TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Be grynųjų nukentės silpniausieji

2011 03 30 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžios sumanymas apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais pirmiausia smogtų ne didžiausias nelegalių pinigų sumas vartantiems kontrabandininkams ar mokesčių vengiantiems darbdaviams, o vyresnio amžiaus žmonėms ir smulkiesiems verslininkams.

Užsibrėžusi tikslą šiemet ištraukti milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos, Vyriausybė užsimojo apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais - esą taip sumažėtų oficialiai neapskaitomos ekonomikos mastas.

Ministrų kabineto nariai iki šiol nesutaria, kokiais būdais galėtų atpratinti verslą ir gyventojus mokėti banknotais ir monetomis, tačiau linksta nustatyti tam tikras sandorių sumas, kurias viršijus atsiskaitymai grynaisiais būtų draudžiami. Apribojimai taip pat turėtų būti taikomi asmenims, jau padariusiems mokestinių nusikaltimų, o mokantieji grynaisiais už brangias prekes būtų įpareigojami pranešti apie tai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Svarstoma ir galimybė uždrausti už grynuosius pinigus pirkti nekilnojamąjį turtą. Iki gegužės 1 dienos Finansų ministerija turėtų parengti ir įvertinti konkrečių priemonių taikymo mechanizmus.

Vyriausybės pasiryžimą mažinti grynųjų pinigų naudojimą remia šalies užsienio investuotojai bei komerciniai bankai. Tačiau siūlymas sulaukė ir aštrios kritikos. Labiausiai naująja iniciatyva piktinasi smulkieji verslininkai.

Moki grynaisiais - kažką slepi?

Kaip LŽ aiškino Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas, tarp grynųjų pinigų naudojimo paplitimo ir šešėlinės ekonomikos esąs tiesioginis ryšys. Pasak jo, neseniai VISA atliktas tyrimas Bulgarijoje, Rumunijoje ir Turkijoje parodė, kad elektroninių mokėjimo priemonių dalies padidinimas 15 proc. leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką nuo 5,7 iki 8,6 procento.

"Daugelyje išsivysčiusių šalių visų didesnių mokėjimų vykdymas tik elektronine forma yra savaime suprantamas dalykas, nes tai pigesnis ir saugesnis atsiskaitymo būdas. Bet koks didesnės sumos mokėjimas grynaisiais natūraliai provokuoja klausimą: kodėl mokama grynais pinigais? Neretai dėl tos priežasties papildomai prašoma mokėtojo identifikavimo priemonės", - LŽ sakė S.Kropas.

Tarp kitų akstinų mažinti atsiskaitymą grynaisiais LBA prezidentas įvardijo sąnaudų ekonomiją, nes, pasak jo, elektroninės mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės yra pigesnės. Be to, padaugėjus pinigų pervedimų elektroniniu būdu, išaugtų bankų klientų skaičius, o gaunamos didesnės bankų pajamos sudarytų prielaidas palaikyti nedidelius paslaugų įkainius.

Suvaržyta laisvė, infliacija ir kiti pavojai

Dirbtinis grynųjų pinigų kiekio mažinimas rinkoje tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pažangi priemonė, padėsianti ištraukti verslą į dienos šviesą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė (LLRI) Rūta Vainienė iniciatyvose apriboti atsiskaitymus grynaisiais įžvelgia nemažai pavojų. Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis Lietuvos žmonių atsiskaito popieriniais banknotais ir monetomis visiškai teisėtai. "Galbūt jie taip daro, nes nepasitiki bankais, gal paslaugos jiems per brangios, o gal jiems taip patogiau. Kaime iš viso tik grynas pinigas pripažįstamas. Pasakykite močiutei, kad įrašas sąskaitoje tolygus popieriniam litui, kurį ji gali pačiupinėti, ir išgirsite atsakymą, kad jai vis tiek taip patogiau", - svarstė R.Vainienė.

LLRI prezidentei keisti pasirodė ir viešai išsakomi teiginiai, kad XXI amžiuje grynieji pinigai yra atgyvena, kurios reikia kuo greičiau atsisakyti. "Gal tuomet ir centrinį banką, kuris spausdina popierinius pinigus, panaikinkime", - ironizavo LŽ pašnekovė.

Dirbtinai mažinant atsiskaitymus grynaisiais, R.Vainienės nuomone, gali kilti ir makroekonominių pavojų, pirmiausia - infliacijos. "Kai pinigai patenka į komercinio banko atsiskaitomąją sąskaitą, užverda pinigų gaminimo katilas. Tai įvyksta dėl to, kad Lietuvos bankas iš komercinių bankų reikalauja saugoti tik 4 proc. į atsiskaitomąją sąskaitą padėtų pinigų. Visus kitus, tai yra 96 proc. lėšų, leidžiama paskolinti. Žmogus mano, kad savo pinigais sąskaitoje naudojasi tik asmeniškai, tačiau iš tikrųjų jais naudojasi dar trys žmonės. Vienas grynųjų pinigų litas, patekęs į Lietuvos komercinį banką, skolinamas pasidaugina keturis kartus. O kai pinigų rinkoje padaugėja, kyla kainos, nes kaina yra prekių ir pinigų kiekio santykis", - LŽ aiškino R.Vainienė.

Bankų galybė gali tapti silpnybe

R.Vainienei pavojingas atrodo ir bankų galios didėjimas. "Įsivaizduokite, kokiais svarbiais veikėjais rinkoje tampa bankai: juose yra visų - žmonių, verslo, valstybės - pinigai. Dabar žmogus gali pabėgti į savo seifą, o apribojus atsiskaitymus grynaisiais jis galės kreiptis tik į banką. Jie jau dabar yra išskirtiniai veikėjai rinkoje, o įgyvendinus Vyriausybės iniciatyvas, bankai pasidarys dar svarbesni. Bet įsivaizduokite, kad, neduok Dieve, kuris nors bankas susidurs su problemomis. Žmonės teisėtai sakys: valdžia mane privertė pinigus nešti į banką, tegul dabar valdžia man ir grąžina tuos pinigus. Sukuriama sisteminė rizika, kad nestabilumo atveju banko problemos gali būti užkraunamos biudžetui", - teigė R.Vainienė.

LLRI prezidentė atmetė prielaidą, kad Vyriausybė siekia paremti bankus. Jos nuomone, valdžia tiesiog įvarė save į kampą, užsibrėžusi tikslą ištraukti milijardą litų iš šešėlio ir dabar karštligiškai ieško būdų jį įgyvendinti. Tačiau pasekmės, R.Vainienės nuomone, gali būti ne visai tokios, kokių tikisi Vyriausybė. "Siūlomi apribojimai atsiskaityti grynaisiais mažina tik šešėlio pasekmes, bet nenaikina priežasčių. Į šešėlį žmones suvarė naktinė mokesčių reforma. Pirmiausia iki buvusio lygmens reikėtų sumažinti akcizų, pridėtinės vertės mokesčių tarifus. Nemažinant mokesčių, ištraukti pinigus iš šešėlio yra sunki misija. Be to, su tais, kurie turi nelegalių pinigų, turi kovoti specialiosios tarnybos ir nereikėtų šios misijos užkrauti visiems žmonėms", - svarstė LLRI prezidentė.

Smulkusis verslas naštos nepakeltų

Panevėžio verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys įsitikinęs: apribodama galimybes atsiskaityti grynaisiais, Vyriausybė dar kartą smogtų verslui.

"Grynieji pinigai buvo, yra ir bus reikalingi. Visame pasaulyje taip yra. Dalis žmonių iš viso neturi supratimo apie sąskaitas bankuose, bet perka prekes ir paslaugas. Mūsų klientai yra ir vyresnio amžiaus žmonės, nesinaudojantys elektronine bankininkyste. Atimkite iš mūsų galimybę juos aptarnauti ir turėsime užsidaryti", - pyktį ant valdžios liejo verslininkas.

K.Grabys užsiima komercinių patalpų nuoma ir Panevėžio mieste laiko svečių namus "Kaziuko kamara". Pasak verslininko, dabar daugiau kaip pusė šiuose namuose apsistojančių klientų už paslaugas susimoka grynaisiais. "Jeigu man uždraustų operacijas grynaisiais, netekčiau nemažai klientų, nes pravažiuojantys žmonės - vairuotojai, ypač užsieniečiai, neturi sąskaitų Lietuvos bankuose", - LŽ teigė verslininkas.

K.Grabio nuomone, Vyriausybės siūlomos priemonės tik dar labiau prispaus verslą, bet nepadės kovoti su šešėliu. "Smulkiajame versle šešėlio nedaug. Valdžia turėtų pažaboti kontrabandą, kovoti su kyšininkavimu, neskaidriu ES paramos skirstymu. Čia milijardai išplaunami, o ne smulkiajame versle", - įsitikinęs panevėžietis verslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"