TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Bankų žlugimo finansuoti nebereikės

2014 03 25 6:00
G.Nausėda tikisi, kad mokesčių mokėtojai arba valstybė ateityje nepatirs didesnių išlaidų dėl bankų sistemos bėdų. Ritos Stankevičiutės nuotrauka

Bendras Europos Sąjungos (ES) bankų pertvarkos mechanizmas suteiks daugiau savarankiškumo finansų sektoriui ir užtikrins, kad bankų žlugimas bus finansuojamas ne mokesčių mokėtojų ir valstybės lėšomis.

Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas ir Europos Parlamento (EP) nariai praėjusį ketvirtadienį preliminariai susitarė dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo. Derybininkai siekė susitarti iki gegužę rengiamų EP rinkimų. Europos Parlamentas dėl Bankų sąjungos turėtų balsuoti balandžio 14-17 dienomis. Pagal susitarimą, sprendžiant bankų likimą, Europos Vadovų Taryba dalyvaus tik tuo atveju, jeigu jos pagalbos paprašys Europos Komisija.

Be to, 55 mlrd. eurų (76 mlrd. JAV dolerių) vertės fondas, kurio lėšomis bus dengiamos bankų uždarymo išlaidos ir kurį planuota baigti formuoti per 10 metų, visu pajėgumu pradės veikti po aštuonerių metų. Fondas taip pat galės skolintis finansų rinkose, jei jam prireiktų papildomų lėšų.

ES lyderiai beveik dvejus metus siekė sukurti euro zonos bankų sąjungą, kuri padėtų sutvarkyti finansų sistemą ir apsaugotų nuo galimų krizių.

Kaip teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, „svarbu, kad mokesčių mokėtojų išlaidos, vykstant finansų sistemų krizėms, turi būti minimizuotos, krizės turi būti maksimaliai sprendžiamos pačios finansų sistemos lėšomis. Šiuo tikslu turėtų būti suformuotas pačių bankų lėšomis fondas, sutvarkomos bankų pasitraukimo iš rinkos išlaidos. (...) Jam numatytos gana plačios teisės, taip pat ir skolintis rinkoje, ir tai formuoja tam tikrą sistemos savarankiškumą“. Jis tikisi, kad mokesčių mokėtojai arba valstybė ateityje nepatirs didesnių išlaidų dėl bankų sistemos bėdų, ir tos bėdos bus sprendžiamos pačios sistemos lėšomis. Pasak jo, tai, kad pertvarkos fondą sukurti nuspręsta per 8, o ne 10 metų, kaip siūlė ES finansų ministrų taryba („Ecofin“), situacijos iš esmės nekeičia.

G.Nausėda sakė, jog ES siekis sukurti tokią sistemą, kuri leistų bankų pertvarkai pasirengti per savaitgalį, yra sveikintinas žingsnis, nes dėl delsimo paprastai tiesiog išauga sąnaudos. „Galiu atkreipti dėmesį, kad tai, žinoma, yra labai svarbus aspektas, kalbant apie vieno ar kito banko problemų minimizavimą. Dažnai sisteminė rizika kyla, kai nepriimami sprendimai, kyla indėlininkų panika ir tada tenka tą pačią bėdą spręsti kur kas didesnėmis išlaidomis. Šiuo atžvilgiu pats tikslo iškėlimas, kaip galima greičiau lokalizuoti ar įveikti vienos ar kitos institucijos bėdas, yra labai sveikintinas, o ar tai yra realu pasiekti - parodys gyvenimas“, - aiškino ekonomistas.

LŽ, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"