TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankų buferis - perimtas turtas

2010 07 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Saugodami savo kapitalą šalyje veikiantys komerciniai bankai neskuba tretiesiems asmenims parduoti iš nemokių klientų perimto nekilnojamojo turto (NT), jo nenukainoja. Nepriklausomi ekspertai teigia, kad tai nereiškia, jog bankai laukia aukštesnių kainų - tai esą jų apsauga nuo dar didesnių nuostolių.

Bankams pradėjus iš probleminių klientų perimti NT, neramiai laukta, kaip finansines paslaugas teikiančios įstaigos jį valdys. Daug kas manė, kad siekdami atgauti pinigus bankai perimtą turtą nukainos ir taip sukels nemenką sumaištį rinkoje. Kiti sakė, kad perėmę turtą bankai lauks geresnių laikų jam parduoti ir iš žmonių nelaimės neva susikraus ne vieną pinigų maišą.

Šiuo metu vykstantis bankų perimto NT pardavimas tokią kryptį ir rodo - turtas perduodamas valdyti bankų antrinėms įmonėms, tretieji asmenys beveik neturi galimybių jo įsigyti dabartinėmis smukusios rinkos kainomis.

Rugpjūčio pradžioje organizuojamas dar vienas perimto NT pardavimo aukcionas, per jį bus parduodamas bendrovei "Swedbank lizingas" priklausantis turtas. Nors didžioji dalis NT šalyje buvo parduodama su banko paskolomis, vis dėlto kai kurie bankų klientai butus ir komercines patalpas pirko išperkamąja nuoma. Tai reiškia, kad iškilę finansiniai sunkumai supaprastino bankų veiksmus perimant turtą, mat kol nesumokėtos visos įmokos, turtas priklauso ne asmeniui, o kredituojančiai bendrovei.

Kiti bankai siūlydami žmonėms kreditavimo produktus apie galimą turto perėmimą nemąstė ir šiuo metu skaičiuoja didesnius nuostolius, kurie auga vykdant paskolų restruktūrizavimą.

Jie saugo save

Pasak klubo "Pinigų srautas" prezidento dr. Audriaus Dzikevičiaus, pastaruoju metu paplito praktika, kai komercinių bankų antrinės lizingo bendrovės organizuoja turimo NT, kuris jiems atitenka nutraukus to turto išpirkimo sutartis, pardavimo aukcionus. "Tokie aukcionai ypatingi tuo, kad nustatoma tam tikra NT kainos riba, kurios aukciono dalyviams nepasiekus tokią pačią kainą pasiūlo kita komercinio banko antrinė bendrovė, specialiai įsteigta probleminiam nekilnojamajam turtui valdyti. Kadangi dėl tokio nekilnojamojo turto kainų nustatymo mechanizmo turtas beveik nepatenka tretiesiems asmens, taip dirbtinai palaikomas tam tikras bankui priimtinas nekilnojamojo turto kainų lygis", - LŽ dėstė A.Dzikevičius.

Pasak jo, palaikyti tam tikrą NT kainų lygį esą svarbu dėl specialiųjų atidėjinių, nes jie tiesiogiai priklauso nuo turto kainos, kurią tikimasi gauti ateityje. "Jei įvertintume bendrą komercinių bankų specialiųjų atidėjinių lygį, suvoktume, apie kokius didelius papildomus galimus komercinių bankų nuostolius kalbama, o jie pirmiausia susiję su Lietuvos banko nustatytų rodiklių vykdymu. Jų nevykdant gali būti stabdoma komercinio banko veikla. Tad bankai, kiek tik nuo jų priklauso, tiesiogiai suinteresuoti palaikyti tam tikrą įkeisto turto vertės lygį", - įsitikinęs ekspertas.

A.Dzikevičiaus teigimu, dar mažesnės kainos paskatintų investicijas į NT, tačiau šių investicijų pridėtinė vertė abejotina, kol stagnuoja Lietuvos ekonomika.

Palaiko bankus

Šalyje veikiančių komercinių bankų priežiūrą vykdančiame Lietuvos banke LŽ pasidomėjus, kaip šios finansinės įstaigos sprendžia savo nuostolių, kurie skaičiuojami darant atidėjinius, mažinimo galimybes, atsakyta, kad tai susiję su griežtesnėmis bankų skolinimo sąlygomis.

"Komerciniai bankai teikia ne tokius rizikingus kreditus, stengiasi susigrąžinti anksčiau suteiktas rizikingas paskolas, t. y. mažinti rizikingų paskolų dalį suteiktų paskolų portfelyje. Pablogėjus paskolų kokybei (joms nuvertėjus) skolininkams gali būti siūloma parduoti turtą, skirtą paskoloms užtikrinti. Mat vertindami paskolas bankai paprastai laikosi konservatyvaus požiūrio į užtikrinimo priemonių vertę, todėl skolininkams jį pardavus gali būti gaunama didesnė suma, t. y. padengiama didesnė paskolos dalis", - rašoma Lietuvos bankų Kredito įstaigų priežiūros departamento specialistų parengtame atsakyme.

LŽ teiginį, kad bankų perimto turto pardavimas jo nenukainojant yra tam tikro NT kainų lygio ir su tuo susijusių atidėjinių palaikymas, Lietuvos banko specialistai linkę vadinti bankų nuostolių mažinimo strategija.

"Esant dabartinei rinkos situacijai bankams nenaudinga skubėti parduoti įkeistą turtą. Ateityje atsigavus NT rinkai bankai gali perimtą turtą parduoti pelningiau ir taip sumažinti patirtus paskolų nuostolius. Ši bankų strategija neturėtų būti siejama su Lietuvos banko nustatytų veiklos riziką ribojančių normatyvų laikymusi ar atidėjinių lygio palaikymu. Atidėjiniai - bankų nuostoliai, ir bankams nenaudinga jų didinti ar palaikyti šiuo metu esamą jų lygį", - rašoma atsakyme.

Skaičiuoja mažiau pelno

DnB NORD bankas neseniai skelbė per pirmąjį šių metų mėnesį patyręs 129,6 mln. litų nuostolių, jie susidarė per šį laiką klientams atlikus atidėjinių už 200 mln. litų. Tiesa, bankas gavo 70,4 mln. litų pelno, tačiau jis ištirpo.

Pasak DnB NORD banko Paskolų restruktūrizavimo departamento vadovo Olafo Martenso, pirmiausia su klientu, kuriam iškilo finansinių sunkumų vykdyti savo įsipareigojimus, mėginama ieškoti galimybių, kaip išvengti turto perėmimo scenarijaus. "Mano nuomone, turto perėmimas yra abipusis pralaimėjimas - tiek banko, tiek kliento. Lietuvos teisinė sistema šiuo atveju turi labai daug trūkumų, todėl tai ilgas ir sudėtingas procesas, neleidžiantis nei bankui, nei klientui gauti patenkinamo rezultato. Jeigu yra galimybė atkurti kliento mokumą ir pinigų srautus, atidėjinių sudarymas yra geresnis variantas. Bankas kaip finansinė institucija pirmiausia siekia atgauti savo paskolintus pinigus, o turto perėmimas ir pardavimas, jeigu tai pasirenkama kaip geriausias sprendimas, gali lemti turto nukainojimą. Taigi bankai nesiekia išlaikyti aukštos nekilnojamojo turto kainos, o klientas nenori likti su skola, todėl ieškoma sprendimų", - LŽ pasakojo O.Martensas.

Pasak jo, kai kurie klientai, kuriems jau atlikti atidėjiniai, patys mėgina parduoti savo turtą ir tai yra jų sprendimas. "Sakyčiau, net labai protingas sprendimas, jeigu asmuo suvokia, kad ateityje negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų", - pažymi pašnekovas.

Paklaustas, gal tai viena priežasčių, lemianti atidėjinių sumų mažėjimą, O.Martensas atmeta tokią galimybę ir teigia, kad tai labiau susiję su pirmaisiais ekonomikos atsigavimo ženklais - klientai tampa pajėgesni vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir yra suinteresuoti išsaugoti už skolintus pinigus įsigytą turtą.

Tuo metu tie, kurie tokios galimybės neturi, jau rugpjūtį sužinos, už kokią kainą bus norima parduoti iš jų perimtą turtą. Pasak "Swedbank" atstovės spaudai Jorūnės Juodžbalytės, turto, kurį planuojama parduoti viešajame aukcione, rinkos kaina nustatoma remiantis išorinių nepriklausomų turto vertintojų vertinimais. "Parduodami turtą jį pateikiame rinkos verte todėl, kad siekiame neiškreipti NT rinkos situacijos, taip pat siekiame, kad buvusiems klientams liktų kaip galima mažesnė įsipareigojimų suma", - teigia ji. Pasak "Swedbank" atstovės, viešas aukcionas suteikia galimybių pritraukti kuo daugiau potencialių pirkėjų ir taip neva užtikrina visišką skaidrumą, likvidumą bei pardavimą atviros rinkos sąlygomis už turto rinkos kainą. "Swedbank lizingas" aukcione parduoda bendrovei nuosavybės teisėmis priklausantį turtą. Tai esą nėra perimtas turtas, nes pagal lizingo sutartį jis iš lizingo bendrovės klientui nuosavybės teise pereina tik tada, kai išmokamos visos įmokos - iki tol jo perimti nė nereikia, nes jis yra lizingo bendrovės nuosavybė. Pasak jos, gyventojai ypač retais atvejais pirko NT naudodamiesi lizingo paslauga, o daugiausia NT išperkamąja nuoma įsigijo įmonės verslo tikslais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"