TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Be muzikos siūlo sotesnę porciją

2010 02 22 0:00
Kavinei, kuri per mėnesį sumoka autoriams 30 litų, būtų per daug sudėtinga nurodyti kiekvieną grojamą kūrinį - reikėtų samdyti papildomą žmogų.
LŽ archyvo nuotrauka

Per krizę Lietuvoje padaugėjo kavinių, kurios taupydamos atsisako net muzikinio fono: mokant autoriams priklausantį atlygį už grojamus kūrinius padidėja veiklos išlaidos. Tačiau dainų autoriai ir atlikėjai dabar kaip tik labai nori gauti savo autorinį atlygį iš radijo ir televizijos stočių.

Ne vieną verslininką krizė privertė skaičiuoti kiekvieną litą. Kavinės, užeigos, kitos maitinimo įstaigos atsisako muzikinio fono, kad nereikėtų už tai mokėti kūrinių autoriams. Antai į vieną sostinės kavinių šių metų pradžioje užėję papietauti lankytojai nustebo - čia nebegrojo muzika. Klientai kramsnojo ir gurkšnojo klausydamiesi vieni kitų skleidžiamų garsų.

Paklausę kavinės darbuotojų, kodėl šie nusprendė atsisakyti muzikos, žmonės išgirdo, jog taip mėginama sutaupyti. Esą jau nuo praėjusių metų padidėjus pridėtinės vertės ir kitiems mokesčiams, gerokai kritus apyvartai, tenka pasverti kiekvieno lito panaudojimo tikslingumą. Vien atsisakiusi muzikos nedidelė kavinė per mėnesį sutaupo beveik 200 litų.

Daugelio kitų LŽ kalbintų kavinių ar restoranų tinklų atstovai tikino, kad taupyti muzikos sąskaita neketina, nes ji yra ne mažiau svarbi nei patiekalai ar interjeras.

Neatsiejama veiklos dalis

Sostinėje veikiančios "Žvėryno smuklės" vadovė Natalija Ignatjeva LŽ teigė, jog už muzikinį foną moka nedaug, todėl net ir dėl taupymo nenori šios kavinės lankytojų palikti kramsnoti tyloje. Jos žodžiais, kiekvieną mėnesį 40 litų sumokama Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (AGATA) ir 79 litus - Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A). "Šiuo metu esame pasirašę sutartį su bendrove, pastačiusia aparatą, kuriame įrašyta per 4 tūkst. įvairaus žanro dainų. Tačiau mes neteikiame agentūrai konkretaus sąrašo, kokias dainas, kuriuo metu grojame, nes tai būtų papildomas darbas", - aiškino N.Ignatjeva.

Restoranų grupės "Fortas" rinkodaros vadybininkas Kęstutis Markevičius LŽ taip pat patikino, kad atsisakyti groti muzikos tikrai neketinama, nes ji, pašnekovo nuomone, yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių restoranų ar kavinių lankytojų skaičių. "Kadangi mūsų grupei priklauso keletas skirtingų ženklų - "Forto dvaras", "Fortas" ir "Terrazza", - kiekviename šių restoranų skamba specialiai parinkta muzika, atitinkanti prekės ženklo specifiką. Stengiamės, kad muzika būtų išskirtinė, tokia, kuri nėra nuolat grojama radijo

stočių", - kalbėjo vadybininkas.

K.Markevičiaus nuomone, Lietuvoje dar nelabai aiškiai suvokiama muzikos nauda pritraukiant klientus. "Manau, ypač sėkmingai muzika naudojasi prekybos centrai. Tačiau ir restoranuose ji labai svarbi. Reikia atrinkti, kokio stiliaus muziką grosime rytą, per pietus ar vakare, kuriam laikui norėsime užlaikyti klientą, ir panašiai", - samprotavo rinkodaros vadybininkas.

Kūrinių sąrašas - papildomos sąnaudos

Kaip LŽ aiškino LATGA-A Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Arvydas Adamonis, kavinių savininkai, norėdami naudoti muzikos foną, turi nuspręsti, ar informuos agentūrą apie grojamus kūrinius - tuomet sumokėti pinigai skirstomi autoriams pagal pateiktą programą. Tačiau teikti tokią informaciją - tai papildomos darbo sąnaudos, todėl einama lengviausiu keliu: pastatomas radijas, junginėjamos stotys ir leidžia muzika.

Lietuvoje kolektyviai teises administruoja 2 organizacijos: AGATA ir LATGA-A. Pirmoji administruoja atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises, o LATGA-A - autorių teises. AGATA yra įpareigota surinkti atlikėjams atlyginimą iš radijo ir televizijos stočių, kavinių, parduotuvių, sporto klubų, viešbučių ir kitų fonogramų naudotojų. Surinktos lėšos paskirstomas jiems ir fonogramų gamintojams.

Pasak AGATA direktorės Agnės Masalskytės, Lietuvos atlikėjų suvokimas apie jų teises dar prieš kelerius metus buvo labai menkas, tačiau kasmet vis daugiau jų tampa AGATA nariais. Galbūt daugiau sužino apie savo teises ir tai, kad kai kas, pavyzdžiui, barai, kavinės, restoranai, naktiniai klubai ir panašios įstaigos, iš jų kūrinių užsidirba.

AGATA duomenimis, 2007 metais buvo pasirašytos narystės sutartys su 95 atlikėjais, 2008-aisiais - su 479, o 2009 metais - su 1200 naujų narių. Šiandien AGATA yra sudariusi sutartis su 2887 Lietuvos atlikėjais. Asociacijos direktorės įsitikinimu, prie narių skaičiaus didėjimo prisidėjo ir krizė, nes daugelis ėmė atidžiau skaičiuoti kiekvieną litą.

A.Masalskytė pripažino, kad daugėja kavinių, kurios taupymo sumetimais atsisako muzikinio fono. Tiesa, tokių dar nėra daug. Be to, pasak jos, kartais paaiškėja, jog taip tėra vengiama mokėti atlikėjams, nes ir toliau leidžiama lankytojams klausytis muzikos, tik nebemokama autoriams.

"Mūsų inspektoriai pasakoja, kad dažniausiai užėję į kavinę, kuri nutraukusi ar visai neturi su mumis sutarties, girdi grojamą muziką. Darbuotojai ginasi, neva įjungę ją tik pirmą dieną. Tokie kavinių savininkai gali būti nubausti arba per teismus, arba per ekonominę policiją. O ji skiria nuo 2 iki 4 tūkst. litų baudą", - LŽ dėstė pašnekovė.

LATGA-A duomenimis, taupymo sumetimais muzikos atsisakančių kavinių yra, nors ir nedaug. "Šiandien naujų sutarčių turime daugiau negu nutrauktų. Tai reiškia, kad vienos kavinės uždaromos, tačiau jų vietoje atidaromos naujos", - svarstė LATGA-A Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas.

Nuo cento iki keliasdešimt tūkstančių

A.Masalskytė paaiškino, jog AGATA pasirašo sutartis su kavinių, restoranų, barų šeimininkais. Jie gauna vadinamąją tuščią licenciją. Tai reiškia, kad tie savininkai gali leisti tokią muziką, kokią nori, tačiau vėliau turi pateikti ataskaitą.

"Kavinei, kuri per mėnesį sumoka autoriams 30 litų, suprantama, būtų per daug sudėtinga sužiūrėti ir nurodyti kiekvieną panaudotą kūrinį - reikėtų samdyti papildomą žmogų. Be to, paskirsčius tą sumą atlikėjams, jie gautų cento dalis. Todėl kavinės, barai paprastai nepateikia kūrinių sąrašo, nebent, kai groja labai specifinę muziką", - tvirtino A.Masalskytė.

AGATA paprastai gauna duomenis iš radijo stočių - kiek kartų koks kūrinys buvo grojamas, kokia jo trukmė. Lėšos, surenkamos iš kavinių, restoranų ar barų bei televizijos ir radijo stočių, paskirstomos atlikėjams. Kadangi sumos nėra didelės, paprastai pinigai išmokami kartą per metus.

A.Masalskytė užsiminė, kad esama labai daug atlikėjų, kurie nėra AGATA nariai, bet jau turi sukaupę po 1 centą autorinio atlygio, nes kokia nors radijo stotis jų kūrinį pagrojo tik kartą. Tačiau populiariems muzikantams per metus gali susikaupti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų vien iš radijo ir televizijos transliavimo.

Pasak asociacijos direktorės, tokiu pat principu mokama ir užsienio atlikėjams. "AGATA yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su kitų valstybių agentūromis ir siunčia surinktus duomenis apie joms priklausančių narių kūrinius, skambėjusius per Lietuvos radijo stotis ar TV. Tiesa, apie mūsų šalies atlikėjų grotus kūrinius informacijos sulaukiame itin retai. Paprastai grojami klasikai", - konstatavo ji.

Įkainį lemia patalpų dydis

LATGA-A Muzikos kūrinių skyriaus vedėjo žodžiais, įkainiai priklauso nuo to, kokiu tikslu naudojami muzikiniai kūriniai. Jei muzika grojama tik kaip fonas, taikomi vienokie įkainiai, ir visai kitokie, kai organizuojamos programos, pasilinksminimai, šokiai ir panašūs renginiai.

"Paprastai autorinio atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal patalpų dydį. Taikant fiksuotą tarifą remiamasi tam tikrais aiškiais kriterijais. Vienas tokių kriterijų - nustatoma, kiek patalpoje potencialiai gali tilpti publikos vienu metu. Stengiamasi, kad tos fiksuotos sumos būtų pakankamai aiškios ir paprastai pritaikomos", - dėstė jis.

Kitose šalyse taikomi kitokie kriterijai, tarkim, suskaičiuojamos sėdimos vietos. Tačiau tai, pasak A.Adamonio, apsunkina administravimą, mat gausėjant klientų reikia papildomai pastatyti vieną ar du staliukus, daugiau kėdžių ir apie turi pranešti asociacijai. O po mėnesio, lankytojų sumažėjus, vėl būtina pranešti autorinių teisių atstovams, kad potencialių klientų sulaukiama mažiau.

Faktai

Kaip praneša www.musicworksforyou.com, 80 proc. apklaustų žmonių tvirtina, jog mėgsta pietauti esant muzikiniam fonui.

Dauguma respondentų įsitikinę, kad muzikinis fonas nuteikia romantiškai ir skatina labiau mėgautis valgomu maistu. Negana to, jis esą padeda atsipalaiduoti.

Kai groja muzikinis fonas, 1 iš 4 apklaustųjų pasiryžę išleisti 5 proc. daugiau pinigų maistui ir gėrimams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"