TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankų paskolos studentams per brangios

2006 08 28 0:00
Už 375 litus per mėnesį studentai teigia pragyventi negalintys.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Studentai skundžiasi, kad jiems neužtenka valstybės skolinamų pinigų, o ir bankai jiems skolina nenoriai. Bankų atstovai teigia, kad studentų kreditavimo problemą galima išspręsti, jei už paskolas laiduotų valstybė.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas pigiausiai skolina studentams pinigus, reikalingus susimokėti už mokslą, pragyvenimui ar apmokėti dalines studijas užsienyje.

Tačiau Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) teigia, jog valstybinė parama tinka studijoms apmokėti, o paskolos pragyvenimui yra per mažos.

Bankai, studentų manymu, juos diskriminuoja, nes laiko nepatikimais klientais. Pačių bankų atstovai tvirtina, jog studentams palankesnes skolinimosi sąlygas galėtų pasiūlyti tik sutikus bendradarbiauti valstybei.

Geriausios sąlygos

Valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys teigė, jog paskolas gauna vis daugiau studentų, tačiau pernai pusė aukštųjų mokyklų neišdalijo visų paskoloms skirtų pinigų.

Pernai fondas studentų paskoloms galėjo skirti 20 mln. litų, šiemet suma truputį didesnė. Paskolas jie turi pradėti grąžinti ne vėliau kaip po dvejų metų po studijų baigties, o išsimokėti gali per 15 metų. Palūkanos už valstybines paskolas - 5 procentai. Jas žmogus pradeda mokėti po dvejų metų nuo studijų baigimo ar nutraukimo dienos.

"Tokių lengvatinių sąlygų niekas neužtikrina. Anksčiau bankai konsultavosi su mumis, kaip tokios paskolos administruojamos. Mūsų šalies valstybinė studentų kreditavimo sistema yra viena geriausių Europoje", - sakė Renčys.

Pragyvenimui neužtenka

Norėdamas sumokėti už mokslą, studentas per semestrą gali pasiskolinti ne daugiau kaip 500 litų, o pragyvenimui - ne daugiau 4500 litų per metus. Paskolos suteikiamos konkurso būdu. Iš visų prašančiųjų pinigų pragyvenimui, pirmenybė suteikiama jaunuoliams iš socialiai remtinų šeimų. "Tegu tik studentai išnaudoja tas galimybes, kurias teikia mūsų fondas", - kalbėjo Renčys.

LSAS prezidentė Indrė Vareikytė pasakojo, jog nemažai studentų skundžiasi negaunantys paskolų iš bankų, o valstybinės paskolos pragyvenimui neatitinka šiandieninių poreikių. "Valstybinių paskolų sistema veikia, tačiau problema ta, kad neišnaudojami pinigai paskoloms už studijas mokėti. O lėšų pragyvenimui labai trūksta", - sakė Vareikytė.

Ji teigė, jog dažnai studentai pragyvenimui gauna mažesnę nei 4500 tūkst. litų paskolą, o ir skolintis tokias mažas sumas yra neracionalu. "Pora tūkstančių per metus tikrai nepadės, nes už tokius pinigus nepragyvensi ir dar užsikrausi įsipareigojimus", - teigė LSAS prezidentė.

Net gavęs maksimalią sumą iš Studijų fondo, neremiamas tėvų ir dar neužsidirbantis pinigų jaunuolis turėtų pragyventi už 375 litus per mėnesį. Vareikytė pasakojo, kad studentai norėtų skolintis didesnes sumas iš bankų, tačiau šie jiems nenori suteikti paskolų ir apskritai į juos žiūri ne itin palankiai.

Studentas - kaip bet kuris klientas

Šiuo metu studentus, kaip atskirą tikslinę auditoriją, išskiria du bankai - "Snoras" ir "Hansabankas". Jie taip pat suteikia iki 15 metų terminą (nuo studijų baigimo) paskolai grąžinti, tačiau 8-9 proc. palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai tik pinigai pervedami studentui. Be to, bankas skolina pinigus tik tada, kai žmogus turi pajamų arba už jį laiduoja kiti pinigų turintys asmenys.

"Bankas yra komercinė institucija ir turi įsipareigojimų indėlininkams. Esame įsipareigoję dirbti pelningai", - sakė "Hansabanko" banko Vartojamojo finansų departamento direktorė Loreta Lapinskaitė.

Šis bankas nuo 2003 metų siūlo paskolą studijoms apmokėti, tačiau Lapinskaitė teigė, kad paslauga nėra populiari. Pasak jos, studijoms finansuoti kur kas aktyviau naudojama paprasčiausia vartojamoji paskola, už kurią laiduoja studento tėvai, nes ji suteikia daug platesnes pinigų naudojimo galimybes.

"Paskola nėra tokia populiari, kokia galėtų būti todėl, kad nėra valstybės garantijų, kaip, pavyzdžiui, Estijoje. Tada bankai visai kitaip vertintų riziką", - sakė Lapinskaitė.

Visi bankai teigia gerbiantys studentus, kaip ir kiekvieną klientą. Pirmojo paslaugas studentams pradėjusio teikti "Snoro" banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Asta Pranckutė teigė, jog žmonės paprastai prisiriša prie savo pirmojo banko, todėl studentija yra labai svarbi auditorija.

"DnB Nord" banko atstovas Andrius Vilkancas mano, kad studentų paskolų problemą galėtų išspręsti modelis, kuris taikomas smulkiajam ir vidutiniam verslui kredituoti. "Dalį rizikos prisiima valstybė, ir jaučiam didelį susidomėjimą mikrokreditais. Tokį modelį pritaikius studentų finansavimui, bankai galėtų jiems pasiūlyti daug geresnes sąlygas nei rinkos", - sakė Vilkancas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"