TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Be grynųjų – nė žingsnio

2014 08 23 6:00
Atsiskaityti mokėjimo kortele už vieną bokalą alaus arba puodelį kavos net sostinės centre gali nepavykti.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Debetinių ir kreditinių kortelių, kaip ir jų skaitytuvų – tik daugėja, tačiau vietų, kuriose taikomi apribojimai atsiskaityti ne grynaisiais – nemažėja: atsiskaityti kortele leidžiama tik nuo tam tikros sumos.

Lietuvos komerciniai bankai šiuo metu yra išdavę maždaug 3,5 mln. kreditinių ir debetinių kortelių. Atrodytų, prekybininkai noriai turėtų teikti atsiskaitymo mokėjimo kortele paslaugą, bet taip nėra – klientams dažnai taikomi apribojimai.

Priklauso nuo apyvartos

Net sostinės centre veikiančiose kavinėse ir baruose atsiskaityti kortele gali būti sudėtinga, jei perki už mažiau nei 20 litų. Tokia užkarda taikoma ne viename populiariame Vilniaus bare: „Bix“, „Artistuose“, „Alaus namuose“, „Jacky Bar“, „Plum Bum“ ir daugelyje kitų. Kituose miestuose situacija netgi prastesnė - be grynųjų kišenėje nė žingsnio nežengsi.

Bendrovės „Artistai“ vadovas Audrius Žydelis sakė, kad pagrindinė problema – mokesčiai bankams. Jo valdomose kavinėse ir baruose atsiskaityti kortele galima tik nuo 20 litų. „Žinoma, pagrindinis niuansas - mokestis bankui. Kiti niuansai yra susiję su prekyba cigaretėmis. Tabako gaminių labai mažas antkainis. Taigi jei atsiskaitoma kortele, o už pervedimą reikia sumokėti 1 litą, mums tai nuostolis. Įprasta cigarečių kaina - apie 9 litus, taigi mažiausias apribojimas galėtų būti 10 litų atsiskaitant kortele“, – dėstė baro „Bix“ savininkas.

Aišku, šios problemos – mažųjų ir vidutinių verslininkų rūpestis. Jų apyvarta nė iš tolo negali lygintis su, pavyzdžiui, didžiųjų prekybos tinklų. Kiekvienas verslininkas, norintis įsirengti mokėjimo kortelėmis aparatą, su banku derasi individualiai. Taigi pardavėjai bankui atriekia nevienodai.

„Čia yra derybų su bankais klausimas. Jei nėra didelės apyvartos, bankas netaiko didelės nuolaidos. Žinau, kad jei apyvarta per mėnesį siekia 5 tūkst. litų, mokestis bankui yra didesnis“, – LŽ aiškino A. Žydelis. Verslininkas sako dažnai išgirstąs klientų skundų dėl atsiskaitymo, tačiau moja į tai ranka – visiems neįtiksi.

Degalinės išlošia

Bankų mokesčiai – ne vien smulkiųjų ar vidutinių įmonių problema. Prieš kurį laiką prieš bankų įkainius buvo užsimojusios degalinės. Jau kelerius metus kai kurios iš jų skatina atsiskaityti ne kortele, o grynaisiais. Tokiu atveju, pavyzdžiui, „Lukoil“ degalinėse litras degalų kainuoja 17 centų mažiau nei mokant banko kortele.

„Taip pigiau. Bankų taikomi mokesčiai išlieka nemaži. Siūlyti klientams atsiskaityti grynaisiais tikrai apsimoka. Juk svarbiausia klientui – mokėti mažiau. Ar nusveria patogumą? Turiu pripažinti, kad tikrai nusveria. Skundų dėl to negirdėjau. Galiausiai tai įrodo ir plečiamas degalinių „Cash & Drive“ (mokėk grynaisiais ir važiuok – red.) tinklas”, – LŽ pasakojo Daiva Jokšienė, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė.

Pernai dėl bankų taikomų įkainių šiaušėsi ir Lietuvos elektroninės parduotuvės. Jų vieši pareiškimai, regis, davė naudos – bankai esą tarifus sumažino, o kai kurios įmonės, norinčios sutaupyti, pradėjo naudotis Latvijos bankų paslaugomis. Tai LŽ atskleidė Vytautas Vorobjovas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas. „Bankai patyliukais tiems, kurie labiausiai rėkavo, įkainius nuleido. Aišku, rinkos naujokams įkainiai - didelė problema, – dėstė V. Vorobjovas. - Įmonės ieško būdų, kaip sutaupyti priimant atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. Tikrai nemažai įmonių atsiskaito per Latviją ir sutaupo. Ar prekių kainos dėl to sumažėjo? Galutinę kainą vartotojui bet kokiu atveju nustato rinka“, – LŽ kalbėjo V. Vorobjovas.

Bankams viskas tik gerėja

Bankų atstovai nurodo, kad išduotų mokėjimo kortelių skaitytuvų tik daugėja. Tai patvirtina ir Lietuvos banko surinkti duomenys. Palyginę 2012 metų pirmojo ketvirčio ir šių metų antrojo ketvirčio skaičius, matome, kad per minėtą laikotarpį kortelių skaitytuvų rinkoje padaugėjo 6,6 tūkst. vienetų. Taigi, veik ketvirtadaliu.

„Palyginti su Latvija ir Estija, nors bendrai pagal rinkoje įrengtų elektroninių kortelių skaitytuvų skaičių pirmaujame, įvertinus jų skvarbą, tai yra kiek jų vienetų tenka 1 mln. gyventojų, Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo abiejų šalių“, – teigė Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimo palaikymo departamento direktorius.

Jis laikosi nuomonės, kad per artimiausius metus atsiskaityti banko kortelėmis galėsime vis dažniau, esą tai paskatins ir atsiradęs euras.

„Sutinku, dauguma smulkiojo verslo iki šiol nesinaudojo galimybe atsiskaityti kortele. Tačiau vis daugiau prekybininkų racionaliai įvertina šių atsiskaitymų naudą ir pradeda naudotis šia paslauga. Taip pat pastaruosius dvejus metus pastebime didėjantį privačių asmenų, turinčių verslo liudijimus (taksistai, amatininkai, floristai, labai smulkūs prekeiviai) susidomėjimą šia paslauga. Šiems klientams suteikiami kortelių skaitytuvai sudaro apie 10 proc. visų „Swedbank“ įrengiamų naujų skaitytuvų“, – informavo jis.

Atsisako vienetai

Bankų atstovų teigimu, elektroninių kortelių skaitytuvų atsisako vienetai. Tai dažniausiai susiję su sezoniniu verslu. Andrius Vilkancas, banko DNB atstovas spaudai, teigė, kad elektroninių kortelių skaitytuvų paklausa vis didėja. Banko pateiktais duomenimis, vien per šešis šių metų mėnesius DNB sudarė apie 300 naujų sutarčių ir įrengė veik 700 terminalų. „Pagrindinės tokio augimo priežastys – naujai steigiamos įmonės. Žinoma, tai susiję su brangesnėmis paslaugomis“, – komentavo A. Vilkancas.

SEB bankas taip pat regi augimą. Banko statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį atsiskaitymų kortele prekybos vietose skaičius išaugo 12 proc., palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Anksčiau verslininkai prie jų pratinosi nedrąsiai ir būdavo linkę pirma juos išbandyti tik vienoje iš kelių valdomų prekybos vietų, o šiandien net ir smulkieji verslininkai, valdantys kelias parduotuves ar maitinimo įstaigas, į mus kreipiasi norėdami elektroninių kortelių skaitytuvus įrengti kiekvienoje jų“, – nurodė Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas.

Bankininkas svarstė, kad tokie pokyčiai yra nulemti besikeičiančių klientų poreikių. „Dažnai verslininkai nurodo, kad elektroninių kortelių skaitytuvus juos paskatino įrengti klientai, norintys atsiskaityti kortele. Ši tendencija ypač reikšminga mažesniems Lietuvos miestams“, – sakė SEB banko atstovas.

Tačiau V. Doveika pripažino: dalis gyventojų su mokėjimo kortele vis dar skuba tik prie bankomato pasiimti grynųjų pinigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"