TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankų mokesčio reguliavimas kainuos vartotojams

2013 12 21 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nors gyventojai raginami grynuosius iškeisti į mokėjimo korteles, jomis atsiskaityti kai kuriose prekybos vietose neįmanoma - dalis prekybininkų skaičiuoja, kad toks atsiskaitymas jiems per brangus. Tai verčia gyventojus kišenėje turėti bent keletą kupiūrų.

Atsiskaitant už prekes ar paslaugas mokėjimo kortele, prekybininko bankas sumoka pirkėjo bankui tarpbankinį mokestį. Šis mokestis paprastai įtraukiamas į mažmenininko išlaidas. Jas padengia patys vartotojai - jiems tenka mokėti didesnes mažmenines kainas. Vis dėlto siūlymai mažinti tarpbankinį mokestį sulaukia prieštaringų vertinimų.

Teko ieškoti grynųjų

"Lietuvos žinių" skaitytoja Vaida G. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo prieš šventes apstulbusi, kai viename bendrovės „Tiketa“ terminale sostinės centre išgirdo, jog atsiskaityti už perkamus bilietus į renginius galima tik grynaisiais. Grynųjų su savimi neturinti moteris buvo priversta lėkti į miestą ieškoti bankomato ir galiausiai pirkimą atidėti kitai dienai. „Negalėjau patikėti, kad negalima atsiskaityti mokėjimo kortele – juk neretai bilietai yra ganėtinai brangus pirkinys“, - nusivylusi kalbėjo dienraščio skaitytoja.

Bendrovės „Tiketa“ generalinis direktorius Andrius Žiauberis LŽ paaiškino, kad atsiskaitymų bankų kortelėmis atsisakyta, nes tai bendrovei itin nenaudinga. „Bankams sumokami transakcijos mokesčiai sudaro bemaž trečdalį vidutinės maržos iš bilietų pardavimo Lietuvoje. Bandėme šią problemą spręsti derėdamiesi su bankais, tačiau nepavyko rasti kompromiso. Visame prekybos bilietais procese, kuris apima ne tik fizinį bilietų įsigijimą, bet ir, pavyzdžiui, renginio viešinimą, reklamą, atsiskaitymas už bilietą tėra maža dalis. Tačiau kai jis „suvalgo“ trečdalį sumos, kurią galėtų uždirbti bilietų platintojas, tai yra aiški disproporcija“, - sakė jis.

Dėl šios priežasties, anot pašnekovo, bendrovės kasose bilietus galima įsigyti tik už grynuosius pinigus, o norėdami mokėti už bilietus per banko sąskaitas klientai gali juos pirkti internetu.

K.Kupšio manymu, siūlymai prekybininkams mažinti mokestį, kurį jie sumoka suteikdami savo klientams galimybę atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, gali atsigręžti prieš patį vartotoją./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Bankai vertina lanksčiau

Tokia įmonės reakcija suprantama – įmonė neprivalo naudotis banko paslaugomis, jeigu jos atrodo per brangios ir neduoda naudos. Tai pažymėjo Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.

Jis taip pat priminė, kad šių metų pradžioje LB inicijavo bankų ir įmonių susitikimą mokėjimo paslaugų įkainiams aptarti. „Mūsų žiniomis, po šio susitikimo kai kurie Lietuvoje veikiantys bankai ėmė lanksčiau vertinti įmonių poreikius, derėdamiesi dėl įkainių dydžio atsižvelgė į įmonės vykdomos veiklos pobūdį. Tai davė teigiamų rezultatų“, - tikino pašnekovas.

DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas pabrėžė, kad mokesčiai už atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis terminalą dažniausiai yra derybų objektas. „Įkainių dydis priklauso nuo apyvartos – paprastai kuo ji didesnė, tuo įkainiai mažesni. Mūsų požiūriu, mokesčiai yra priimtini abiem pusėms, nes jie - dvišalis susitarimas“, - sakė jis.

Siūlo apriboti

LB atstovas T.Karpavičius paaiškino, kad elektroninių mokėjimo paslaugų teikimas susijęs su didelėmis fiksuotomis tiek bankų, tiek įmonių sąnaudomis. Tad kuo elektroninių mokėjimų skaičius didesnis, tuo santykinai mažiau kainuoja paslaugos. Jis pridūrė, kad už elektronines mokėjimo paslaugas mažiau mokama tose šalyse, kur jos labiau paplitusios. Tačiau Lietuvoje, nors atsiskaitymai negrynaisiais pinigais reikšmingai išaugo, vis dar dominuoja atsiskaitymai grynaisiais. Pavyzdžiui, 2012 metais Lietuvoje mokėjimai grynaisiais pinigais sudarė 82,6 proc. visų mokėjimų, kai jau 2009 metais Švedijoje mokėjimai grynaisiais sudarė 26,6 proc., Estijoje – 48,9 proc., Latvijoje – 77,3 proc. visų mokėjimų.

„Daugėjant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis, didėtų prielaidos įkainiams, kurie taikomi prekybininkams už kortelių priėmimą, pasukti mažėjimo link. Prie to prisidėtų ir siūlomas tarpbankinio apsikeitimo mokesčio dydžio bei kortelių schemų veiklos reglamentavimas ES mastu. Šis reglamentas numato apriboti tarpbankinio apsikeitimo mokesčio, kuris sudaro dalį prekybininko bankui mokamo komisinio atlyginimo už mokėjimo kortelių aptarnavimą, dydį“, - sakė T.Karpavičius.

LB duomenimis, 2011 metais tarpbankinis apsikeitimo mokestis debeto kortelėms sudarė vidutiniškai 0,94 proc. mokėjimų šiomis kortelėmis vertės. Europos Komisija (EK) siūlo apriboti šį mokestį iki 0,2 proc. debeto kortelėms ir 0,3 proc. kredito kortelėms. „Dėl sumažinto tarpbankinio mokesčio ir didesnės konkurencijos prekybininkų sąnaudos už mokėjimo kortelių priėmimą turėtų sumažėti, ir prekybininkai bus labiau suinteresuoti priimti mokėjimus kortelėmis“, - pridūrė T.Karpavičius.

Nukentės vartotojai

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys teigia, kad kai kuriose prekybos vietose mokestis už atsiskaitymą mokėjimo kortele gali pareikalauti iki 2 proc. atsiskaitymo vertės. „Vadinasi, prekybininkas, kurio pelno marža žema ir kuris už prekę uždirba 5 proc., gali visai neuždirbti arba uždirbti labai mažai. Suprantama, kad tokie dideli mokesčiai jiems yra skaudūs“, - sakė jis.

Tačiau lazda turi du galus. Jei, kaip siūloma, prekybininkams bus sumažinti mokesčiai, išlieka tikimybė, kad jie prekių kainų dėl to nesumažins. O bankai, negaudami pajamų iš prekybininkų, atsigriebs vartotojų sąskaita – pabrangins jiems mokėjimo korteles. „Galiausiai vartotojai dėl siūlomos direktyvos gali likti ne tik nieko neišlošę, bet net ir pralaimėję. Ispanijos pavyzdys parodė, jog taip gali nutikti“, - sakė K.Kupšys ir pridūrė, kad asociacija jau yra pateikusi savo poziciją raštu EK pareigūnams.

Pašnekovas įsitikinęs, kad Lietuvai, kurioje mokėjimo kortelių naudojimas palyginti nedidelis, nereikia dirbtinio reguliavimo. Verčiau reikėtų nuosekliai įrodinėti vartotojams mokėjimo kortelių naudą. „Kai mokėjimo kortelių ir terminalų skaičius padidės, natūraliai prieisime ribą, kai ims pigti atsiskaitymai per terminalą. Mes suinteresuoti organiška rinkos plėtra – per greiti žingsniai gali duoti priešingą rezultatą, nei buvo tikėtasi“, - sakė K.Kupšys.

Dabar, anot jo, vyksta ginčas tarp vartotojų, prekybininkų ir bankų, jiems į pagalbą ateina Europos biurokratai, kuriems talkina prekybininkų lobistai, ir į visa tai dar įsipainioja mokėjimo kortelių tvarkymo infrastruktūros bendrovės. Užuot solidariai kūrusios kortelių tvarkymo infrastruktūrą, skirtingos ginčo šalys tik "traukia antklodę į savo pusę".

EK pirmininko pavaduotojas Joaquinas Almunia yra pažymėjęs, kad mažmenininkų mokami tarpbankiniai mokesčiai galiausiai atsiduria vartotojams išrašomose sąskaitose. „Vartotojai paprastai ne tik nieko apie tai nežino – per įvairias atlygio sistemas jie netgi skatinami naudoti korteles, kurios jų bankams duoda didžiausias pajamas“, - sakė jis. Skaičiuojama, kad mažmenininkams, o galiausiai ir vartotojams, tarpbankiniai mokesčiai kasmet atsieina dešimtis milijardų eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"