų).

„Savaime faktas, kad įmonei yra registruotas turto areštas, yra reikšmingas ne visais atvejais. Dirbti su tokia įmone galima kompleksiškai įvertinus verslo partnerio finansinius rodiklius, arešto santykį su įmonės dydžiu, įmonės kredito istoriją ir reitingus“, – aiškina R. Maskeliūnienė ir pateikia AB “Orlen Lietuva“ pavyzdį. Šiai bendrovei buvo areštuota 8 mln. litų (2,32 mln. eurų) turto, kuris sudarė 0,04 proc. šios bendrovės pajamų.

Nemalonūs rekordai

UAB „Creditreform Lietuva“ mini nemalonius rekordus: vasarį buvo areštuota įmonių turto, kurio vertė 90,8 mln. eurų, arba 2,8 karto didesnė suma nei prieš metus. Bendrovės analitikė Jurgita Dambrauskaitė LŽ informavo, kad panašios ir dar didesnės sumos paskutinį kartą buvo areštuojamos 2012 metų pradžioje. Tai nestebino ir 2009–2011 metais.

Anot jos, pirmąjį šių metų mėnesį žymėjo ir neįprastai daug bankrotų. Šių metų sausį bankroto procedūra pradėta vykdyti 199 Lietuvos įmonėms. Tokių didelių skaičių nebuvo nė vieną ne tik 2014, bet ir 2013 metų mėnesį.

„Naujų metų pradžia paprastai asocijuojasi su naujomis viltimis, tačiau šių metų sausis beveik dviem šimtams įmonių tapo verslo pabaigos mėnesiu, – komentavo „Creditreform Lietuva” analitikė. – Praėjusiais metais per mėnesį bankrutuodavo vidutiniškai 133 įmonės, o 2013 – 129. 2014-ųjų rugsėjį, kuris ypač pasižymėjo bankrotais, nemokiomis paskelbtos tik 148, o rekordinį 2013-ųjų spalį – 162 įmonės. Akivaizdu, kad neramumai ir problemos užsienio rinkose neišėjo Lietuvos verslui į sveikatą.“

Dar ne tendencija

Nors kalbama apie areštų ir bankrotų rekordus, analitikai neramių tendencijų dar neįžvelgia, o tik kalba apie kelis stambesnius pavienius atvejus. Antai „Creditreform“ analitikai nurodo, jog prie areštuotų sumų labiausiai prisidėjo įmonės, veikiančios vandens nuotekų, atliekų tvarkymo ir regeneravimo srityse. Vandens tiekimo įmonių asociacijos prezidentui Broniui Miežutavičiui tokia informacija buvo staigmena, kol prisiminė, kad veikiausiai šios bėdos yra sietinos su Vokietijos bendrovės „Meyer & John GmbH & Co. KG” bankrotu. Jos padalinys Vilniuje buvo kelių ES lėšomis remiamų vandens valymo projektų rangovas. Bendrovės bėdos pradėjo ryškėti praėjusių metų balandį, kai jos skolos „Sodrai“ pasiekė daugiau nei 4 tūkst. eurų (beveik 15 tūkst. litų). Bendrovės veikla iš esmės sustojo birželį, kai skola „Sodrai“ jau pasiekė 11,8 tūkst. eurų (per 40 tūkst. litų) ir nuo to laiko nemažėjo.

UAB „Trakų vandenys“, vykdančios vieną iš tokių projektų, vadovas Romualdas Ingelevičius LŽ pripažino, jog dėl rangovo bėdų darbus kelis kartus teko pratęsti, tačiau projektas nežlugo ir šių metų gegužę turėtų būti baigtas.

Didžiausias areštas vasarį pritaikytas atliekų verslo UAB „Subarė“ – apribotas 12,6 mln. eurų turto valdymas. Kiti didieji turto areštai gerokai mažesni – 2,8 mln. eurų areštas vasarį pritaikytas UAB Mažeikių šilumos tinklams, kurių pajamos 2013 metais buvo 7,9 mln. eurų. Taigi, turto areštas sudaro beveik trečdalį įmonės pajamų.

1,8 mln. eurų areštas įregistruotas Palangos restoranui UAB „Birutės uostas“. Bendrovei šiuo metu galioja 4 areštai. Įmonės pradelsta skola bankui sudaro 946 tūkst. eurų, o praeityje vėluota atsiskaityti už elektros tiekimo, kitas prekes ir paslaugas, mokesčius už autorių kūrinių naudojimą.

Didžiausias bankrotų pagausėjimas šių metų pradžioje užfiksuotas prekybos, statybos bei apdirbamosios gamybos sektoriuose. Kaip nurodo „Creditreform Lietuva“, vasario pabaigoje buvo 187 įmonės, iškėlusios baltą vėliavą. Tai 44 bendrovėmis daugiau nei prieš metus.

Lietuvoje sausio 1 dieną veikė 93 017 ūkio subjektų - 2,5 proc. daugiau, palyginti su 2014 metų sausio 1 diena.

Lėtėja, bet nestoja

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas padažnėjusius prekybos, statybos ir pramonės įmonių bankrotus sieja daugiausia su euro įvedimu ir neramia geopolitine atmosfera.

Pasak jo, nors statybų sektoriuje padėtis normali, daugiau skelbiama vienkartinius ir ne visada sėkmingus projektus vykdžiusių statybos bendrovių bankrotų – dauguma jų darbus siekė užbaigti iki metų pabaigos būtent dėl euro įvedimo, ir dabar atėjo dėsningas laikas joms užbaigti savo egzistenciją. „Kai kurios gal norėjo išnaudoti galimybes pagyvėjusioje nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau statė ne ten ir ne taip, kaip nori pirkėjai. Neparduotų butų skaičius jau primena krizės laikus“, – pažymi analitikas.

Euro įvedimo poveikis, anot A. Izgorodino, buvo prognozuojamas jau anksčiau. Jis dar paryškėjo dėl neramios geopolitinės situacijos: žmonės tapo atsargesni pablogėjus lūkesčiams ir nespėjus įprasti prie naujos valiutos, todėl mažiau perka ir daugiau atideda juodai dienai. Šių metų sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, mažmeninės prekybos apyvarta paaugo vos 1,3 proc., kai 2014-ųjų pirmąjį pusmetį jos augimas siekė 6,3 procento.

Apdirbamosios pramonės bėdos sietinos daugiausia su eksporto į Rusiją ir NVS mažėjimu 15 proc. ir naujų rinkų paieškomis.

Apskritai, anot analitiko, Lietuvoje pastebimas ekonomikos lėtėjimas, nuo 3,2 proc. iki 2,6 mažinama ir BVP augimo prognozė, tačiau daryti drastiškas išvadas apie galimą recesijos pradžią dar anksti. Ir šiemet laukiama nuosaikaus ekonomikos augimo, kurį varžo ekonomikos nuosmukis NVS erdvėje ir niekaip neįsibėgėjanti euro zona.

Nuo 2014 metų įregistruoti areštai

Metai, mėnuoĮregistruota areštųSuma, mln. eurų
2014 0197726,838
2014 02107627,202
2014 03101824,808
2014 04106030,441
2014 0591943,685
2014 0687725,240
2014 0794430,090
2014 0882023,211
2014 09109365,473
2014 10104853,314
2014 1199529.378
2014 12106528,452
2015 0190928,512
2015 0294890,851

Šaltinis: Centrinė hipotekos įstaiga, „Creditinfo“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"