TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Be ES paramos Lietuvoje stos statybos

2015 06 09 6:00
2014-2020 metų investicijas administruojančios institucijos jau yra suderinusios 64 priemones, kurioms įgyvendinti skirta 3 mlrd. eurų, tai yra 44 proc. visai 2014-2020 metų veiksmų programai skirtų lėšų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Verslininkai perspėja: jeigu šiemet nebus pradėta skirstyti Europos Sąjungos (ES) parama svarbiems viešosios ir transporto infrastruktūros bei energetikos projektams, kitų metų pradžioje gali smarkiai padaugėti bedarbių.

Tuo metu Finansų ministerijos atstovas „Lietuvos žinioms" teigė, kad naujojo finansinio laikotarpio investicijas administruojančios institucijos jau yra suderinusios 64 priemones, kurioms įgyvendinti skirta 3 mlrd. eurų. O tai 44 proc. visai 2014-2020 metų veiksmų programai skirtų lėšų. Valdininkai tikina, kad iki metų pabaigos turėtų būti patvirtintos visos 2014–2020 metų laikotarpio veiksmų programos priemonės.

Laukia pusmečio pauzė

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus LŽ tvirtino, kad šiuo metu projektų rangos konkursai nėra skelbiami nei viešųjų pastatų, nei transporto infrastruktūros, nei energetikos srityse. Pasak jo, buvęs 2007-2013 metų ES finansavimo laikotarpis pasibaigęs ir esą gali atsitikti taip, kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje neturės darbo.

„Iš praėjusio finansinio laikotarpio finansuoti projektai bus baigti šių metų spalio ir lapkričio mėnesiais. Jų pratęsti pagal ES taisykles nebus galima. Todėl gali atsitikti taip, kad inžinerinės, statybų ir kitos rangos bendrovės ateinančių metų pradžioje neturės darbo. Jeigu niekas nesikeis, kitais metais turėsime gerokai padidėjusį bedarbių skaičių, nes įmonės arba turės atleisti dalį darbuotojų, arba bankrutuoti“, – sakė jis.

V. Sutkaus teigimu, kol ministerijos ir Vyriausybė derina finansavimo programas, galėtų būti rengiami projektų, kurie „yra žinomi“, viešųjų pirkimų konkursai. Mat viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiantys teisės aktai numato, kad nuo konkurso rangos darbams paskelbimo iki sutarties pasirašymo su konkursą laimėjusia įmone praeina daugiau kaip pusė metų. Tai geriausiu atveju, jeigu konkurso rezultatai nėra skundžiami teisme.

Statybininkai nesėdės Lietuvoje

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas LŽ teigė, kad ES parama statybų sektoriui yra esminė. „Lietuva kol kas yra labai priklausoma nuo ES struktūrinės paramos lėšų. Verslas šiandien turbūt negalėtų siekti pažangos vien iš vidaus rinkos generuojamų projektų“, - sakė jis.

D. Gedvilo nuomone, pasirengimas naujam struktūrinės paramos laikotarpiui vyksta pernelyg lėtai. Jeigu ES parama nebus pradėta skirstyti, statybininkai, pasak jo, nesėdės Lietuvoje, o žvalgysis darbo užsienyje.

„Statybų sektorius jau kelerius metus didina Lietuvos eksporto pajamas. Pernai jos buvo rekordinės – statybos darbų užsienyje atlikta už 170 mln. eurų. Daugiausia Šengeno valstybėse. Jeigu Lietuvoje darbo nebus, statybininkai, be abejonės, vyks dirbti ten, kur yra užsakymų“, - tvirtino pašnekovas.

Tačiau susigrąžinti išvykusius darbuotojus, pasak jo, nebus lengva. D. Gedvilas teigė neseniai šnekėjęs su vienos didžiausių šalies statybos įmonių vadovu. Šis jam pasakojo, kad jo įmonė vykdė stambų statybos projektą Norvegijoje. O kai jis buvo baigtas, iš 30 darbuotojų trečdalis atsisakė grįžti į Lietuvą.

„Kai ES lėšomis finansuojami projektai pajudės, vėl prisikviesti darbuotojus iš užsienio renovuoti daugiabučių, statyti infrastruktūros objektų bus sunku“, - mano D. Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, 2014 metais Lietuvoje atlikta statybos darbų, kurių vertė 2,3 mlrd. eurų (8,2 mlrd. litų), iš jų apie 0,17 mlrd. eurų (0,6 mlrd. litų) skirta daugiabučių ir visuomeninių pastatų renovacijai.

„Renovacija yra svarbi, bet neesminė statybų sritis. Be to, ES paramos lėšos reikalingos ne tik statybų sektoriui. Iš jų gyvena medžiagų gamintojai, transporto, energetikos ir kiti sektoriai, kurie užsako statybų darbus. Todėl valdžia turėtų greičiau apsispręsti dėl strateginių investicijų ir prioritetų. Nereikėtų mindžikuoti ir bandyti visiems įtikti“, - mano D. Gedvilas.

Jo teigimu, net ir pradėjus skirstyti ES lėšas konkretiems projektams, jie akimirksniu nepajudės. Mat vien viešųjų pirkimų procedūros užtrunka mažiausiai pusmetį.

Patvirtins iki metų pabaigos

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba LŽ teigė, kad Lietuvos parengtą 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą Europos Komisija patvirtino praėjusių metų rugsėjo 8 dieną. Pagal ją Lietuvai suplanuota 6,709 mlrd. eurų, iš kurių 3,501 mlrd. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo, 2,049 mlrd. eurų – iš Sanglaudos fondo, 1,127 mlrd. eurų – iš Europos socialinio fondo, dar 31,8 mln. eurų numatyta pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą.

2015 metų projektams iš viso planuojama išmokėti 1,3 mlrd. eurų ES ir bendrojo finansavimo lėšų: 525 mln. eurų numatyta naujojo finansinio periodo projektams ir 797 mln. eurų – visiems 2007–2013 m. finansinės perspektyvos projektams pabaigti.

Šiuo metu projektams, pasirašant sutartis pagal 2014–2020 metų valstybės projektų atrankos laikinosios tvarkos aprašą, Finansų ministerijos duomenimis, paskirstyta daugiau kaip 228 mln. eurų, o už atliktas investicijas jau išmokėta beveik 90 mln. ES fondų lėšų.

Daugiausia naujai prasidėjusio laikotarpio ES fondų lėšų 2015-aisiais planuojama investuoti transporto, aplinkosaugos, energetikos, užimtumo ir verslo skatinimo srityse.

„Tęsiasi intensyvus investicijų planavimo etapas – 2014-2020 metų investicijas administruojančios institucijos jau yra suderinusios 64 priemones, kurioms įgyvendinti skirta 3 mlrd. eurų, tai yra 44 proc. visai 2014-2020 metų veiksmų programai skirtų lėšų. Iki 2015 metų pabaigos turi būti patvirtintos visos 2014–2020 metų laikotarpio veiksmų programos priemonės“, - teigė R. Dilba.

Patvirtintoms priemonėms, pasak jo, yra rengiami ir derinami projektų finansavimo sąlygų aprašai, kuriuose nustatomos detalios atitinkamos priemonės projektų atrankos ir įgyvendinimo sąlygos, lėšos šioms priemonėms įgyvendinti, o vėliau skelbiami kvietimai teikti paraiškas gauti finansavimą. Šitaip siekiama efektyviausiu būdu užtikrinti, kad būtų pasiekti suplanuoti tikslai, numatant konkrečias priemones, galimus pareiškėjus, finansuojamas veiklas, projektų atrankos būdą.

R. Dilbos teigimu, tarp patvirtintų priemonių yra ir tos, kurios kelia susirūpinimą verslininkams. Pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, veiklos tobulinimas, gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra.

R. Dilba taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl viešųjų pastatų renovacijos projektų vasario 18 dieną Finansų ir Energetikos ministerijos bei UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra pasirašė trišalę sutartį, kuria įsteigtas Energijos efektyvumo fondas. Jo dydis – 79,65 mln. eurų.

„Taip pat įsteigti du fondai, kurie administruos daugiabučių atnaujinimo projektams skirtas investicijas. Numatyta 180 mln. eurų investicijų į daugiabučių atnaujinimą", - teigė jis.

Pagal Ūkio ministerijos administruojamas priemones jau buvo renkamos paraiškos gauti investicijas (pagal priemones Naujos galimybės LT, EXPO sertifikatas LT, REGIO INVEST LT) – bendra kvietimų suma daugiau kaip 34 mln. eurų. Šiuo metu vyksta šių paraiškų vertinimas.

Energijos efektyvumo fonde (ENEF) generuojamos lėšos bus tikslingai investuojamos dviem pagrindinėmis kryptimis – viešiesiems pastatams atnaujinti ir gatvių apšvietimui sutvarkyti. Iki 2023 metų planuojama atnaujinti apie 57 tūkst. gatvių šviestuvų ir renovuoti 400 tūkst. kvadratinių metrų viešųjų pastatų.

Numatoma, kad pirmosios paskolos ir garantijos viešiesiems pastatams renovuoti ir gatvių apšvietimo projektams bus suteiktos jau šią vasarą.

Gali pradėti savo rizika

R. Dilba atkreipė dėmesį, kad dalis infrastruktūros projektų, kurie atrinkti valstybinio ar regioninio planavimo būdu, įgyvendinami pagal patvirtintą laikinąją tvarką – t. y. savo rizika iš joms numatytų kitų asignavimų. Pagal šią tvarką taip pat yra pateiktų paraiškų tokiems infrastruktūros projektams kaip transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra, kelio tiesimas ruože Telšiai–Lieplaukė, transeuropinio tinklo kelio E272 (Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga) plėtra, transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) plėtra ir kt.

R. Dilba mano, kad potencialūs pareiškėjai, planuojantys įgyvendinti projektus, viešųjų pirkimų procedūras savo rizika gali pradėti nelaukdami sprendimo dėl finansavimo skyrimo. „ES investicinius fondus administruojančios institucijos skatina projektų vykdytojus kaip įmanoma daugiau pasirengti įgyvendinti projektą ir iki projekto pateikimo atlikti pagrindinius paruošiamuosius darbus, tai yra pasirengti techninius projektus, suplanuoti, pasirengti ir net atlikti viešųjų pirkimų procedūras. Atlikus šiuos paruošiamuosius darbus pats projekto vykdymas tampa sklandesnis ir užtrunka daug mažiau laiko“, - LŽ teigė R. Dilba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"