TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankų parama verslui - tik valdžios svajonėse

2012 03 01 6:10

Kol premjeras Andrius Kubilius įtikinėja krašte veikiančius skandinavų bankus skolinti verslui ir taip "prisidėti prie Lietuvos ūkio augimo", gamybininkai skaičiuoja be kreditų likusių įmonių bankrotus ir vis garsiau kalba apie skandalingą finansinių institucijų elgesį per krizę.

Kanceliarinių prekių ir pakuotės gamyba bei ofsetine spauda užsiimančios bendrovės "Darbas" valdybos pirmininkas Vaidotas Jocius ir direktorius Valdemaras Vagelis jau pusmetį mina Vilniaus apygardos teismo slenksčius. Prieš pat krizę gamybos plėtrą suplanavę ir vos besiverčiančią Kaišiadorių Adomo Jakšto spaustuvę (2007-aisiais pervadintą AJS spaustuve) įsigiję verslininkai nuogąstauja tapę anksčiau šią įmonę kreditavusio banko apgaulės aukomis.

Apyvartinių lėšų ieškoję ir dėl to laidavimo - taip pat ir asmeninio - sutartis su "Swedbank" pasirašę "Darbo" atstovai liko be bankrutavusios spaustuvės, bet su daugiau kaip 2 mln. litų siekiančiu banko ieškiniu už taip ir nesuteiktą paskolą.

"Ieškovo ("Swedbank lizingas" - aut.) elgesys leidžia teigti, kad Atsakovai (bendrovė "Darbas", V.Jocius ir V.Vagelis - aut.) laidavimo sutartis pasirašė dėl apgaulės bei Ieškovui kartu su "Swedbank" panaudojus ekonominį spaudimą ir pasinaudojus savo, kaip stipresnės šalies, padėtimi, nes matė, kad AJS spaustuvės padėtis blogėja, o akcininkai iš paskutiniųjų stengiasi gaivinti bendrovę ir išvengti jos bankroto (aplinkybės buvo tokios, kad tik naujos paskolos gavimas galėjo padėti išvengti AJS spaustuvės bankroto)", - teismui skirtame priešieškinyje tvirtina verslininkai, iš kurių bankas reikalauja milijonų.

Planavo plėtrą

Bendrovė "Darbas" Kaišiadoryse veikiančią AJS spaustuvę ir Ukmergėje įsteigtą Ukmergės spaustuvę įsigijo krizės priešaušriu - 2008-ųjų vasarį. Siekdama didinti pardavimą ir bendrą įmonės plėtrą, tačiau stokodama šiuolaikinės poligrafinės įrangos, nuėjo netradiciniu keliu.

"Nepirkome įrenginių, nes jų į mūsų mažą rinką ir taip privežta daugiau negu pakankamai, bet įsigijome įmones, turinčias visa tai", - LŽ pasakojo "Darbo" valdybos pirmininkas V.Jocius.

AJS spaustuvę bendrovė perėmė su didžiulėmis skolomis - ankstesni įmonės savininkai jos vardu buvo išleidę 2 mln. litų vertės obligacijų emisiją (2008 metais ją valdė finansų maklerių įmonė "Orion security"), o įrangą užstatę bankui. Būta ir kitų įsipareigojimų. Vis dėlto spaustuvę perpirkus "Darbui" per pirmus metus - 2008-uosius - jos pardavimas padidėjo nuo 8 mln. iki beveik 12 mln. litų, eksportas nuo 4 proc. pakilo iki 28 procentų.

Tačiau 2009-aisiais AJS spaustuvei, kaip ir daugeliui kitų krašto gamybos įmonių, negailestingai smogė ekonomikos krizė bei perimti įsipareigojimai. Norėdami išpirkti obligacijas, o lėšų trūkumą kompensuoti tradiciniu kreditu, naujieji AJS spaustuvės savininkai pradėjo ieškoti banko pagalbos. Būtent tada "Swedbank", su kuriuo įmonė bendradarbiavo, pasiūlė išeitį: jei spaustuvę valdantis "Darbas" ir jo savininkai, kaip privatūs asmenys, laiduos už paskolą, bankas svarstys kreditavimo klausimą.

Užsuko paskolų kranelius

2008 metų pabaigoje - 2009 metų pradžioje, kai Lietuvą pasiekė pasaulinė ekonomikos krizė, krašte veikiantys bankai beveik visiškai neteikė paskolų - pirmiausia su sunkumais susidūrusioms Lietuvos įmonėms. Vyriausybė, 2008-ųjų pabaigoje pradėjusi chaotišką mokesčių reformą ir taip dar labiau apsunkinusi padėtį, 2009 metų pradžioje prabilo apie ketinimus padėti verslui. Tuo metu Ūkio ministerijoje buvo sukurtas vadinamasis ekonomikos skatinimo planas. Jį įgyvendinant per krašte veikiančius bankus įmonėms turėjo būti išdalyta iki 1,2 mlrd. litų paramos lėšų.

Tai, kad Vyriausybė, patikėjusi paramos lėšas skirstyti bankams, skaudžiai apsigavo - sąmoningai ar ne, - analitikų ir verslininkų teigimu, dabar jau akivaizdu. Bankai, kaip atvirai tvirtino jų atstovai, daugiau skolinti verslui nesirengė, net valstybei prisiimant dalį rizikos. Ši situacija aiškinama ir finansų analitikų sukaupta informacija, kad Lietuvoje įsitvirtinę skandinavų bankai, 2004-2008 metais pumpavę į mūsų kraštą milijardines sumas, per krizę vykdė priešingą procesą - išlaisvintas lėšas skolino ne vietos rinkoje, bet siuntė "motininiams" bankams.

2009-aisiais tapo akivaizdu, kad krizės laikotarpiu bankai nejaučia sentimentų net geriausiems Lietuvos klientams. Jie užsuko paskolų "kranelius" ne vienai iki tol dosniai kredituotai įmonei, o kai verslą dėl apyvartinių lėšų trūkumo užklupo problemos, pareikalavo kuo skubiau grąžinti paskolas, nutraukė išperkamosios nuomos sutartis, perėmė turtą.

Derybos už nugaros

Štai tokioje situacijoje AJS spaustuvės savininkė bendrovė "Darbas" ir V.Jocius bei V.Vagelis, kaip privatūs asmenys, 2009-ųjų kovo 19 dieną suteikė laidavimą "Swedbank" (iki to laiko išsimokėtinai finansavusiam visą spaustuvės įrangą), prašydami ankstesnių sutarčių refinansavimo.

"Swedbank lizingas" ir "Swedbank" atstovai mus užtikrino, kad laidavimo sutarčių sudarymas tėra formalumas ir kad tik sudarius laidavimo sutartis bus galima derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų. Žinodami, jog derybos vyksta su vienu didžiausių Lietuvos bankų, neturėjome pagrindo nepasitikėti juo ir jo atstovais", - rašoma teismui perduotame bendrovės "Darbas" savininkų rašte.

Tik vėliau AJS spaustuvės savininkai sužinojo, kad tuo metu, kai karštligiškai bandė susitarti su banku dėl papildomos paramos, o derybos vyko per samdomus įmonės vadovus, šie turėjo ir kitokių planų. Kaip nurodoma rašte teismui, paaiškėjo, jog dar 2009-ųjų vasarį, t. y. tik prasidėjus deryboms su banku, tuomečiai samdomi AJS spaustuvės vadovai, kurie žinojo visą įmonės informaciją ir buvo atsakingi už lėšų judėjimą, įkūrė nuosavą bendrovę ir į ją perkėlė tiek AJS spaustuvės klientus, tiek lėšas.

"Galiu pasakyti bet kam: mes radome būdą, kaip sužinoti (ir sužinojome), kad naują įmonę įkūrę buvę mūsų darbuotojai, turėję derėtis banke dėl AJS spaustuvės reikalų, iš tiesų derino situaciją, kad jei mūsų įmonė žlugtų, jie išpirktų ją ir dirbtų toliau. Mano supratimu, taip, kaip šiuo atveju pasielgė tokio dydžio ir solidumo bankas, nesielgia net kriminaliniai elementai. Jie kalbėjosi mums už nugaros apie tai, kas bus, jei "Darbas" bus "pastumtas" į šoną", - neslėpė pasipiktinimo V.Jocius.

Tai, kad šie įtarimai nėra tik žlugusios įmonės vadovo nuoskaudos, patvirtina 2009-ųjų gruodį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl AJS spaustuvės atsakingų asmenų 2008-2009 metais vykdyto "apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo turint nusikalstamą tikslą sudaryti įmonėje tokią finansinę būklę, kad iš įmonėje likusio turto nebūtų galima vykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų, t. y. privesti įmonę prie bankroto". Tas tyrimas atliekamas iki šiol.

Nutraukė sutartį

Nežinodami, kad savų darbuotojų veikla gali būti net nusikalstama, AJS spaustuvės savininkai toliau derėjosi su banku dėl paskolos refinansavimo. Po kelis mėnesius trukusių susirašinėjimų, 2009-ųjų liepą, bankas su užklausa dėl garantijų AJS spaustuvei kreipėsi į INVEGA ("Investicijų ir verslo garantijos", Vyriausybės sukurta įmonė, teikianti paskolų verslui garantijas bankams, - aut.). Jos atsakymo ilgai laukti neteko. "INVEGA negali teikti garantijų finansiniams įsipareigojimams perfinansuoti", - nurodyta jos generalinės direktorės Zitos Gurauskienės rašte.

Vos po kelių savaičių iš "Swedbank" gautas pranešimas pribloškė AJS spaustuvės savininkus. "Bendrovė "Swedbank lizingas" nuo 2009 metų rugpjūčio 10 dienos vienašališkai nutraukia Jūsų lizingo sutartis. (...) Jūsų prisiimtų finansinių įsipareigojimų nevykdymas bei netinkamas vykdymas yra esminis sutarčių pažeidimas, suteikiantis teisę "Swedbank lizingas" vienašališkai nutraukti sutartis", - teigiama verslininkams persiųstame "Swedbank" pranešime. AJS spaustuvės savininkams nurodoma padengti tuo metu susidariusią skolą - iš viso 360,5 tūkst. litų, taip pat sumokėti už turimą įrangą arba ją grąžinti.

"Dėl to, kad bankas nepasiimtų gamybos įrangos, kad nesužlugdytų vienos didžiausių rajone veikiančių įmonių, mes kovėmės visus metus - iki 2010-ųjų rugpjūčio. Įmonė, gavusi pranešimą apie sutarties nutraukimą, jau sumokėjo "Swedbank lizingui" apie 200-300 tūkst. litų. Vėliau pinigus bankui pervedinėjo bendrovės "Darbas" ir Ukmergės spaustuvė. Įsipareigojimai bankui santykinai buvo nelabai dideli, bet įmonė turėjo ir kitų skolų. AJS spaustuvės problemos "Darbui" - kaip girnapusė, tempianti į dugną. Dabar esame prie prarajos krašto, bet dar tikimės išgyventi", - apie dramatiškas derybas su banku LŽ pasakojo V.Jocius.

Nubaidė "angelus"

Prošvaisčių atsirado 2010-ųjų vasarą, kai AJS spaustuvės reikalais susidomėjo vadinamasis Verslo angelų fondas I. Jo atstovai rimtai svarstė galimybę investuoti į sunkumų prislėgtą įmonę. Šis rizikos fondas, krizės laikotarpiu pagelbėjęs ne vienai bendrovei, veikia pagal paprastą schemą: lėšų turintis "verslo angelas" - asmuo ar įmonė - gali priimti sprendimą investuoti į sunkumų turinčią bendrovę, o po kelerių metų, jai atsistojus ant kojų, aptartomis sąlygomis pasitraukti.

Su AJS spaustuve ėmė bendradarbiauti bendrovės "MES invest" valdybos pirmininkas Algimantas Variakojis ir dar keli galimi investuotojai. "Verslo angelai", kaip matyti iš susirašinėjimų su banku, buvo pasirengę svarstyti galimybę įdėti lėšų į spaustuvę, jei bankas sutiks neatsiimti jam priklausančios, bet įmonėje tebeveikiančios poligrafinės įrangos. "Swedbank", bandydamas kuo skubiau susigrąžinti pinigus, kėlė savo sąlygų.

Kalbėdamas su LŽ A.Variakojis neslėpė tuo metu svarstęs, kad, investavus į AJS spaustuvę lėšų, ji įstengtų atsistoti ant kojų. "Peržiūrėjus įmonės planus buvo galima tai daryti. Kalbėta apie tai, kad mes investuotume, jei būtų išsaugota spaustuvės įranga, ji veiktų. Tačiau įmonės skolos vis dėlto buvo labai didelės. Susitarti su banku nepavyko, jis tuo metu sprendė savo problemas - nežinau, tinkamu būdu ar netinkamu. Mums tas variantas netiko ir investuoti atsisakėme. Juk negalime dengti svetimų skolų. Galime padėti įmonei, turinčiai laikinų sunkumų. Tačiau AJS spaustuvės atveju nesusikalbėjimas, matyt, buvo per didelis", - svarstė A.Variakojis.

Paskelbė bankrotą

LŽ teiravosi "Swedbank", ar prieš nutraukdamas sutartį su AJS spaustuve jis nematė galimybių ieškoti kitų sprendimo būdų, kad įmonė galėtų veikti toliau? "Tiek prieš nutraukiant sutartis, tiek po sutarties nutraukimo iki turto atsiėmimo (apie vienus metus) buvo diskutuojama ir deramasi su įmone, jos vadovais, akcininkais ir kitais kreditoriais dėl galimybės tęsti bendrovės veiklą. Deja, šalių sutarimas nebuvo pasiektas ir pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodros") valdybos pareiškimą bendrovei buvo iškelta bankroto byla", - nurodoma LŽ gautame "Swedbank" atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus atsakyme.

Sprendimą iškelti bankroto bylą AJS spaustuvei Kauno apygardos teismas priėmė 2010-ųjų balandžio 27 dieną, nesutikus "Sodrai" atidėti skolų. Jai įmonė, negavusi paramos iš banko, jau buvo skolinga ne vieną šimtą tūkstančių litų. Spaustuvės savininkų argumentų, kad likvidavus vieną didžiausių Kaišiadorių rajone įmonių be darbo liks daugiau kaip šimtas žmonių, o krašto biudžetas - be mokesčių, kurių būtų galima tikėtis AJS spaustuvei atsistojus ant kojų, niekas negirdėjo. 2011 metų kovą įmonę nutarta likviduoti.

2010-ųjų vasarą lemiamą smūgį 18 metų veikusiai spaustuvei sudavė ir bankas. Tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje "Swedbank" išardė ir išsivežė AJS spaustuvėje naudotą poligrafinę įrangą.

Įmonės savininkai, kaip matyti iš tuo metu rašytų kreipimųsi, bandė įtikinti banką, kad vien dėl demontavimo įrenginiai praranda 30 proc. vertės. "Tačiau 2010 metais banko atstovai su antstoliais ir policija įrangą išardė. Paskui ilgai ją sandėliavo nešildomose patalpose ir 2011-ųjų rudenį pardavė. Demontavimo darbams pasamdyta bendrovė ir buvo pateikusi tuos įrenginiams spaustuvei, o per aukcioną juos įsigijo tos pačios įmonės Latvijos padalinys", - apie spaustuvės veiklos pabaigą LŽ pasakojo V.Jocius.

Iki paskutinio siūlo

Tačiau milijonus į AJS spaustuvę investavusių "Darbo" savininkų, nesulaukusių pagalbos sunkumų prispaustai įmonei atgaivinti, didžiausias smūgis dar laukė. Poligrafinę įrangą išsivežęs ir, kaip minėta, ankstesniems tiekėjams ją pusvelčiui, už likutinę vertę, pardavęs bankas (vietoj 4 mln. litų iš šio sandorio gavęs tik 2 mln. litų) šiuo metu per teismą bando pasiekti, kad trūkstamą sumą padengtų už taip ir negautą "Swedbank" paskolą laidavę verslininkai.

"Laidavimo sutartyje numatyta laiduotojo pareiga atlyginti "Swedbank lizingas" nuostolius, patirtus pardavus atsiimtą lizinguotą turtą. Tuo remiasi ir pateiktas ieškinys. "Swedbank" visose skolos susigrąžinimo stadijose siekia ieškoti problemos sprendimų derybų keliu, tačiau šiuo metu šalys skirtingai mato galimus susitarimo variantus. Verta pridurti, kad šalys turi teisę derėtis ir susitarti dėl taikos sutarties iki galutinio teismo sprendimo", - teigiama LŽ gautame "Swedbank" atstovo spaudai S.Abraškevičiaus atsakyme.

Bankrutavusios AJS spaustuvės akcininkai tvirtina buvę apstulbinti žinios, kad jie, taip ir negavę prašytos paskolos, kaip laiduotojai privalo kompensuoti banko netenkinantį sandorį. "Mes bandome sakyti: žmonės, turėkite sąžinės, juk buvome didelė įmonė, mokėjome mokesčius, plėtojome pramonę. Jei tuo metu būtume gavę nors šiek tiek lėšų - ne dovanotų, bet, tarkime, paskolintų su valstybės garantija, būtume suradę apyvartinių lėšų ir išplaukę. Dabar, kai bankas reikalauja milijonų, mes sakome, kad galime pervesti simboliškas sumas. Iš tiesų gal neatsargiai padėjome savo parašus, bet iš to sandorio juk negavome nė lito!" - aiškino V.Jocius.

Žinoma schema

"Žinome ne vieną pavyzdį, kai įmonės, turinčios finansinių sunkumų, pateko į dar blogesnę padėtį, ypač bandydamos bendradarbiauti su "Swedbank" ir dar keliais bankais", - LŽ sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Kaip tvirtina Lietuvos verslininkus vienijančios LVDK vadovas, jau ne kartą griežtai kritikavęs mūsų krašte veikiančias skandinavų finansines įstaigas, Lietuva krizės laikotarpiu stebėjo reiškinį, kai su problemomis susidūrusios įmonės buvo tiesiog skandinamos. "Tai vyko todėl, kad, kaip mums žinoma, skandinavų "motininiai" bankai paėmė ir raudonu pieštuku užbraukė įmones, turinčias finansinių sunkumų. Tiesiog nurašė jas. Teigiama, esą prieš kelerius metus bankai patyrė apie milijardą nuostolių. Iš tiesų to nebuvo, nes jie sunkiai besiverčiančias bendroves atidavė "suvalgyti" savo antrinėms įmonėms", - kalbėjo D.Arlauskas.

Tačiau bankų taikyta "diržų veržimo" politika, supančiojusi Lietuvos verslą, finansinėms institucijoms, regis, davė apčiuopiamos naudos. Prieš kelias savaites paaiškėjo, kad jau praėjusiais metais mūsų valstybėje veikiantys bankai gavo 1,14 mlrd. litų pelno. 

Pasak LVDK generalinio direktoriaus, krizės metais pasitaikė ir tokių atvejų, kai bankai, naudodamiesi klasikine schema, tiesiog apgaudinėjo sunkumų ištiktas bendroves. "Tarkime, klientas, turintis tam tikrų sunkumų, kreipiasi į banką ir prašo atidėti paskolos mokėjimą. Netrukus banko atstovas telefonu praneša, kad klausimas sprendžiamas pozityviai, bet už tai pasiūlo užstatyti turimą asmeninį turtą arba laiduoti juo už paskolą. Verslininkas - ką darys, sutinka, nes kitaip žlugs verslas. Pasirašius tokią laidavimo sutartį bankas po kurio laiko praneša, kad valdyba priėmė sprendimą paskolos nerestruktūrizuoti, ir skelbiamas bendrovės bankrotas. Tačiau visos derybos vyko tik žodžiu, tad verslininkas buvusių susitarimų negali įrodyti. Tai buvo elementaraus sukčiavimo schema", - įsitikinęs D.Arlauskas.

Tokie bankų veiksmai buvo galimi iki praėjusių metų, kai Seimas, LVDK iniciatyva subūręs darbo grupę bankų finansavimo klausimams spręsti, įstatymu įpareigojo bankus į klientų laiškus atsakyti tik raštu. "Negi manote, kad Seimas būtų priėmęs įstatymą, jei nebūtų akivaizdžiai pamatęs tokio bankų gudravimo?" - pabrėžė D.Arlauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"